Kelmė - Žemecko Adolfo tardymo protokolo nuorašas (f.3377, ap.55, b.159, l.179-180)

A. Žemecko bylos ( LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3) nuorašas išverstas į lietuvių kalbą (originalas)

N U O R A Š A S


iš kaltinamojo ŽEMECKO ADOLFO, sūnaus Broniaus, gimusio 1925 m. Lietuvos TSR Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Biliškių kaime, lietuvis, TSRS pilietis, išsilavinimas vidurinis, tardymo protokolo.

Kaunas

1948 balandžio 14 d.

1941 metais, karo pradžioje užėjus frontui, aš kartu su šeima iš Kelmės išvykau į Vaitaičių kaimą, iš kur liepos mėnesį grįžau į Kelmę. Ten aš sutikau savo gimnazijos draugus MATULEVIČIŲ JURGĮ, JOKUBAITĮ MYKOLĄ, kurie man pasiūlė prisijungti prie gaujos. Aš su tuo sutikau ir dalyvavau šios gaujos veikloje.

Kiek laiko jūs buvote sukilėlių gaujoje ?

Apie 1941 metų liepos-rugpjūčio mėnesį aš įstojau į Kelmės miestelio sukilėlių gaują ir joje išbuvau iki 1941 metų gruodžio mėnesio. 1942 metų sausio mėnesį aš įsidarbinau Kelmės teisme pasiuntiniu.

Sukilėlių gauja kovojo su Tarybų valdžia, suiminėjo Tarybų valdžios partinius aktyvistus, dalyvavo žydų tautybės piliečių šaudyme, saugojo suimtuosius. Visi sukilėlių gaujos nariai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais.

Kazys Riškus (apie 1951-1953 m.)
(šaltinis: USCIS Genealogy)

Sukilėlių gaujos vadas buvo Lietuvos armijos leitenantas GINTILA, kuris 1941 metais išvyko į savo gimtinę netoli Lietuvos pasienio, o jo vietą užėmė RIŠKUS KAZYS, lietuvis, be karinio laipsnio, kuris prieš karą gyveno Kelmėje ir dirbo siuvėju. JOKUBAITIS MYKOLAS, 25-26 metų amžiaus, prieš karą gyveno Kelmėje, JOKUBAITIS STASYS, vyresnysis Mykolo Jokubaičio brolis, prieš karą kartu su broliu gyveno Kelmėje, JASAITIS ALEKSAS, prieš karą gyveno Kelmėje, MATULEVIČIUS JURGIS, gimęs 1925 metais Raseinių apskrities Tytuvėnų valsčiuje [žr. komentarą apačioje], prieš karą gyveno Kelmėje ir mokėsi gimnazijoje, RIMKUS JONAS, prieš karą gyveno Kelmėje, LUKOŠIUS PETRAS, pagyvenęs asmuo, buvęs Kelmės priešgaisrinės komandos viršininkas, GRIGALAVIČIUS [GRIGARAVIČIUS ALEKSAS], UŽKURAS [UŽKURIS], CIBULSKIS ir kiti. Kur šie visi mano išvardinti asmenys yra dabar, aš nežinau.

Nuo 1941 metų liepos-rugpjūčio iki gruodžio mėnesių būdamas sukilėlių gaujos būryje, aš dalyvavau žydų tautybės piliečių sušaudyme, vietovėje pusės kilometro atstumu nuo Kelmės, taip pat dalyvavau tarybinių piliečių suėmimuose ir jų saugojime, saugojau karinės amunicijos sandėlius. Vykdydamas tarnybines pareigas, buvau apginkluotas rusišku šautuvu.

Jurgis Matulevičius,
apie 1948, Australija
https://www.naa.gov.au/

1941 metų vasaros pabaigoje aš kartu su MATULEVIČIUMI JURGIU bei DAULIANSKU [DAULIANSKAS] dalyvavau žydų tautybės piliečių sušaudyme Kelmės užmiestyje. Prieš sušaudymą mes užėjome į Dauliansko butą ir ten išgėrėme degtinės. Po to nuėjome į lagerį, kuriame buvo kalinami žydų tautybės piliečiai. Iš lagerio visus išvedėme į Kelmės užmiesčio vietą, kurioje jau buvo iškastos jiems duobės.

Šaudėme juos grupėmis po 10-15 žmonių. Tuo tarpu likusieji [suimtieji] laukė savo eilės. Šaudymas tęsėsi nuo pietų iki pačio vakaro. Aš šaudžiau iš rusiško šautuvo.

Taip pat, 1941 metų vasaros pradžioje, būdamas sukilėlių gaujos nariu, kartu su JOKUBAIČIU STASIU [JOKUBAITIS STASYS], JASAIČIU ALEKSU [JASAITIS ALEKSAS] vykau į Raseinių apskrities, Kelmės valsčiaus, Vaidžių kaimą suimti žydų tautybės piliečių. Ten mes areštavome 10-15 vyrų, o moteris bei vaikus palikome. Vyrus mes atvežėme į Kelmę, kur jie dirbo sandėliuose. Užbaigus dirbti nurodytus darbus, visus atvežtus vyrus mes sušaudėme. Be to aš ne vieną kartą saugojau suimtuosius bei ginklų sandėlius.

Tardymo protokolas yra byloje Nr. 9594/3, psl. 23-26.


Teisingai: Lietuvos TSR Ministrų Tarybos KGB darbuotojas, majoras /G.Čvanov/

 

[Tardymo protokole yra parašyta, kad Jurgis Matulevičius buvo gimęs 1925 metais. Tuomet jam 1941 metais turėjo būti 16 metų. Būtent tokį Jurgio amžių nurodė ir žurnalistas Vytautas Pikturna savo apybraižoje "Kruvini siuntiniai". Pats Jurgis Matulevičius atsidūręs pabėgelių stovykloje Vokietijoje deklaravo, kad yra gimęs 1921 gegužės 10 d. ir tai labiau tikėtina, kad yra tiesa. Sunku pasakyti, kaip atsirado šis netikslumas tardymo protokole. Gal tą klaidą įvėlė protokolą rašęs pareigūnas ? Gal Adolfas Žemeckas tikėjo, kad sumažindamas draugų amžių iki nepilnamečių, taip gali palengvinti jų dalią ? Gal suimtasis pats būdamas gana jaunas (1941 metais jam buvo 16 metų) iš tiesų nežinojo savo draugų tikslaus amžiaus ir pasakė bet kokį ? Galimai Vytautas Pikturna, rašydamas savo apybraižą apie Jurgį Matulevičių, rėmėsi duomenimis būtent iš šios bylos, todėl Jurgio netikslų amžių jis perkėlė ir į savo straipsnį.]