Kelmė - Jokubaitis Mykolas

Mykolas Jokubaitis,
(iš Vytauto Didžiojo Universiteto
Medicinos fakulteto medicinos skyriaus studento liudijimo,
išduoto 1942.10.14)
(šaltinis  LYA f.K-1, ap.58, b.734/3)

Jokubaitis Mykolas, sūnus Stasio, gimė 1920 m. rugsėjo 29 d., 
suimtas 1945.04.09,
sušaudytas 1946.04.23 (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.95) 






















1942 metų Kelmės gimnazijos abiturientų laida
Šaltinis: http://istorija.jggimnazija.lt/?p=78
Pridėtame abiturientų laidos asmenų sąraše yra įrašytas Mykolas Jokubaitis.


Jakovas Zakas savo liudijime apie tragiškus įvykius Kelmėje 1941 metų vasarą minėjo gimnazijos mokinį Mykolą Jokubaitį, kaip aktyvų dalyvį žydų žudime.

"Iš Kelmės gyventojų, kurie saugojo lagerį-getą buvo Jokubaitis Mykolas, Kelmės gyventojas; Matulevičius Jurgis, Tytuvėnų gyventojas; Riškus, vardo nežinau, iš Kelmės valsčiaus, kaimo neatsimenu; Alekna Liudas, Kelmės gyventojas."

Iš Janinos Meraitės atsiminimų:
"Mūsų stovyklos niekas pastoviai nesaugojo, tačiau buvo įsakyta jokiomis aplinkybėmis neišeiti už lagerio ribų, kitaip laukė mirties bausmė. Kartais į lagerį dviračiais atvažiuodavo lietuvių aktyvistai ir, visus surinkę drauge, plėšdavo iš mūsų vertingesnius daiktus. Jie ėmė visus mūsų drabužius, išskyrus tuos, kuriuos turėjome apsivilkę. Todėl, vos tik pamatę, kad atvažiuoja ginkluoti vyrai, tuojau pat skubėdavome užsivilkti kuo daugiau drabužių ant savęs. Kas iš mūsų turėdavo, užsivilkdavo net žieminius paltus. Jie grobė pinigus, brangenybes ir su kiekvienu apsilankymu ieškojo, ką dar galima būtų pasiimti. Aktyvistai šaipėsi ir žemino mus. Ypatingai bijojome Jurgio Matulevičiaus iš Tytuvėnų ir Mykolo Jokubaičio."

"Netikėtai vieškelyje pasirodė vežimas, kuriame sėdėjo maždaug aštuoni ginkluoti vyrai. Vežime matėsi sukrauta nedidelė drabužių krūva, o prie vežimo šono buvo pririštas blizgantis vaikiškas vežimėlis. Jis priklausė Imberių šeimai. Vežimėlis buvo tuščias. Kai vežimas privažiavo arčiau, vyrai iššoko iš jo ir priėjo prie daržinės. Jų veidai buvo išraudę nuo degtinės. Tarp jų aš pastebėjau Mykolą Jokubaitį ir Stepona Mikalauską. Žvilgtelėjau į tuščią vaikišką vežimėlį ir staiga man pasidarė viskas aišku. Jie nužudė kūdikį, jo motiną, mūsų motiną ir visus kitus. Tą akimirką mane užplūdo begalinės nevilties ir bejėgiškumo jausmas. Aš užsidengiau akis ir, klykdama nesavu balsu, pasileidau bėgti per visą daržinę iki galinės jos sienos. Atsirėmusi į lentas, daužiau jas kumščiais, kol suvokiau, kad palikau savo mažą brolį vieną kitame daržinės gale. "Ką gali žinoti, ką tie žudikai yra sugalvoję toliau daryti?" - šmėstelėjo mintis. Iš visų jėgų nubėgau prie brolio, stvėriau nedidelį mūsų ryšulėlį su drabužiais ir kartu su juo grįžome į daržinės galą. Ten buvo šiaudų krūva, kurioje manėme įsikasus pasislėpti. Tuomet mus pastebėjo Jokubaitis ir, nutaisęs angelišką šypseną, išblaškė mano baimę tardamas, kad dabar nebėra ko mums bijoti ir kad nieko blogo man nepadarys ir nieko iš manęs neatims."


1945 m. balandžio 13 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.9-12)
[...]
1942 baigė Kelmės gimnaziją ir vieną kursą Kauno medicinos universiteto.
[...]
Iki vokiečių Lietuvos okupacijos aš gyvenau Raseinių apskrities, Kelmės valsčiaus, Kelmės mieste, kur mokiausi gimnazijoje. 1941 metų birželio mėnesio pradžioje dėl sveikatos man davė išeiginių. Norėdamas truputį užsidirbti, įsidarbinau į "Lino" fabriką apskaitininku. Prieš tris dienas iki ateinant vokiečiams, Kelmėje pradėjo organizuotis vietinė valdžia. Vietinės valdžios organizatoriumi buvo Lietuvos kariuomenės leitenantas Gintalas Dzislavas [Dzislovas Gintila], Kelmės m. gyventojas. Vietinę valdžią sudarė šie asmenys:

1. Meškauskas Povilas, Kelmės m. gyventojas
2. Tyla Julius, Kelmės m. gyventojas
3. Matusevičius Aleksas, Kelmės m. gyventojas [Knygoje „Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m.“ (ISBN 978-609-8037-13-5), psl. 341, istorikas Stanislovas Buhoveckas šią pavardę parašė klaidingai, kaip Matulevičius Aleksas]
4. Cibulskis Bolius, Mešklydžiai kaimo gyventojas
5. Mikalauskas Stepas, [Kupsčiai arba Rupščiai] kaimo gyventojas
6. Špukas Petras, Kelmės m. gyventojas
7. Alekna Liudas, Kelmės m. gyventojas (šiuo metu areštuotas)
8. Šulskis Jonas, Kelmės m. gyventojas

Visi mano išvardinti asmenys į Lietuvą atėjus vokiečiams buvo aktyvistai, vokiečių valdžios baudžiamųjų organų bendrininkai.
Tą pačią dieną, kai vokiečiai užėmė Kelmę, aš įstojau į aktyvistų būrį ir aktyviai dalyvavau sovietų partinio aktyvo areštuose. Aš asmeniškai suėmiau Kelmės m. gyventoją Trepenskį (dabar jis tarnauja iztrebitelių [stribų] būryje Kelmėje), Kelmės m. gyventoją Marčinauską. Dalyvavau pil. Marčinausko tardyme.

