LAF pašaukus
(Ištrauka iš knygos "Sukilimas. 1941 m. birželio 22-25 d.", pirmoji knyga, sudarė Antanas Martinionis, 1994 m.)
 |
| Vaclovas Rimkus (1929-2013) pedagogas, kraštotyrininkas, Žemaitijos istorinio ir kultūrinio paveldo tyrinėtojas, kraštotyros muziejaus Užventyje įkūrėjas Šaltinis http://lietuvai.lt/wiki/Vaclovas_Rimkus |
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, jau 1941 m. birželio 23 d. Kražiuose policijos nuovados viršininku buvęs Pranas Jurevičius sudarė gerai ginkluotą sukilėlių-partizanų būrį. Tokios grupės buvo kuriamos ir kituose Kražių valsčiaus miesteliuose: Karklėnuose, Pašilėje, Pakražantyje. Pranas Jurevičius, išsikvietęs buv. Lietuvos kariuomenės karininką, Galinių pradinės mokyklos vedėją, mokytoją Vytautą Sakalauską, pavedė jam tokią partizanų grupę sudaryti ir Galiniuose. Pastarasis ėmėsi skubių organizacinių žygių ir į grupę įstojo septyni vyrai: broliai Pranas ir Stasys Budreckiai, Petras ir jo brolis Šemetulskiai, Vladas Končius, Bolius Adomaitis ir Bronius Valiuška. Grupė apsiginklavo iš panikos apimtų besitraukiančių rusų kareivių gautais šautuvais. Ši partizanų grupė buvo pavaldi Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Kražių valsčiaus partizanų būriui ir veikė Galinių apylinkėse. Galinių partizanai saugojo tiltus, telefono linijas, svarbius pastatus ir kitus strateginius objektus, kad jų nesunaikintų besitraukiantys raudonarmiečiai. Partizanai sulaikė keturis dezertyravusius rusų kareivius, kuriuos vėliau perdavė vokiečių kariuomenei. Be to, grupė areštavo valsčiaus sovietinių kolaborantų aktyvą, apylinkės pirmininką ir sekretorę.
Kražių valsčiaus partizanų štabas buvo pavaldus LAF atstovui, Kražių pradinės mokyklos vedėjui Kazimierui Matulevičiui, kuris, atvykęs iš Kauno, koordinavo partizanų veiklą Kražių valsčiuje. K. Matulevičius organizavo partizanų grupių sudarymą ir jų apginklavimą, atkūrė Kražių valsčiaus savivaldybę, įsteigė Tautinės darbo apsaugos (TDA) skyrių.
 |
| Pranas Jurevičius, Kražių policijos nuovados viršininkas ("Kražių aidai", 1939 m. sausis Nr.1) |
Kražių valsčiaus LAF štabo viršininkas buvo Pranas Jurevičius, kurio pavaduotoju ūkio reikalams dirbo Kražių valsčiaus viršaitis Stasys Šveikauskas. Štabo narys tardymo reikalams - buvęs Kražių policijos vachmistras Leonas Ivoškus-Ivoškevičius, štabo narys rikiuotės reikalams - mokytojas Vytautas Sakalauskas.
Vytautas Sakalauskas gimęs 1919 m. Smolensko gubernijoje. Įgijęs pedagogo specialybę, mokytojavo Kražių valsčiuje. Atsargos leitenantas. 1944 m. jis buvo P. Plechavičiaus vadovaujamos Vietinės rinktinės būrio vadas. Vokiečiams išformavus rinktinę, pateko į vokiečių kariuomenę, tarnavo statybos bataliono būrio vadu. Pabėgęs iš vokiečių kariuomenės, pokario metais V. Sakalauskas ("Strazdo" slapyvardžiu) buvo Lietuvos laisvės armijos (LLAR) Šiaulių apygardos štabo komendantas. Enkavedistų areštuotas 1951 m., teistas. Iš konclagerio negrįžo.
