Suimtas 1948 m. balandžio 3 d.
N U O R A Š A S
iš kaltinamojo ŽEMECKO ADOLFO, sūnaus Broniaus, gimusio 1925 m. Lietuvos TSR Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Biliškių kaime, lietuvis, TSRS pilietis, išsilavinimas vidurinis, tardymo protokolo.
Kaunas
1948 balandžio 14 d.
1941 metais, karo pradžioje užėjus frontui, aš kartu su šeima iš Kelmės išvykau į Vaitaičių kaimą, iš kur liepos mėnesį grįžau į Kelmę. Ten aš sutikau savo gimnazijos draugus MATULEVIČIŲ JURGĮ, JOKUBAITĮ MYKOLĄ, kurie man pasiūlė prisijungti prie gaujos. Aš su tuo sutikau ir dalyvavau šios gaujos veikloje.
Kiek laiko jūs buvote sukilėlių gaujoje ?
Apie 1941 metų liepos-rugpjūčio mėnesį aš įstojau į Kelmės miestelio sukilėlių gaują ir joje išbuvau iki 1941 metų gruodžio mėnesio. 1942 metų sausio mėnesį aš įsidarbinau Kelmės teisme pasiuntiniu.
Sukilėlių gauja kovojo su Tarybų valdžia, suiminėjo Tarybų valdžios partinius aktyvistus, dalyvavo žydų tautybės piliečių šaudyme, saugojo suimtuosius. Visi sukilėlių gaujos nariai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais.
Kazys Riškus (apie 1951-1953 m.) (šaltinis: USCIS Genealogy) |
Sukilėlių gaujos vadas buvo Lietuvos armijos leitenantas GINTILA, kuris 1941 metais išvyko į savo gimtinę netoli Lietuvos pasienio, o jo vietą užėmė RIŠKUS KAZYS, lietuvis, be karinio laipsnio, kuris prieš karą gyveno Kelmėje ir dirbo siuvėju. JOKUBAITIS MYKOLAS, 25-26 metų amžiaus, prieš karą gyveno Kelmėje, JOKUBAITIS STASYS, vyresnysis Mykolo Jokubaičio brolis, prieš karą kartu su broliu gyveno Kelmėje, JASAITIS ALEKSAS, prieš karą gyveno Kelmėje, MATULEVIČIUS JURGIS, gimęs 1925 metais Raseinių apskrities Tytuvėnų valsčiuje [žr. komentarą apačioje], prieš karą gyveno Kelmėje ir mokėsi gimnazijoje, RIMKUS JONAS, prieš karą gyveno Kelmėje, LUKOŠIUS PETRAS, pagyvenęs asmuo, buvęs Kelmės priešgaisrinės komandos viršininkas, GRIGALAVIČIUS [GRIGARAVIČIUS ALEKSAS], UŽKURAS [UŽKURIS], CIBULSKIS ir kiti. Kur šie visi mano išvardinti asmenys yra dabar, aš nežinau.
Nuo 1941 metų liepos-rugpjūčio iki gruodžio mėnesių būdamas sukilėlių gaujos būryje, aš dalyvavau žydų tautybės piliečių sušaudyme, vietovėje pusės kilometro atstumu nuo Kelmės, taip pat dalyvavau tarybinių piliečių suėmimuose ir jų saugojime, saugojau karinės amunicijos sandėlius. Vykdydamas tarnybines pareigas, buvau apginkluotas rusišku šautuvu.
![]() | ||
Jurgis Matulevičius, apie 1948, Australija https://www.naa.gov.au/
|
1941 metų vasaros pabaigoje aš kartu su MATULEVIČIUMI JURGIU bei DAULIANSKU [DAULIANSKAS] dalyvavau žydų tautybės piliečių sušaudyme Kelmės užmiestyje. Prieš sušaudymą mes užėjome į Dauliansko butą ir ten išgėrėme degtinės. Po to nuėjome į lagerį, kuriame buvo kalinami žydų tautybės piliečiai. Iš lagerio visus išvedėme į Kelmės užmiesčio vietą, kurioje jau buvo iškastos jiems duobės.
Šaudėme juos grupėmis po 10-15 žmonių. Tuo tarpu likusieji [suimtieji] laukė savo eilės. Šaudymas tęsėsi nuo pietų iki pačio vakaro. Aš šaudžiau iš rusiško šautuvo.
Taip pat, 1941 metų vasaros pradžioje, būdamas sukilėlių gaujos nariu, kartu su JOKUBAIČIU STASIU [JOKUBAITIS STASYS], JASAIČIU ALEKSU [JASAITIS ALEKSAS] vykau į Raseinių apskrities, Kelmės valsčiaus, Vaidžių kaimą suimti žydų tautybės piliečių. Ten mes areštavome 10-15 vyrų, o moteris bei vaikus palikome. Vyrus mes atvežėme į Kelmę, kur jie dirbo sandėliuose. Užbaigus dirbti nurodytus darbus, visus atvežtus vyrus mes sušaudėme. Be to aš ne vieną kartą saugojau suimtuosius bei ginklų sandėlius.