1941 metų liepos mėnesio pradžioje, pagal aktyvistų būrio vado Gintilo nurodymą, mes pradėjome masinį žydų gyventojų suėmimą. Į reidus ir žydų areštus mes vykome 4-5 žmonių grupėmis. Mūsų atliktos dviejų savaičių operacijos metu buvo suimta daugiau kaip 200 žmonių. Po šios operacijos rugpjūčio mėnesio pradžioje aš dalyvavau reiduose, areštuose, konfiskavau suimtųjų nuosavybę ir ėjau žydų lagerio "geto" sargybinio pareigas. 1941 metų liepos mėnesio pabaigoje į Kelmę atvažiavo du vokiečiai, kurie davė nurodymą atlikti lageryje laikomų žydų sušaudymą. Jų nurodymu iš mūsų aktyvistų būrio buvo atrinkti dešimt žmonių žydų gyventojų sušaudymui. Toje grupėje buvo šie asmenys:
1. Mikala.skas Stepas, [Kupsčiai arba Rupščiai] kaimo gyventojas (grupės vadas)
2. Mat.levičius Jurgis, Kelmės m. gyventojas
3. Kraja.skas Leonas, Kelmės valsčiaus Kuršukai k. gyventojas
4. Bog.čanskis Pranas, Kelmės m. gyventojas (užmuštas).
5. Vil.mas (vardo nežinau), Kauno miesto gyventojas, buvo atvykęs į Kelmės valsčiaus Česniškė kaimą pas savo giminaičius
6. Al.knavičius Vytautas, Kelmės gimnazijos mokinys, Kelmės valsčiaus Graužikų kaimo (dvaro) gyventojas
7. La.rinaitis Petras, Kelmės m. gyventojas (mirė)

Kitų asmenų pavardžių nežinau, nes jie buvo iš kito valsčiaus. Mano išvardinta grupė vykdė pirmos žydų partijos sušaudymą už dviejų kilometrų nuo Kelmės. Pirmos žydų partijos sušaudymo dieną aš budėjau lageryje. 9 valandą ryto aš baigiau budėjimą, nuėjau į sargybos patalpą, ten išgėriau alaus ir nuėjau žiūrėti, kaip šaudo žydus. Atėjęs į šaudymo vietą, aš ten pamačiau du vokiečius, kurie iš pistoletų pribaiginėjo sušaudytuosius, o po to prie duobės atvedė 5 žmones žydus, juos apieškojo atsuktus nuo duobės į priešingą pusę, davė į juos salvę iš šautuvų ir taip tęsėsi iki dienos 3-ios valandos. Tą dieną aš šaudyme nedalyvavau.

Antrą žydų grupę šaudė praėjus dviem savaitėms t.y. 1941 metų rugpjūčio mėn. viduryje. Tą kartą aš pats asmeniškai dalyvavau sušaudyme. Apie 8 valandą ryto Grigalavičius [Aleksas Grigaravičius], Kelmės policijos viršininkas Barkauskas ir Kelmės valsčiaus viršaitis Čėsna Juozas atrinko 25 žmones sušaudymo vykdytojus. Į tą skaičių pakliuvau ir aš. Apie 10 valandą ryto mes atvykome į sušaudymo vietą, kurioje jau buvo atvesti iš 7 lagerių žydų gyventojai. Sušaudymui vadovavo Grigalavičius, kuris nurodė sušaudomus atskirti į grupes po 30 žmonių. Pastaruosius prieš sušaudymą nurenginėjo, o po to guldė į duobę veidu žemyn vienas šalia kito. Sušaudymo dalyviai stovėjo išilgai duobės iš vienos pusės ir šaudė iš šautuvų, taikydamiesi į galvą ir nugarą. Tarp sušaudomų buvo vyrai, moterys, vaikai. Sušaudymą vykdė nuo 10 valandos ryto iki 11 valandos nakties ir kuomet atvažiavo paskutinė mašina su žmonėmis juos privertė sėstis į duobę, o po to mes davėme į juos keletą salvių nesitaikydami ir tuojau pat užpilinėjome juos žemėmis. Iš viso tą dieną mes sušaudėme apie 700 žmonių. Antros grupės sušaudymo dalyvius aš žinau šiuos:

1. Jasa.tis Aleksas, Kelmės m. gyventojas
2. Merk.lis Juozas, Kelmės valsčiaus Malioriškė kaimo gyventojas (užmuštas)
3. Olb.kas Romualdas [Romanas Volb.kas], Kelmės valsčiaus Liolių gyventojas (mirė)
4. Klev.nis Petras, Kelmės m. gyventojas (mirė)
5. Jok.bauskas Stasys, Kelmės m. gyventojas (užmuštas)
6. Barac.vičius Vytautas, Kelmės m. gyventojas
7. Tura.skis Liudas, Kelmės m. gyventojas
8. R.škus Kazys, Kelmės m. gyventojas
9. Cib.lskis Bolius, Mešklydžiai kaimo gyventojas
10. Kokl.s Liudas, Kelmės m. gyventojas
11. Lev.ckas, Cibulskio svainis, su kuriuo gyveno viename name
12. Aš, Jokubaitis Mykolas, Stasio sūnus

Ir mano aukščiau išvardinti 1-os žydų partijos sušaudymo dalyviai.
Likusių asmenų aš nežinau, nes jie buvo iš kitų apskričių ir valsčių.
[...]