Politinė Vorkutos konclagerio kalinė kražiškė Stefanija Baldauskaitė savo dienoraštyje labai šiltai atsiliepia apie Vytautą Sakalauską.
"1941 m. kaitrų liepos popietį supažindino mane su juo. Tai buvo neaukštas, atraitotom rankovėm ir gražiai įdegusiu veidu berniukas. Nevadinu jo vyru, nes nesakytum jį esant aukštesnės kaip penktos klasės berniuką. Tuo tarpu jis buvo atsargos leitenantas, jau ištisus metus mokytojavęs Galiniuose... Norėtų ir svajojęs būti lakūnu ir lenktyniauti su vėjais... Seniūnų, valsčiaus tarnautojų ir ūkininkų atstovų posėdy Vytas tarė drąsų žodį, visus tuo nustebindamas. Ši žinia mane labai nudžiugino, nes jame pamačiau ne tik žmogaus, bet ir karšto lietuvio patrioto idealą..."
Vaclovas RIMKUS
 |
| Vytautas Sakalauskas šaltinis: "Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953" 7 tomas |
Ištraukos iš istoriko Stanislovo Buchovecko straipsnio "Kražių valsčiaus žydų bendruomenės žūtis 1941 m." knygoje "Holokaustas Lietuvoje. 1941-1944 m."( 2011 m. )
psl. 268: "[...] Žudynių išvakarėse, jau pavakary, į Kražius dviem automašinomis atvyko vokiečių karininkai su kareiviais. P.Jurevičius gavo įsakymą iškviesti TDA būrio grupių vadus. Šie dar tą patį vakarą susirinko štabe ir gavo vokiečių karininko įsakymą kitą rytą atvykti į Kražius su savo grupių vyrais. Turbūt bent daliai TDA būrio vadovybės buvo pasakyta koks "darbas" laukia kitą dieną. [...]"
psl. 269: "[...] Rytą prie susirinkusių ginkluotų TDA būrio narių iš štabo patalpų išėjo du vokiečių karininkai. Jie suskirstė ginkluotus lietuvius į kelias grupes. Vieni turėjo saugoti getą, kiti - įlaipinti žydus į sunkvežimius, treti - sėdėdami kėbule važiuoti su pasmerktais žmonėmis į žudynių vietą, ketvirti - laukti savo eilės lydėti žydus kitu reisu. Daugelis tą dieną vokiečiams talkinusių lietuvių nežinojo, kur bus vežami žydai. Ir konvojuotojams, ir žydams buvo pasakyta, kad veš į darbus. Pirmoji žydų grupė (18 vyrų) buvo išvežta V. Sakalausko [Vincas Sakalauskas] sunkvežimiu. Nuvažiavus iš Kražių Kelmės plentu apie 10 km, mašiną sustabdė kažkoks vyras, kuris įdavė apie 20 kastuvų. Važiuojantiesiems tapo aišku, kad žydus šaudys. Netrukus sunkvežimis pasuko į gruntkelį ir nuvažiavo giliau į mišką. Čia žydai buvo priversti iškasti pailgą gilią duobę. Tai užtruko maždaug tris valandas. Paskui netoliese buvo parinkta vieta, kur žydams įsakyta nusirengti, ir prasidėjo egzekucija. Vokiečių karininkai davė komandas policijos viršininkui A. Matusevičiui ir V. Ražauskui, paskui - ir vėliau atvykusiam Vyt. Sakalauskui [Vytautas Sakalauskas], o pastarieji įsakinėjo lietuviams. Vokiečiai kartais pagrasindavo automatu ir nenorinčiam stoti į "ugnies poziciją" eiliniam TDA būrio nariui. A. Matusevičius ir Vyt. Sakalauskas taip pat buvo aprėkti nepasitenkinimą kaskart reiškusių vokiečių pareigūnų. [...]"
Nuoroda į V. SAKALAUSKO parodymus