Kelmė - Leiba Koniuchovskis apie Basią Braudienę

Leiba Koniuchovkis

Aš, Leiba Koniuchovskis, 1945 metų vasarą lankiausi Kelmėje ir sutikau moterį pavarde BASIA BROIDE [BASĖ BRAUDIENĖ]. Ji neteko savo vyro, dviejų sūnų ir dukters. Visi buvo nužudyti šalia Kelmės. Ten pat buvo nužudyta ir jos sesuo ŠEITEL PAGLINSKY su savo dviem sūnumis. Basia išsigelbėjo ir vieniša gyvena Kelmėje. Iš visų žydų moterų tik ją vieną radau mieste. Žydų vyrų mieste nėra. Kiekvieną dieną ji eina prie žvyrduobės ir kalbasi su savo artimais ir tautiečiais. Po žvyrduobes apaugusią žolę ganosi kiaulės ir galvijai. Ji kreipėsi į valdžią ir prašė, kad žudynių vieta būtų aptverta, tačiau niekas jos nesupranta.

Leiba Koniuchovskis,
1946 m.
(parašas)

Iš kairės: stovi Margulis Peisė (pusė veido) su savo žmona (suknelė su žirneliais),

pirma sėdi Basė Braudienė (su akinukais), 

antra - Basė Jefet su vyru Jefet, ketvirta sėdi Janina Meraitė,

už jos stovi Icchokas Meras (su akiniais),

trečioje eilėje už Icchoko Mero du broliai kelmiškiai Motelis ir Kušelis Finkelšteinai.

(Nuotrauka daryta Jefet sūnaus brit milah (krikščionių krikšto atitikmuo) proga apie 1952 m.)

„Lietuvos žinios“ (1938 gegužės 2 d. numeris)

Papildymas:

Prieš karą Basė Braudienė buvo žymi Kelmės verslininkė, kuri valdė autotransporto įmonę. Ji yra paminėta laikraštyje "Lietuvos žinios" (1938 m. gegužės 2 d. numeryje) skyriuje dėl patvirtintų darbininkams uždarbio normų.

"Veikianti prie Darbo ir socialės apsaugos departamento pramonės įmonių samdininkų uždarbio normoms nustatyti komisija nustatė, o Vidaus reik. min. S. Leonas patvirtino visos eilės pramonės įmonių darbininkams uždarbio normas.
[...]
2. Basės Braudienės Kelmėje auto transporto įmonės darbininkams: krovikui darbininkui 140 Lt ir šoferiams - 235 Lt.
[...]"

Po karo Basė Braudienė priėmė pas save auginti būsimąjį įžymų Kelmės rašytoją Icchoką Merą, kuris iki tol gyveno savo išgelbėtojų Dainauskų šeimoje Algirdo Dainausko vardu ir pavarde. Taip pat ji globojo ir rašytojo seserį Janiną Meraitę.
Šis dviejų vaikų persikėlimas į naujus namus neįvyko visiškai paprastai ir lengvai. I.Meras savo interviu JAV Holokausto Atminties Muziejaus darbuotojui pasakojo, kaip vaikystės išgyvenimai paveikė jo atmintį ir žydišką identitetą. Rašytojas pasakoja, kad iki karo jo šeimoje visi kalbėdavo gimtąja jidiš kalba. Karo metu vaiko išgyvenimo instinktas surišo bet kokį žydiškumo atributą su mirtinu pavojumi, todėl gimtoji kalba nevalingai išsitrynė iš jo atminties taip, kad jis nebegalėjo prisiminti ir ištarti nei vieno jidiš žodžio. Net ir po karo, jau būnant saugiam, jidiš kalba rašytojui taip pilnai ir nebesugrįžo į tokią būseną, kad galėtų ja laisvai kalbėti. Icchokas ir Janina, gyvendami pas savo lietuvius gelbėtojus, turėdami lietuviškus vardus ir pavardes bei perėmę lietuvišką savimonę, iš pradžių priešinosi Braudienės įtikinėjimui, jog jie iš tiesų yra žydai ir geriau, kad gyventų su ja. Turėjo praeiti kažkiek laiko, kol karo įbauginti vaikai sutiko persikelti pas savo naują globėją. Vėliau Braudienė visą savo gyvenimą labai rėmė Icchoką ir jo seserį Janiną, padėjo jiems įgyti išsilavinimą ir kažin, ar Kelmės kraštas būtų turėjęs tokį rašytoją, kaip Icchokas Meras, jei ne šios tragiškos lemties moters pastangos.

Apie tolesnį Basės Braudienės likimą aprašė Benediktas Morkaitis savo knygoje "Kelmės krašto policija" [knygoje moteris klaidingai pavadinta Chaja].