1945 m. balandžio 28 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.13-14)
[...]
KLAUSIMAS: Kaip Jūs gavote dokumentus svetima pavarde ?
ATSAKYMAS: Pirmą kartą aš gavau dokumentą 1944 metų gruodį iš Andriuškevičiaus Zigmo, gyvenančio Šiaulių apskrities, Padubysio valsčiaus, Mančių kaime. Slėpdamasis pas Andriuškevičių, aš pas jį radau namų ūkio knygą, kurioje radau dokumentą su Stabinsko Severino pavarde. Aš jo paklausiau, kieno tai dokumentas ? Andriuškevičius man pasakė, kad jį jam davė vienas mokytojas ir pasiūlė dokumentą man. Aš pasinaudojau Andriuškevičiaus pasiūlymu ir paėmiau dokumentą, kurio vardu pas jį gyvenau. Antrą dokumentą gavau girininkijoje. Užėjęs pas girininkijos Šaukėnų miestelyje direktorių Mikulskį, paprašiau jo darbo. Pastarasis man pažadėjo įtaisyti į darbą kontoroje ir išdavė man pažymą Marcinausko Jono, sūnaus Stasio pavarde. Girininkijoje pradirbau dvi savaites ir iš ten išėjau pas Andriuškevičių, pas kurį gyvenau naudodamasis girininkijoje gauta pažyma. Trečią dokumentą t.y. karinio komisariato pažymą dėl atleidimo nuo karinės prievolės iki [neįskaitoma] Čimieliaus Antano, sūnaus Antano, pavarde, gavau nuo žmonos kartu su laišku, kurį man atnešė nepažįstama moteris.
KLAUSIMAS: Pasakykite pas ką Jūs gyvenote nuo 1944 metų rugpjūčio ?
ATSAKYMAS: Iki 1944 metų lapkričio mėnesio aš slėpiausi pas įvairius piliečius po dvi-tris dienas. Nuo 1944 metų lapkričio mėnesio iki 1945 metų vasario 4-os dienos slėpiausi pas pilietį Andriuškevičių, o nuo 1945 metų vasario mėnesio slėpiausi pas Klikną Joną, gyvenantį Šiluvos valsčiaus, Zakeliškių kaime, kuris prisidėjo randant man slėptuvę ir taip pat maisto produktais. Pas Klikną aš slėpiausi iki mano suėmimo dienos [karo metu tame pačiame Zakeliškių kaime Kaušaičių šeimoje slėpėsi žydų mergaitės Batševa ir Ida Krubelnikaitės, Dora Šapiraitė, Frida ir Rivka Mendelevičiūtės, Lėja Kelcaitė]. Besislapstant pas Andriuškevičių pas mane ateidavo žmona ir jos sesuo Jadvyga Peldavičiūtė, kurios atnešdavo man maisto ir baltinius. Besislapstant pas Klikną, matytis su žmona ir jos seserimi neišeidavo. Iš jų gaudavau tik laiškus, kuriuos man atveždavo Klikna.
KLAUSIMAS: Papasakokite tų laiškų turinį.
ATSAKYMAS: Laiškuose žmona ir jos sesuo man rašė apie naujienas namuose, apie padėtį frontuose ir tuo pačiu man rašė, kad aš truputį pakentėčiau iki karo pabaigos, o jos man padės.       
[...]

1945 m. birželio 20 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.15)
[...]
1941 metais, atėjus vokiečiams į Kelmę, aš suėmiau kooperatyvo vedėją Marčinauską Joną - komunistą, ir Kelmės linų fabriko gaisrininkų komandos viršininką Trepenskį - komunistą. Po pastarųjų suėmimo, aš pristačiau juos į policiją.
KLAUSIMAS: Kodėl Jūs stojote į kovą prieš sovietų valdžią vokiečių okupacijos periodu ?
ATSAKYMAS: Aš stojau į kovą prieš sovietų valdžią todėl, kad aš buvau nepatenkintas sovietų valdžia. Būdamas priešiškai nusiteikęs prieš sovietų valdžią, su tikslu ją nuversti, aš 1941 metų rugpjūčio mėnesį savanoriškai įstojau į tarnybą policijoje, kurioje dirbau iki 1942 metų sausio mėnesio. Į policiją aš įstojau turėdamas tikslą su ginklu rankose kovoti prieš sovietų valdžią. Aš norėjau, kad Lietuva būtų nepriklausoma. Tuo tikslu aš aktyviai dalyvavau sušaudant žydų gyventojus, suminėjau partinį sovietų aktyvą.
KLAUSIMAS: Kokios Jūs norėjote nepriklausomos Lietuvos ir kaip Jūs suprantate Lietuvos nepriklausomybę ?
ATSAKYMAS: Aš, kaip jau minėjau, buvau priešiškai nusiteikęs prieš sovietų valdžią, palaikiau Smetonos šalininkus ir norėjau, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų tokia, kokia ji buvo prie Smetonos režimo. Lietuvos nepriklausomybę aš suprantu taip, kuomet Lietuvoje nėra sovietų, ir kad visose organizacijose ir valdyme dirbtų tik lietuviai, kaip prie vokiečių.
KLAUSIMAS: Kiek žmonių Jūs sušaudėte 1941 metų rugpjūčio mėnesį iš partinio sovietų aktyvo ir žydų gyventojų ?
ATSAKYMAS: Kiek žmonių sušaudžiau iš žydų gyventojų aš skaičiaus neatsimenu, nes dalyvavau jų sušaudyme nuo 11 valandos ryto iki 10 valandos vakaro. Iš viso tą dieną buvo sušaudyta maždaug 1500 žmonių. Sušaudyme dalyvavo apie 35 žmonės, tame tape ir aš. Partinio sovietų aktyvo aš nešaudžiau.    
[...]

1945 m. birželio 21 d. tardymo protokolas 1945.06.21 (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.16)
[...]
Apie 1944 metų gruodžio 20 d. aš iš žmonos pusbrolio Andriuškevičiaus Zigmo, Padubysio valsčiaus, Mančių kaimo gyventojo, gavau dokumentą vieno Padubysio valsčiaus, Pašilės pradinės mokyklos mokytojo Stabinskas Severinas pavarde. Tą dokumentą Andriuškevičius paėmė iš jo tam, kad perduoti jį man, nes Andriuškevičius gerai žinojo, kad aš slapstausi be dokumentų. Be to, Andriuškevičius turėjo su reikalais važiuoti į Šiaulius ir taip pat neturėjo jokių dokumentų. Tuo metu buvo neįmanoma kur nors vykti be dokumentų. Andriuškevičius su Stabinsko dokumentu turėjo važiuoti į Šiaulius, bet jis neišvažiavo ir dokumentą perdavė man.   

