 |
| Robertas Gedvila po karo partizanų būryje |
Knygoje "Kelmės kraštas" (1997 m.), skyriuje "Laisvoje Lietuvoje", kraštotyrininkas Vaclovas Rimkus rašo:
[Kelmės] progimnazijoje veikė keli dalykiniai būreliai, iš kurių aktyviausias buvo mokytojos Angelės Vilutytės 1936 m. kovo 25 d. įkurtas literatų būrelis. Nuo 1937 m. pradžios jam vadovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Antanas Stabingis. Būrelyje dalyvavo apie 40 jaunųjų literatų 1938-1939 mokslo metais jo valdybą sudarė: pirmininkė Stefa Baldauskaitė, vicepirmininkas Vladas Tamašauskas, sekretorė Emilija Stumbrytė, iždininkas Antanas Sartorius ir įvairių reikalų vedėjas Robertas Gedvila . Buvo kelios sekcijos: savo kūrybos (vadovė - Janina Babrauskaitė), dramos (vadovė - Emilija Stumbrytė) ir tautosakos (vadovas - Vytautas Butkus).
/.../
Savos kūrybos sekcija susirinkimuose skaitė referatus, aptarinėjo savo sukurtus eilėraščius, apsakymus, noveles, rengė literatūrinius vakarus. 1939 m. literatūros vakare savo kūrybos eilėraščius skaitė S.Baldauskaitė ir M.Jokubaitis, noveles - E.Stumbrytė ir R.Gedvila. Šiame vakare savo kūrybą skaitė Šiaulių berniukų gimnazijos atstovai, skaitovai padeklamavo žinomų poetų eilių, saviveiklininkai padainavo, paskambino kanklėmis, gitara, pagrojo smuiku. 1939 m. rudenį Kelmės literatai dalyvavo Žemaitijos moksleivių vakare Švėkšnoje. 1940 m. vasario 20 d. būrelio susirinkime nagrinėta valstybinės premijos laureato Bernardo Brazdžionio kūryba.
/.../
 |
| Ateities spinduliai 1938-1939. Nr .7. P.215 šaltinis |
1939 m. vasario mėn. Kelmės religininkų būrelis surengė gedulingą minėjimą vasario 12 d. mirusio popiežiaus Pijaus XI garbei. Minėjimą pradėjo kapelionas kun. K.Statkevičius. S.Baldauskaitė skaitė referatą "Pijui XI ir auklėjimas", V.Tamašauskas - "Pijaus XI darbai Lietuvai", R.Gedvila - "Pijus XI ir jo asmenybė". S.Baldauskaitė perskaitė savo eilėraštį "Pijui XI mirus", religininkės I.Vilijošytė, B.Pociūtė ir E.Mockutė padeklamavo eilėraščių, choras pagiedojo giesmių. Religinio auklėjimosi būrelis išleido 6 daugiatiražinio laikraštėlio "Kelmės atžalynas" numerius. Jį redagavo Robertas Gedvila. Laikraštėlyje buvo S.Baldauskaitės eilėraštis "Rudenį" bei rašinys "Didysis karalius", A.Ralio rašinys "Moterystė ir auklėjimas" , E.Čyžaitės novelė "Bažnyčioje" ir kt. Laikraštėlyje atsispindėjo religininkų būrelio veikla, buvo esperanto kalbos kampelis, klausimų ir atsakymų skiltis, kupletų, humoreskų. Leidinėlis - sąsiuvinio formato, 32 puslapių, iliustruotas.
Ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro puslapio:
Robertas Gedvila dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1945 m. už tai buvo suimtas ir išsiųstas į lagerį. Dirbo Belomor kanalo statybose. 1946 m. pabėgo ir grįžo į Lietuvą. Prisijungė prie partizanų. Pradžioje buvo eilinis partizanas, slap. Remigijus, vėliau tapo Kęstučio apygardos, Birutės rinktinės štabo operatyvinio – informacinio skyriaus viršininku. Nuo 1948 m. liepos buvo Kęstučio apygardos štabo nariu, operatyvinio skyriaus viršininku (tuomet naudojo slap. „Sidabras“). Vėliau tapo Kęstučio apygardos štabo viršininku ir apygardos vado pavaduotoju. 1949 m. birželio 8 d. per operaciją buvo suimtas. Po kankinimo ir tardymo pasidavė ir sutiko išduoti apygardos vadavietę. Išdavystės pasekmė - žuvo Kęstučio apygardos vadas Aleksas Miliulis – Algimantas, Neptūnas bei štabo nariai Steponas Venckaitis – Girėnas ir Albertas Norkus – Linksmutis. R. Gedvilą norėta verbuoti agentu smogiku, tačiau dėl jo išsišifravimo tų planų atsisakyta. Jis nuteistas 25 metams lagerio, tiesa netrukus bausmė buvo sumažinta iki 10 metų lageryje, o 1953 metais, po beveik trejų metų kalinimo jis buvo paleistas. Po paleidimo užverbuotas.