Tardymo protokolas yra byloje Nr. 9594/3, psl. 23-26.
Teisingai: Lietuvos TSR Ministrų Tarybos KGB darbuotojas, majoras /G.Čvanov/
[Tardymo protokole yra parašyta, kad Jurgis Matulevičius buvo gimęs 1925 metais. Tuomet jam 1941 metais turėjo būti 16 metų. Būtent tokį Jurgio amžių nurodė ir žurnalistas Vytautas Pikturna savo apybraižoje "Kruvini siuntiniai". Pats Jurgis Matulevičius atsidūręs pabėgelių stovykloje Vokietijoje deklaravo, kad yra gimęs 1921 gegužės 10 d. ir tai labiau tikėtina, kad yra tiesa. Sunku pasakyti, kaip atsirado šis netikslumas tardymo protokole. Gal tą klaidą įvėlė protokolą rašęs pareigūnas ? Gal Adolfas Žemeckas tikėjo, kad sumažindamas draugų amžių iki nepilnamečių, taip gali palengvinti jų dalią ? Gal suimtasis pats būdamas gana jaunas (1941 metais jam buvo 16 metų) iš tiesų nežinojo savo draugų tikslaus amžiaus ir pasakė bet kokį ? Galimai Vytautas Pikturna, rašydamas savo apybraižą apie Jurgį Matulevičių, rėmėsi duomenimis būtent iš šios bylos, todėl Jurgio netikslų amžių jis perkėlė ir į savo straipsnį.]
1948 m. balandžio 3 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.18-20)
Komentaras:
Istorikas S.Buchoveckas knygoje „Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m.“ (345 psl.) rašo, kad "[...] atrodo, kad pastarasis [Kazys Riškus] 1941 m. liepos mėn., išvykus ltn. D. Gintalui , ėmėsi vadovauti ginkluotam baltaraiščių būriui. [...]" D. Gintilos išvykimo iš Kelmės laikas yra labai svarbus, nes iš to galima spręsti, ar jis dar buvo mieste tuo metu, kai vyko masinės žudynės. Priminimui, jos vyko 1941 m. liepos 29 d. ir rugpjūčio 22 d. Tarp visų istoriko nurodytų šaltinių, kuriais jis vadovavosi, yra vienintelis su paminėtu D.Gintilos išvykimo iš Kelmės mėnesiu. Tai suimto Adolfo Žemecko 1948 m. balandžio 3 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.19).
![]() |
LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.19 fragmentas |
Dokumente yra rašoma: "Turiu pasakyti, kad būrio organizatorius ir pirmasis jo vadas buvo Lietuvos armijos leitenantas Gentila, kuris maždaug rugpjūčio mėnesį iš Kelmės miesto kažkur išvyko ir į jo vietą buvo paskirtas Riškus."Istorikas S.Buchoveckas savo straipsnyje parašė netiesą t.y., kad D. Gintila iš Kelmės išvyko liepos mėnesį. Galbūt tai jis padarė nesąmoningai dėl išsiblaškymo, o galbūt atvirkščiai - sąmoningai, nes tokiu būdu jis nuo D. Gintilos panaikino pagrindinį rimtą įtarimą t.y. dalyvavimą masinėse žydų žudynėse.
1948 m. kovo 18 d. apklausos protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.36-37)
[...]
Tais pačiais metais [1941 m.], neatsimenu kurį mėnesį, kuomet buvo suimti tarybiniai piliečiai, aš išgirdau, kad ryte Kelmės žydų kapinėse bus sušaudomi žydai. Kad stebėti sušaudymą, aš su savo broliu Mangirdu Alfonsu ryte nuėjome į kapines, kuriose turėjo vykti sušaudymas. Būnant šalia kapinių, aš mačiau, kaip Žemeckas Alfonsas [Adolfas], kartu su banditu Cibulskiu, vardo nežinau, Jokubaičiu Mykolu, gyvenantys Kelmėje, sušaudė septynis žmones tarybinius piliečius, tarp kurių vieną aš pažinojau - Judelevičiūtę, Kelmės gyventoją.
Po tų septynių žmonių sušaudymo, Žemeckas Adolfas ėjo į Kelmės miestą. Aš stebėdamas stovėjau netoli pieninės. Mieste aš dar kartą įsitikinau, kad septynių tarybinių piliečių sušaudyme dalyvavo Žemeckas Adolfas, Cibulskis ir Jokubaitis.
[...]
Mangirdas Jonas, sūnus Vinco, g. 1921 m.