Antrą dokumentą Nr.207 Čimieliaus Antano, sūnaus Antano, vardu man perdavė pagyvenusi moteris, kurios pavardės, vardo ir tėvavardžio aš nežinau (bendrai su ja susitikau pirmą kartą). Pastaroji atėjo pas pilietę Kliknienę į Šiluvos valsčiaus, Zakeliškių kaimą. Tuo metu aš slėpiausi pas Kliknienę. Ta pilietė atėjusi pas Kliknienę paklausė apie mane. Pastaroji įėjo į kambarį ir perspėjo mane būti atsargiam ir pasakė, kad manęs teiraujasi kažkokia moteris. Ji su ja pasikalbėsianti ir, jei viskas gerai, ji mane pakvies. Po kelių minučių Kliknienė mane pakvietė išeiti iš kambario ir pakalbėti su ta moterimi. Pokalbio metu ji man perdavė ryšuliuką, susuktą į laikraštį. Ji pati atsisveikino su manimi ir išėjo. Kai aš išvyniojau laikraštį, ten radau minėtą dokumentą Nr. 207 ir laišką nuo žmonos. Laiške žmona rašė, kad ji siunčia dokumentą ir dabar bus galimybė slapstytis. Aš tada supratau, kad ši moteris atėjo paprašius mano giminaičiams.
[...]
1944 metų spalio mėnesį fronto linija sustojo palei Padubysį. Aš tuo metu gyvenau (slėpiausi) Kelmės mieste. Kuomet raudonoji armija pradėjo puolimą prieš vokiečių kariuomenę, aš iš Kelmės bandžiau išvykti į Vokietiją. Tuo metu raudonoji armija pasistūmėjo į priekį ir aš, kada priėjau prie fronto linijos, pereiti į Vokietijos teritoriją nesiryžau. Dėl to aš buvau priverstas grįžti atgal, bet į Kelmę aš nebegrįžau. Maždaug nuo 1944 metų spalio 15 d. iki 1944 metų gruodžio 15 d. slapsčiausi pas žmonos [pus]brolį Andriuškevičių Zigmą, Mančių kaime...
[...]

1945 m. birželio 13 d. tardymo protokolas 1945.06.13 (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.20-21)
[...] 
Policijoje aš tarnavau nuo 1941 metų rugpjūčio mėnesio iki 1942 metų sausio mėnesio, po ko, prasidėjus pamokoms gimnazijoje, išėjau iš policijos ir įsidarbinau į gimnaziją mokytoju.
Savo darbo policijoje metu aš pats asmeniškai suėmiau ir pristačiau į policiją 2 komunistus: Marčinauską Igną, kuris dirbo Kelmės kooperatyvo vedėju, ir Trepenskį Joną, kuris dirbo Kelmės linų fabrike gaisrininkų komandos viršininku. Jie abu praleido kalėjime apie 3 mėnesius, po to juos kažkodėl paleido. Be to, 1941 metų rugpjūčio mėnesį aš asmeniškai dalyvavau žydų areštuose, o po to jų sušaudyme. Tuomet per dieną mes sušaudėme iki 1500 žmonių, žydų: vyrų, moterų, senelių ir vaikų. Aš asmeniškai šaudžiau žydus iš rusiško pusiau automatinio šautuvo. Nors specialiai neskaičiavau, tačiau manau, kad aš užmušiau ne mažiau 25 žydų, tame skaičiuje moterų, senelių ir vaikų. Šiai operacijai, kurią tuomet vadino žydų šaudymu, mums buvo suteiktas neribotas šovinių kiekis ir todėl šovinių negailėtume. Žydus šaudėme karjere už 2 km nuo Kelmės. Žydus atvesdavo ir grupuodavo, priversdavo gultis į duobę veidu žemyn ir šaudėme jiems į nugarą. Šaudyme be manęs dar dalyvavo apie 30-40 žmonių, policininkų, kuriuos jau esu išvardinęs praeituose tardymuose. Kur jie yra dabar, man nėra žinoma.
KLAUSIMAS: Kodėl Jūs bandėte išvažiuoti į Vokietiją su atsitraukiančia iš Lietuvos vokiečių armija ?
ATSAKYMAS: Aš save laikiau kaltu prieš sovietų valdžią, kaip žydų sušaudymo dalyvis, ir tam, kad išvengti bausmės, besitraukiant vokiečių armijai iš Lietuvos, aš bandžiau išvažiuoti su savo žmona Jokubaitiene Birute ir jos seserimi Peldavičiūte Jadvyga į Vokietiją, tačiau pervažiuoti sieną mums nepavyko ir mes buvome priversti grįžti į namus t.y. Kelmės miestą. Aš tam neprieštaravau. Galvojau, kad namuose mane greitai suras sovietų valdžios organai ir patrauks atsakomybei, todėl nusprendžiau slapstytis. Mano žmonos sesuo, Peldavičiūtė Jadvyga, man patarė pasislėpti pas jos pusbrolį Andriuškevičių Zigmą, gyvenantį Šiaulių apskrities, Padubysio valsčiaus, Mančių kaime. Taip aš ir padariau t.y. nuvežiau savo žmoną ir seseris į kaimą už 15 km nuo Kelmės, o pats nuėjau pas Andriuškevičių, pas kurį slėpiausi su kita pavarde iki 1945 metų sausio mėnesio. Nuo 1945 metų sausio 10 d. slėpiausi pas Klikną Joną, gyvenantį Raseinių apskrities, Šiluvos valsčiaus, Zakeliškių kaime, kur ir buvau sulaikytas.
[...]

Adolfo Žemecko 1948 m. balandžio 18 d. tardymo protokolas
(LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.32-33)
[...]
KLAUSIMAS: Ar jūs dalyvavote septynių tarybinių žydų tautybės piliečių sušaudyme Kelmės žydų kapinėse ?
ATSAKYMAS: Septynių tarybinių žydų tautybės piliečių sušaudyme Kelmėje aš nedalyvavau.
KLAUSIMAS: Ar pažinojote Kelmės gyventoją Judelevičiūtę ?
ATSAKYMAS: Taip, pažinojau. 1939 metais aš su Judelevičiūte kartu mokiausi Kelmės gimnazijoje. Ji žydų tautybės.
KLAUSIMAS: Ar žinote, kur dabar yra Judelevičiūtė ?
ATSAKYMAS: Aš žinojau, kad Judelevičiūtė, kuomet mokėsi gimnazijoje, draugavo su Jokubaičiu Mykolu. 1941 metų vasarą Jokubaitis Mykolas Judelevičiūtę sušaudė. Apie tai jis papasakojo Jokubaičiui Stasiui ir kitiems draugams. Aš nežinau, už ką jis ją sušaudė.
[...]