"1957 metų rudenį Kelmės mieste, savo namuose buvo aptikta nužudyta žydų tautybės moteris Chaja [Basė] Braudienė, gimusi 1894 metais. Prisimenu, kad po karo turgelyje ji pardavinėdavo sąsiuvinius, pieštukus, kitus mokyklinius reikmenis. Braudienė kelmiškiams buvo gerai žinoma ir gerbiama moteris, ji išliko gyva vokiečių okupacijos metais, kai visi žydų tautybės žmonės buvo šaudomi. Ir štai ji rasta negyva. Šis įvykis tiesiog sukrėtė Kelmės miesto gyventojus.

Milicija greitai nustatė, kad buvęs mano bendraklasis Anicetas Buivydas įsibrovė į Ch.Braudienės butą ir ieškojo aukso, nes kai kas kalbėdavo, kad Ch. Braudienė galėjo turėti aukso. Tuo metu Braudienė parėjo į namus, aptiko vagišių ir jį atpažino. Buivydas puolė moterį, ją pasmaugė ir pabėgo. Pasipiktinę žmonės kalbėjo, kad jis pagrįstai vertas mirties bausmės.

Buivydo tėvas Povilas Buivydas tarpukaryje dalyvavo pogrindinėje komunistinėje veikloje ir buvo gerai pažįstamas su Respublikos aukštais komunistų partijos vadovais. Jis siekė išgelbėti savo sūnų nuo aukščiausios bausmės. Gruodžio mėnesį Kelmės kultūros namuose Anicetas Buivydas buvo teisiamas. Už pasikėsinimą padaryti asmeninio turto vagystę ir Braudienės nužudymą jam buvo paskirta bausmė - 25 laisvės atėmimo metai. Visą šį laikotarpį A.Buivydas buvo kalinamas, nes amnestijos žudikams nebuvo taikomos"

Basė Braudienė 1957 metais buvo palaidota kažkuriose Kauno žydų kapinėse.

Vincas Gurskis (1931 - 2006).
šaltinis

Kelmiškis rezistentas Vincas Gurskis savo straipsnyje "Kelmės pogrindininkai" aprašė vieną pasipriešinimo tarybų valdžiai epizodą. Jame yra paminėta J.Urbelytė t.y. Janina Meraitė, Icchoko Mero sesuo. Tuo metu Janina gyveno pas savo globėjus Urbelius ir turėjo Urbelytės pavardę. Kaip rašo V. Gurskis, 1948 metais Janina, kartu su kitais pogrindininkais, buvo suimta ir nuteista. Bausmę atlikti Janiną išvežė į Kirovo sritį Rusijoje. Basė Braudienė nuvyko į kalinimo vietą ir pasak šaltinių, "ištraukė" ją iš ten. Sugrįžus į Lietuvą Braudienė merginai sutvarkė naujus asmens dokumentus su Meraitės pavarde ir globojo ją iki savo gyvenimo pabaigos.














Ištrauka iš V. Gurskio straipsnio:

"Išdraskytą Kelmės pogrindį ėmėsi atkurti pradžios mokyklos mokytojas Kazys Navickas. Jis tampa valsčiaus OS vadovu, o miesto organizacijai vadovauja gimnazijos mokytoja B.Stumbrytė. Jos nariai, daugiausia gimnazijos moksleiviai, platina pogrindžio spaudą, pašto tarnautoja B.Gotautaitė perima MGB įstaigai siunčiamus laiškus, įspėja asmenis, kurie skundžiami čekistams. Kelmės OS ryšius su rajono štabu palaiko per gimnazistą Povilą Venckevičių.

MGB ieško būdų, kaip iššifruoti Kelmės pogrindininkus. Ieškoma provokatorių, organizuojamas įtartinų asmenų sekimas. Įtraukiamas ir Petrauskas. Kelmės MGB skyriaus viršininko pavaduotojas operatyviniam darbui pplk. Ševatovas paveda kpt. Chorevui palaikyti su Petrausku ryšius, kuriam nurodoma įstoti į organizaciją, stebėti Navicką ir jo aplinką. Petrauskas pradeda žaidimą ant skustuvo ašmenų. Jo tėviškėje lankosi partizanai, jis jiems perduoda Kelmės pogrindininkų pasiutą žiemos maskuotę, laiškus, popierių, o Chorevo spaudžiamas, mėgina teikti kai kurią informaciją. 1948m. prasideda Kelmės pogrindininkų areštai. Nuteisiami K.Navickas-Vaidila, B.Stumbrytė-Mikalda, gimnazistai L.Mendelevičius-Vaidotas [Leizeris (Leonas) Mendelevičius], S.Steponkus-Šauklys, V.Steponkus-Vyturėlis, E.Ignatavičius-Žaibas, pr. mokyklos mokyt P.Jankauskas- Grandis, A.Pikturna, J.Urbelytė [Janina Meraitė]. Iki teismo iš arešto namų pabėga R.Urbelis-Betas, paleidžiami P.Petryla-Studentas ir J.Sindickas."