Šaltiniai: Baudžiamoji byla, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 35231/3
Apie Robertą Gedvilą Visuotinėje Lietuvių Enciklopedijoje.
Ištrauka iš Vaclovo Rimkaus straipsnio knygoje "Kelmės kraštas":
"Į partizanų gretas prasiskverbdavo MGB palaužti ir užverbuoti agentai. Vienas tokių buvo Kelmės gimnazijos auklėtinis Robertas Gedvila. Jis dar vokiečių laikais ateidavo į gimnaziją užsirišęs baltą raištį ir per petį užsikabinęs šautuvą. Buvo kalbama, kad jis prisidėjęs prie žydų šaudymo. Paskui mokytojavo Kelmės gimnazijoje. Vokiečiams traukiantis, kažkur dingo. Kelmės apylinkėse vėl pasirodė 1947 m., tapo partizanu, pasižymėjo, pateko net į vadovybę. Vėliau paaiškėjo, kad dėl jo kaltės partizanus apsupdavo ir sunaikindavo. Jo klasės draugė Emilija Stumbrytė [Valančienė] rašė: "... Kas buvo Robertas? Viešpatie, koks siaubas! Juk Robertas Gedvila išdavė apie 300 žmonių saugumui. Na ir Birutė kentėjo lageryje, ir Alius [Aleksas Miliulis – Algimantas] per jį žuvo. Ir namų savo per jį netekome". Vėliau R.Gedvilą "suėmė". Pasivadinęs Stasiu Kuzma, jis vaikščiojo po kalėjimo kameras, įkalbinėjo kalinius prisipažinti, kad būtų sumažinta bausmė, nes saugumas ir taip viską žinąs."Pastaba: Emilijos Stumbrytės-Valančienės paminėta Birutė galimai yra Mykolo Jokubaičio, vieno iš žiauriausių žydų žudynių dalyvių žmona, Birutė-Matilda Jokubaitienė-Peldavičiūtė (g. 1923 m.). Ji kartu su savo mažamete dukrele Meilute buvo ištremtos prie Laptevo jūros.
 |
| Vincas Gurskis (1931 - 2006). šaltinis |
"Dar vokiečių okupacijos metais į gimnaziją ateidavo baltą raištį su svastika ant rankos užsirišęs ir per petį užsikabinęs šautuvą Robertas Gedvila. Pasakojo, kad jis prisidėjęs ir prie žydų šaudymo. Paskui buvo mūsų mokytojas. Vokiečiams traukiantis, jis kažkur dingo, o po karo (apie 1947 m.) pasirodė Kelmėje. Ieškojo galimybių įsigyti dokumentus arba patekti pas partizanus. Tapo partizanu, neblogai užsirekomendavo, pakliuvo į vadovybę. Įtartinomis aplinkybėmis susekus jų bunkerį Tauragės miškuose, Gedvila sušuko:
- Vyrai, pasiduokim! - ir pats metęs ginklą iškėlė rankas.
Kažkas iš bunkerio draugų paleido į jį automato seriją ir sužeidė.
Atsidūręs kalėjime, kaip pasakojo sėdėjusieji su Gedvilu vienoje kameroje, šis gaudavęs šūsnis popieriaus, rašomąsias priemones ir ištisas dienas rašydavo "memuarus", o prirašytus lapus perduodavo savo globėjams. Prasidėjo masiniai areštai, dėl kurių, matyt, sugaišo ir maniškiai tardytojai.
Būdamas nelegalioj padėty, Gedvila susitikdavo su seserimi, apie kurią dažnai sukinėdavosi saugumo darbuotojai. Tai buvo įtartina. Vėliau teko girdėti, kad kartą atėjusią į pasimatymą partizanai ją sulaikė, tardė ir ji nebegrįžo. O Gedvila po arešto apsigyveno Kaune (kur man mokantis nebuvo leista net laikinai prisiregistruoti), dirbo meistru stiklo fabrike ir niekas negirdėjo, kad jis būtų buvęs teistas."
 |
| KGB pažyma apie Robertą Gedvilą |
 |
| Robertas Gedvila Kelmės valst. progimnazijos laikraštėlio "Kelmės atžalynas" redaktorius Šaltinis: europeana.eu |
 |
| Kelmės gimnazijos pirmoji abiturientų laida 1941 m. Šaltinis: http://istorija.jggimnazija.lt/?p=79 |
Pridėtame asmenų sąraše yra Gedvila Robertas.