Peldavičiūtė Janina, duktė Mykolo, g. 1913 m.
(tuo metu dirbo Kelmės pieno perdirbimo bendrovėje "Džiaugsmas" kasininke)

1945 m. birželio 22 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.28-29)
[...]
KLAUSIMAS: Papasakokite, kuo užsiėmė Jūsų svainis Jokubaitis, kai Lietuvos TSR okupavo vokiečiai ?
ATSAKYMAS: Vokiečių okupacijos metu aš Jokubaitį [Mykolą] mažai pažinojau, nes jis vedė mano seserį [Birutė Peldavičiūtė-Jokubaitienė] tik 1943 m. gruodžio mėnesį. Kuo Jokubaitis užsiėmė vokiečių okupacijos metu aš nežinau.
KLAUSIMAS: Kas suteikė pagalbą Jokubaičiui slapstytis ?
ATSAKYMAS: Jam teikė pagalbą slapstytis Klikna Jonas, pas kurį Jokubaitis slėpėsi, ir aš. Jokubaičiui aš parašiau laišką. Be to, dėl slapstymosi aš jam gavau dokumentus [du žodžiai neįskaitomi] ir tą dokumentą per seserį Birutę perdaviau jam. Dokumentą Nr.207 su Čimieliaus vardu aš pavogiau iš siuvėjos Kelmėje Grišaitės Aleksandros, kuriai kažkoks pilietis atnešė perdaryti kitelį. Aš, kuomet atėjau pas ją, kitelio kišenėje pastebėjau vyro dokumentą, kurį pavogiau, žinodama, kad šis dokumentas padės mano svainiui Jokubaičiui slapstytis.
[...] 

1945 m. liepos 13 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.32)
[...]
Mano svainis Jokubaitis, atsitraukiant vokiečių kariuomenei iš Lietuvos, kartu su savo žmona Birute bandė išvykti į Vokietiją, o kartu su jais ir mano sesuo Jadvyga, bet pereiti sieną jiems nepavyko ir buvo priversti grįžti atgal. Tačiau namo grįžo tik mano seserys Birutė ir Jadvyga, o Jokubaitis, bijodamas, kad jį sovietų valdžios organai areštuos ir bus patrauktas atsakomybėn už padarytus nusikaltimus, pradėjo slapstytis.
[...]


Peldavičiūtė Jadvyga, duktė Mykolo, g. 1904 m. gruodžio 28 d.
1945 m. birželio 29 d. tardymo protokolas 1945.06.29 (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.40-41)
[...]
Namų šeimininkė, iš tarnautojų šeimos, tėvas prekiavo, turėjo savo parduotuvę. Tėvas miręs, motina Peldavičienė Teodora.
[...]
KLAUSIMAS: Papasakokite savo autobiografiją ?
ATSAKYMAS: Aš, Peldavičiūte Jadvyga, Mykolo, gimiau 1904 metų gruodžio 28 dieną tarnautojo-prekybininko šeimoje. 1925 metais dėl ligos nebaigiau 7 [neaiškiai] klasių ir iki 1937 metų dirbau namuose, padėjau motinai. 1937 metais įsidarbinau pardavėja aludėje Šiauliuose. Po to perėjau dirbti pas kitą šeimininką ir dirbau iki 1940 metų. 1940 metais įsidarbinau Telšių aerodromo valgykloje bufetininke. Okupacijos metu buvau namuose, niekur nedirbau. Kai Lietuvą išvadavo raudonoji armija, taip pat niekur nedirbau iki suėmimo dienos.
KLAUSIMAS: Papasakokite, kaip Jūs susipažinote su Jokubaičiu ir kokie judviejų santykiai ?
ATSAKYMAS: Aš Jokubaitį pažįstu nuo 1943 metų birželio mėnesio, kuomet Jokubaitis draugavo su mano seserimi. O dabar jis yra mano sesers vyras. Asmeniniai santykiai tarp mūsų buvo geri. Sąskaitų su juo neturiu [pretenzijų jam neturiu].
[...]
KLAUSIMAS: Kodėl Jūs bėgote iš namų ir kur norėjote vykti ?
ATSAKYMAS: Kuomet raudonoji armija išvadavo Lietuvą ėjo vokiečių propaganda, kad raudonieji sušaudys, kars. Tada labai daug gyventojų pradėjo bėgti, tame tarpe ir aš su seserimi Peldavičiūte Birute, Mykolo, bei Jokubaičiu Mykolu, Stasio, į Vokietijos šalį. Netoli Sartininkų [?] kaimo aš pradėjau įkalbinėti, kad mes grįžtume atgal. Jokubaitis nenorėjo grįžti, bet aš jį įkalbėjau ir mes grįžome į Vaiguvą. Aš jam pasakiau vietą, kur jis galės pasislėpti. Pas pusbrolį Andriuškevičių Zigmą, Alfonso, kuris gyveno Šiaulių apskrities Mančių kaime. Kur Jokubaitis ir nuėjo, o mes su seserimi grįžome namo į Kelmę, kur iki šiol ir gyvename.
[...]

1945 m. liepos 14 d. tardymo protokolas 1945.07.14 (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.43)
[...]
...aš jam [Jokubaičiui] gavau svetimus dokumentus. Kokie tie buvo dokumentai, aš nepamenu, bet jie buvo Klevinio pavarde. Dokumentą man gavo, kokiu būdu nežinau, siuvėja iš Kelmės Grišaitė Aleksandra, kurią aš mažai pažįstu, bet girdėjau, kad ji okupacijos metu pas save slėpė žydus nuo vokiečių persekiojimo. Aš jos paprašiau man gauti svetimą dokumentą, bet nepasakiau, kokiam tikslui. Ji, nesidomėdama, kodėl man prisireikė svetimo dokumento, gavo man dokumentą Klevinio pavarde ir perdavė man. Kokiu būdu ji gavo tą dokumentą, aš nežinau ir nesidomėjau. Padėkojau ir išėjau.
[...]


Jokubaitienė (Peldavičiūtė) Birutė, duktė Mykolo, g. 1923 m. 
1945m. balandžio mėn. tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.48-49)
[...]
Šeimoje 2 asmenys. Duktė Meilė, 2 mėnesiai.
Nuo 1941 m. iki 1943 m. dirbo Kelmės kooperatyve pardavėja.
[...]
KLAUSIMAS: Pasakykite, kas su Jūsų vyru savanoriškai išvyko į Vokietiją. Pasakykite jų vardus, pavardes ir kuo šie piliečiai užsiėmė vokiečių okupacijos Lietuvos TSR metu.
ATSAKYMAS: Su mano vyru į Vokietiją išvyko šie piliečiai: Ragauskas Liudvikas, Laukodumos gyventojas, Kazaitis? Vytautas, ...šei? gyventojas ir jo antras brolis Kazaitis?, vardo nežinau. Jokubaitis, vardo nežinau, iš Pučkoriškė kaimo, Jokubauskio Algirdo sūnus, 28 metų. Antras sūnus Edvardas, 20 metų.
[...]