1948 m. balandžio 23 d. apklausos protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.38-40)
[...]
1941 metų liepos mėnesį pasklido kalbos, kad ryte žydų kapinėse bus šaudomi komunistai. Ryte aš buvau savo bute. Pas mane atbėgo vienas žmogus ir pranešė, kad jau šaudo. Jo pavardės aš nepamenu. Man besirengiant, išgirdau šūvius kapinėse. Mano tėvas su Buivydu Povilu nubėgo vokiečių [žydų] kapinių link, o aš su broliu Mangirdu Alfonsu (šiuo metu gyvena Vokietijoje amerikiečių okupuotoje zonoje) nubėgome plentu į kalną. Ten atėjęs, aš pamačiau, kad Žemeckas kartu su dar trimis žmonėmis, visi jie rankose turėjo šautuvus. Žemeckas vilkėjo juodą kostiumą. Atstumas nuo mūsų iki Žemecko buvo apie 400 metrų. Prieš juos apie 5-8 metrų atstumu prie duobės stovėjo žydų tautybės tarybiniai piliečiai. Žemeckas ir trys su juo buvę žmonės iššovė salvę ir visi keturi žmonės nukrito į duobę. Po šio sušaudymo Žemeckas ir kiti jo draugai užkasė sušaudytus žydų tautybės tarybinius piliečius, viso septynis žmones, ir parėjo į Kelmę. Žemeckas rankose nešė rusišką šautuvą.
[...]
Mangirdas Vincas, sūnus Antano, g. 1896 m.
1948 m. gegužės 31 d. apklausos protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.45-46)
[...]
Netrukus po to [sušaudymo] sugrįžo sūnus Leonas ir papasakojo, kad ten [žydų kapinėse] sušaudė žydų tautybės tarybinius piliečius. [...]
Kai baigėsi šaudymas, aš ir Buivydas [Povilas Buivydas] nuėjome į kapines, kur buvo iškasti ir užkasti nauji kapai. Tada Buivydas atkasė vieną duobę ir rado vieną pažįstamą Kelmės gyventoją. Jo pavardės aš nežinau. Mes užkasėme tą duobę ir grįžome atgal.
[...]
Buivydas Povilas, sūnus Leono, g. 1904 m.
1948 m. birželio 2 d. apklausos protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3, l.49-51)
[...]
1941 metų liepos pradžioje, kuomet atėjo vokiečių grobikai į Kelmę, aš mačiau kaip Žemeckas Kelmės mieste ėjo apsiginklavęs šautuvu ir ant rankovės užsirišęs baltą raištį, kuris reiškė "lietuvių partizanas". Maždaug po dviejų dienų, anksti ryte, žydų kapinėse, apie 500 m nuo Kelmės, buvo girdėti šautuvų šūviai. Palaukęs dvi valandas, aš išėjau į gatvę, kur stovėjo Kelmės gyventojas Mangirdas Vincas, su kuriuo pradėjome šnekėtis, kad tikriausiai mūsiškius šaudo sukilėliai. Mangirdas Vincas pasiuntė į kapines savo sūnų, kad sužinoti, kas ten šaudo. Jo sūnus, vardu Leonas, ir antras, kurio vardo nepamenu, grįžo ir papasakojo, kad ten šaudė žydus. [...]
Kai viskas nutilo, aš ir Mangirdas nuėjome į kapines, kur buvo naujai iškastos duobės. Aš ten paėmiau lopetėlę ir pradėjau atkasinėti vieną duobę, kur atpažinau vieną pilietį iš kaimyninio kaimo. Jo pavardės nepamenu. Po to mes grįžome namo.
[...]
1941 metų liepos pabaigoje, kada vyko masinis žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudymas, aš anksti ryte išėjau į gatvę, kur mane sustabdė vienas policininkas, įsakė paimti kastuvą ir eiti su juo. Atėję į kapines [šiuo atveju, ne į žydų kapines, o į už Dvaro esančias žvyrduobes], ten buvo dar apie 20 žmonių su kastuvais. Mus privertė kasti duobes. Vieną 2 metrų pločio ir 9 metrų ilgio ir dvi duobes 7 metrų ilgio. Duobių gylis buvo 2 metrai. Iškasę duobes, apie 5 valandą, sukilėliai pradėjo grupėmis varyti žydų tautybės tarybinius piliečius, kuriuos šaudė ir mėtė į duobes. [...] Iš viso tą kartą buvo sušaudyta apie 1000 tarybinių žmonių. Po sušaudymo sukilėliai išėjo, o mus policijos viršininkas privertė užkasti duobes su tarybiniais piliečiais. Tuo metu, kai buvo vykdomas sušaudymas, aplink kapines [už Dvaro esančias žvyrduobes] buvo išstatyta sargyba.
[...]