Trepenskis Jonas, Benedikto sūnus, g. 1895 m. 
Apklausos protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.55-56)
[...]
mažaraštis, kelių tiesimo darbininkas
[...]
KLAUSIMAS: Jūs patyrėte represijas okupacijos metu ?
ATSAKYMAS: Taip, vokiečių okupacijos Lietuvos teritorijos metu aš buvau areštuotas 1941 metų liepos mėnesio viduryje. Po to praleidau 18 dienų Raseinių kalėjime, iš kur buvau pervestas į tarybinių piliečių lagerį Radviliškyje, Šiaulių apskrityje.
KLAUSIMAS: Už ką Jūs buvote represuotas okupacijos metu ?
ATSAKYMAS: Aš buvau represuotas už tai, kad sovietų valdžios Lietuvoje metu aš aktyviai dalyvavau sovietų organų darbe, vykdant partijos ir sovietų valdžios renginius.
KLAUSIMAS: Kiek laiko Jūs išbuvote lageriuose ?
ATSAKYMAS: Lageriuose aš išbuvau 7 mėnesius.
KLAUSIMAS: O po to ?
ATSAKYMAS: Po trijų bandymų pabėgti aš maždaug 1942 metų kovo mėnesį pabėgau ir slapsčiausi Kelmės valsčiaus teritorijoje.
KLAUSIMAS: Kas jus areštavo ?
ATSAKYMAS: Mane areštavo Jokubaitis Mykolas. Su juo buvo Jurgilas Adomas [Jurgelis Adomas].
KLAUSIMAS: Papasakokite detalesnes savo arešto aplinkybes.       
ATSAKYMAS: Prasidėjus karui, aš su kitais asmenimis bandžiau evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą, tačiau man tai nepavyko. Nusigavus tik iki Latvijos, teko grįžti atgal į Kelmės miestą. Į Kelmę atvykau 1941 metų liepos mėnesio viduryje ir tą pačią naktį savo bute buvau areštuotas. Kaip jau sakiau, mane areštavo Jokubaitis Mykolas. Jis atėjo naktį kartu su Jurgilu. Kiekvienas buvo ginkluoti pistoletu ir šautuvu. Areštavę, iš pradžių mane nuvedė į policiją, o po to uždarė patalpoje, kurioje buvo laikomi suimtieji, ir ant durų užrašė: "Komunistams galas".
[...]

1945 m. rugsėjo 18 d. teismo proceso protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.71-77)
[...]
Aš, Jokubaitis Mykolas, sūnus Stasio, g. 1920 m., gimęs Kelmės mieste, vėliau valsčiaus, Raseinių apskrityje, Lietuvos TSR, darbininkų šeimoje, ... , studentas [pabraukta protokole], išsilavinimas vidurinis, vedęs, iki arešto gyveno Raseinių apskrities, Šiluvos valsčiaus, Zakeliškių kaime.
[...]

* * *

LAIŠKAI:

Peldavičiūtės Janinos laiškas Jokubaičiui Mykolui (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.119-16)

Mūsų mielasis,

Sveikiname Tave su Velykų šventėmis ir linkime Tau daugiau vyriško pasitikėjimo ir vilties, tikėk ir lauk, nors aš žinau, kaip tai sunku yra, bet vis dėlto venk kiek galėdamas tos melancholijos.
Rusams fronte sekasi blogai, patys kareiviai pasakojo, vokiečiai jiems kažkokiu tai būdu atveria jiems pelkes po kojomis ir jie taip skęsta be galo. Tu pats rašei savo eilėrašty: "Užšalo širdys garsiems diplomatams, jie veda ir veda žmoniją prie galo", tikrai atrodo liūdnas vaizdas, kenčia visa žmonija, visas pasaulis, bet ilgai toks įtempimas nebus, patys komunistai dabar sako, kad vyrus iš miškų vežame, kad kaip reikės bėgti negautumėm iš užpakalio, taigi nenusiminkime ir kantriai kentėkime, nes be Dievo Valios mums ir plaukas nuo galvos nenukrenta.
Todėl visada pasiduokime Jo valiai ir didžiausiame varge nesijaudinkime, nes atėjo tokios dienos, karo metai ir kenčia milijonai. Mūsų giminės iš Rusijos jau mums atsiuntė tris laiškus, jie yra gyvi ir prašo jiems atsiųsti pinigų.
Gertrūdą palaidojome. Ji vargšė savo skausmus ypatingai aukoja už Jokubaičius.
Taigi gyvenk, raminkis, nebūk kaip baili mergaitė, nes nuo likimo nepabėgsi, taigi nereikia per daug rūpintis. Visada atsimink, kad visi kenčia, nes užėjo kentėjimų metai, atpildo metai.
Kiek galėdamas saugokis ten būdamas, o tavo gaspadoriaus mes nepaliksime skolingi.
Dėkoju Tau už paveikslą, aš esu pieninėje ir manau, kad niekur nekels mane ir tikiu, kad ir mus niekas nejudins.

Lik sveikas
Su Dievu
Janė 



Peldavičiūtės Janinos laiškas Jokubaičiui Mykolui (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.119-18)

Norėčiau labai daug rašyti, bet man atrodo, kad vis tiek teks greitai laisvai pasimatyti, o tik dabar pakentėti, tai nesistebėk, kad nerašau arba labai mažai teparašau.
Tavo Birutės nieks kol kas neskriaudžia ir reikia tikėtis, kad neskriaus, nes ir kam ji reikalinga boba su vaiku. Specialistus tai gal būt ir veš, nes žmonių visur trūksta. Į Sibirą negirdėjome, kad vežtų, jei veža, tai į Vilniaus kraštą ir Klaipėdos kraštą. O išvažiuoti į kitą kraštą tai yra geras daiktas, nieks į tave nešnairuos, nieks ant tavęs nepyks, o čia tai visako pasitaiko, žinoma nuo girtų ir kvailių tie žvilgsniai mums tenka. Iš NKVD pažįstu kelis ir jie man nebaisūs, atrodo žmoniški, kad jie man būtų ir nežmoniški, vis vien aš jų neišsigąsčiau, nes ne pas jų amžinybė, ir tu niekada nieko nebijok ir turėk vilties.
Dažymo darbų man pasitaiko, tik su maliava kiek sunkiau. Pragyventi irgi užtenka. Pieninėje tarnautojai geri, ypatingai geras buhalteris, nes duoda man laisvo laiko dažymo darbams. Matutytė Regina jau po metrikacijos su Binkausku Stepu. Vargšelė dabar dreba dėl vyro kiekviena minutė, nes jis buvo šaulys. Jie važiuos į Kauną gyventi. Rudaitytė Ona irgi stingsta iš baimės, nes jos sesuo buvo šaulė. Taigi švarios šeimos Kelmėje nėra, nei vienos, tai mano manymu reikia visus išvežti ant perauklėjimo.
Taigi nieko nebijokime ir drąsiai kovokime su gyvenimu, nes gyvenimas yra kova, gyvenimas yra drama ir rolė tau yra aukščiausiojo įduota. Vaidinkime drąsiai ir gerai, kad ir tragedijas tenka vaidinti nesirūpinkime dėl to...            
          

Birutės-Matildos Jokubaitienės-Peldavičiūtės laiškas Jokubaičiui Mykolui (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.119-9)

Mielas Pupyti !!!

Labai esu patenkinta ir linksma kad tu esi patenkintas. būki linksmutis. Daug nerašau nes Jonis labai neturi laiko tai daug nerašau, tik kas svarbiausia. Ta sprafke yra pati geriausia ir jinai galioja iki karo pabaigos. Būk ramus. Aš klausiau Olytės [Aleksandra Grišaitė?] ir kapeliono, tai sakė tikrai gera yra ir būk ramus. Tamulis yra grįžęs iš fronto. Jis pasakojo, kad rusai tikrai baiges ir greit karas baigesi, nereikės nei metų laiko, greit bus baigtas karas. labai skubu net laišką tavo greit apgraibom perskaičiau. vežimas sustabdytas, tikrai žinau. Mangirdas grįžo tėvas tas senis. Tai Pupuk esame visi sveiki ir tavo mama yra sveika ir Rima sveika. O mano Meilutė tai tikrai jau šiandien pradėjo kalbėti, žiopčioja kai karosas. labai dikta ir į tave labai panaši, tikras tėvelis. Pupyti tavo laišką skaitysiu atidžiai vakare, nes dabar tai tas įeina, tai tas ir negali visko tau parašyti. Savo draugams niekada nieko nesakau ir aš paleidau pliatkas, kad tave yra matę anglų pusėje, vienas vokietis. O kas, nesakau. vis esu gudri. kai šunelis akušerė yra mūsų [pažiūri?]. yra ponia bet jos pavardės nežinau nebuvo patogu klausti. gavau ir červonus ir 5 [červonus?] nuo Jono, aną kartą. Tai Pupuk tik Olytė [Aleksandra Grišaitė] sako svarbiausia, kad niekam nepasirodytum. tai yra svarbiausia. ir kapelionas tai patarė. tegu pakenčia sako ir niekam o niekam nesirodyti. tai yra svarbiausias reikalas kad nei vienas žmogus nematytų iš tos apylinkės. tai baigiu. būk linksmas. tau linkėjimai, aleliujas ir gražių margučių nudažyti linkim visi. Janikės nebuvo dar tai neparašyti negalėjo tau.

Sudie tavo Birutė


Birutės-Matildos Jokubaitienės-Peldavičiūtės laiškas Jokubaičiui Mykolui (LYA, f.K-1. ap.58, b.734/3, l.119-12~15)
                                       
Sveikas Pupyti !

Labai laukiau iš tavęs atsakymo, labai pasiilgau tavęs beprotiškai, kai tik pagalvoju, tuojau verkiu, negaliu susilaikyti. 
Pas mus kol kas yra gerai, visi sveiki, valgyti dar turiu. Meilutė sveika, gražiai auga, kaip uogytė pavasary noksta ant saulutės. Jai niekas dar nerūpi, nei kur tėtyti, nei mamutė. Dar jai nieko nereikia.
Jadvygą dažnai varo į darbą, buvo prie javų praeitą savaitę 3 d. Šiandien buvo prie gatvių šlavimo. O manęs niekas nevarinėja dar, turbūt ir nevarinės, nes aš turiu pasisekimą prie vyresnių, ne prie tų piemenų. Visas varo ponias prie darbo. Ir Šukienė [Prano Pipino-Šukio žmona?], ir Sabickienė, ir Stefa, ir Stasė, ir kitus darbininkus. Apie karą, tai bus galas ir greit, nes jau rusai baigia pražūti Vokietijoje. Patys vyresnieji kad vokietis turi tokį ginklą, kur rusai užeina tik kasa apkasus ir ten sulipa, o ant ryto visi negyvi daros. jog vokietis išleidžia vandenį ir prigeria rusai.
Kaip su atėjimu pas tave neprižadu nes bijau eiti Pupuk. ir neįmanoma pagalvok jog vaikutis laikomas prie manęs, kaip aš galiu palikti, o karvės pieną dar bijau duoti tegu paūgės. tai kai bus šiltesnis oras ateisiu kaip nors ar su mažyle ar viena juk aš tavęs daugiau pasiilgau. Abu pagalvokim jog mes vis tiek dar neilgai turim. Visi jau vyrai yra išėję į karą, o tu dar ne. tai [?] aš negaliu atsidėkoti Dievului dar ne kalėjime ir galima kentėti tai Pupyti kentėkime. dar paskui galės sužinoti jog aš nebūnu per šventes tai bus blogiau. nepasidarykime sau blogumų, ar ne tiesa. Jadvyga gal kada ateis, o prieš šventes, tai ne. ir nesužinotų kur esi. tai Pupyti kentėk. dušytis mano gerasis. kentėk angelėli mano Velykų džiaugsmas. būk kantrus.
Yra grįžęs Mangirdas Julius, Vidraitis ir dar aukštas toks berankis vokietis. apie Stasiuką pasakojo Julius jog buvęs dar per Kalėdas ir jau buvo sužeistas vieną kartą bet sveikas, jog gulėjo ligoninėje, bet pasveiko. jis dabar yra fronte. tai Julius pasakojo Stefutei. O Mangirdas niekur nesikiša, nes jis žino, jog gegužės mėnuo atneš permainą ir tikrai jis sako tyla ir Mešk[?] tai pasakojo buvo parvažiavus Rožanskio sesuo tai sakė.
Genutė turi sūnų buvau kaip tik šiandien aplankyti. ir Vaciuką prieš Velykas. išvažiuoja į Vilnių ir Slažinsks ir Šumoks. juos paskyrė į Vilniaus kraštą. Pas mus dar vežimo nėra. bet kol kas aš esu namuose nes dar yra ir kiti kur tikrai turėtų pasišalinti. kalbėjau su Ruku ir kitais tai tikrai sako jog tik jei veš vyrus į Vilniaus kraštą į Klaipėdos bet moterų nejudina. bet Olytė [Aleksandra Grišaitė] sako jog man neslėptis nes neveš. ir dar Šiauliuos [neaiškiai?] šeimų neveža tik vyrus į Vilniaus kraštą. Ragauskas važiuoja į Lenkiją bet iš Lenkijos juos išveš į Sibirą. tai yra tikrai nes grįžo (grįžę iš Vilniaus taip pasakoja)... [transkripcija nebaigta, nes tekstas yra labai sunkiai įskaitomas]

[Komentaras: Birutė Peldavičiūtė-Jokubaitienė su mažamete dukra Meile (Meilute) buvo ištremtos į Sibirą. Po kurio laiko jos jaunystės draugas Aukštinaitis Juozas parsivežė iš Sibiro Birutės dukrą, kuri apsigyveno pas jos seseris Peldavičiūtes. Kartą Birutės duktė su kitais vaikais nuėjo prie Kražantės upės, užlipo ant ledo lyties ir nuskendo. Pati Birutė dar ilgai buvo tremtyje.]


Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka 












* * *

Knygoje "Kelmės kraštas" (1997 m.), skyriuje "Laisvoje Lietuvoje", kraštotyrininkas Vaclovas Rimkus rašo:
[Kelmės] progimnazijoje veikė keli dalykiniai būreliai, iš kurių aktyviausias buvo mokytojos Angelės Vilutytės 1936 m. kovo 25 d. įkurtas literatų būrelis. Nuo 1937 m. pradžios jam vadovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Antanas Stabingis. Būrelyje dalyvavo apie 40 jaunųjų literatų 1938-1939 mokslo metais jo valdybą sudarė: pirmininkė Stefa Baldauskaitė, vicepirmininkas Vladas Tamašauskas, sekretorė Emilija Stumbrytė, iždininkas Antanas Sartorius ir įvairių reikalų vedėjas Robertas Gedvila . Buvo kelios sekcijos: savo kūrybos (vadovė - Janina Babrauskaitė), dramos (vadovė - Emilija Stumbrytė) ir tautosakos (vadovas - Vytautas Butkus).
Literatų būrelis leido daugiatiražinį, iliustruotą laikraštėlį "Žvilgsnis į gyvenimą" (vyriausioji redaktorė - Stefa Baldauskaitė). Pirmasis didelio formato 16 puslapių mašinėle spausdintas šio laikraštėlio numeris išėjo 1938 m. lapkričio 15 d. Iki okupacijos išleisti 5 laikraštėlio numeriai. Čia buvo išspausdinti Stefos Baldauskaitės eilėraščiai "Jaunatvei", "Žmogui", "Vilnius" ir kiti, apysaka "Pakelės berželio pasipasakojimai", vasaros įspūdžiai "Prie putojančios Baltijos", Mykolo Jokubaičio eilės "Ruduo", "Praeitis", "Vasaros svajonės", M.Valeškaitės "Kadais ... ", K.Kančiausko "Pasaka", "Vakaras prie jūros", B.Kvietelaičio "Eik ramybėje", T.Žadeikytės novelė "Tėvo dalia", L.Karpio vaizdelis "Rudens vėjui ūžiant" ir kiti. Be to laikraštyje buvo humoreskų, kupletų, mokyklos kronikos, literatūrinių straipsnių.
/.../
 Savos kūrybos sekcija susirinkimuose skaitė referatus, aptarinėjo savo sukurtus eilėraščius, apsakymus, noveles, rengė literatūrinius vakarus. 1939 m. literatūros vakare savo kūrybos eilėraščius skaitė S.Baldauskaitė ir M.Jokubaitis, noveles - E.Stumbrytė ir R.Gedvila. Šiame vakare savo kūrybą skaitė Šiaulių berniukų gimnazijos atstovai, skaitovai padeklamavo žinomų poetų eilių, saviveiklininkai padainavo, paskambino kanklėmis, gitara, pagrojo smuiku. 1939 m. rudenį Kelmės literatai dalyvavo Žemaitijos moksleivių vakare Švėkšnoje. 1940 m. vasario 20 d. būrelio susirinkime nagrinėta valstybinės premijos laureato Bernardo Brazdžionio kūryba.

 Mykolo Jokubaičio eilės išspausdintos pirmame "Žvilgsnis į gyvenimą" numeryje, išleistame 1938 m. lapkričio 15 d.

 Ruduo

Štai rudens diena išaušo,
Ji tokia niūri...
Nebečiulba jau lakštutė,
Nebečiulba ji...

Saulutė tik slenka į žiemius,
Jos veidą šaltą tik regi;
Keliai purvais apsiklostė,
Vėl vėjo dainą tegirdi.

Žvarbus rudens vėjas
Dainą traukia žiauriai,
O štai jau į pietus traukia
Didžiuliai gervių būriai.

Medžiai, per vasarą žaliavę,
Lapus meta žemyn,
O niūrios rudens dienos
Kas dieną eina trumpyn.

Vakaro svajonės

Kaip gera yr' svajoti
Tyliajam vakare,
Kada viskas užmiega
Tamsos nykume ...

Tada mintys sklaidos
Tarp gimtų laukų...
Ir saldūs atminimai
Banguoja tarpe jų...

Vaizduotėj tyliai slenka
Bakūžė sena.
Kur mano močiutė
Gyvena viena...

Tik ten mano svajonės
Tikra paguoda...
Tik ten mano jaunystė
Prabėgo, kaip diena...

Tame pačiame laikraštėlio numeryje, redakcijos skiltyje, yra toks M.Jokubaičio eilių įvertinimas:
M. J-čiui. Du spausdiname, trečią persiuntėm Kelmės "Atžalynui". Rašyk daugiau, laukiame. Pageidaujame beletristikos.

Mėnesiniame Lietuvos moksleivių žurnale "Ateitis" Nr.4 (1939-1940 m. lapkričio mėn.) yra žinutė:
/.../ Gimnazijoj jau įsisteigė šaulių būriai. Šaulėm mergaitėm vadovauja mok. J. Mockienė, o berniukam mokyt. ats. j. leit. J. Rusas. Tarybą sudaro: pirm. - A. Ralys VII kl., sekr. - Alf. Petkevičius (VI kl.), švietimo vad. - B. Kvieteleitis (VII kl.) ir ižd. - St. Pocius (VI kl.) Kontrolės komisiją sudaro pirm. - M. Jokubaitis (IV kl.), nariai - Alf. Žalpis (III kl.) ir L. Gružauskas (II kl.) /.../
Pranešimą pasirašė Robė [Robertas Gedvila]



Užsisakykite: Pranešimai (Atom)