 |
| Bronislovas Klimašauskas (g. 1941.11.19) šaltinis |
Žmogžudys rado globėjus
Gerbiamoji Redakcija!
Noriu papasakoti apie vieną žmogų, šiuo metu gyvenantį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo žmona laiškuose iš JAV giria tenykščią santvarką, papročius.
Kas gi tas J.Budraitis, taip svetingai priimtas kapitalizmo šalyje ? Tai "nepriklausomos" Lietuvos ūkininko sūnelis, gimęs Kelmės rajone, Vaiguvos apylinkėje, Dimgailių kaime. J. Budraitis 1941 metais įkandin Hitlerio armijos atsikraustė į Liolius. Čia jis buvo paskirtas valsčiaus policijos nuovados viršininku ir tuoj pat iš tų, kurie keturiasdešimtaisiais skersakiavo į Tarybų valdžią, suorganizavo baltaraiščių būrį. Jame buvo lioliškiai Romanas Volbikas, Pranas Bartkus, Edvardas Samuilis ir kiti. Jie suiminėjo nekaltus tarybinius žmones, šaudė komjaunuolius ir komunistus, žydus.
- Vieną 1941 metų birželio dieną, ieškodama sesers Stasės Astrauskienės, užsukau į Liolių bažnyčią, - pasakoja buvusi J.Budraičio tarnaitė Johana Kvietkauskaitė. - Stasė tuo metu dirbo sarge-varpininke ir paprašė mane grindims plauti atnešti vandens. Vos spėjus išbėgti iš šventoriaus, pamačiau J.Budraitį ir E.Samuilį, bevarančius pro bažnyčią tris lioliškius žydus Zefus. Areštuotiems ant nugarų buvo surištos rankos. Pasivarę kokius 15-20 metrų už šventoriaus, jie juos sušaudė ir suvertė į duobę, iš kurios lioliškiai kasdavo statyboms smėlį.
 | ||
| Lioliai. Varpinė ir sandėlis, 1939 m. Autorius: B. Buračas |
Liolių baltaraiščių brigada dalyvavo ir masinėse tarybinių žmonių žudynėse prie Kelmės. Budraitis iš savo pusės "geriausiai padirbėjusiems" dalydavo nužudytųjų turtą.
Tik sekmadieniais būdavo poilsis. Tada policijos viršininkas, įsikibęs žmonai į parankę, linguodavo į Liolių bažnyčią.
Tarybinės Armijos pergalingos salvės vis dažniau sudrebindavo Liolių policijos būstinę.
Pajutę, jog ateina jiems atpildo valanda, žmogžudžiai išsislapstė lyg pelės po šluota. Daugelį jų pasiekė teisingumo ranka. J.Budraičiui pavyko pasprukti su hitlerininkais, ir dabar jis, kaip rašo žmona, puikiai įsikūręs Niujorke. Bet kelmiečiai ir lioliškiai jo nepamiršta. Netoli Kelmės stovįs paminklas hitlerininkų ir buržuazinių nacionalistų aukoms, pilkas žemės kauburėlis Lyksnių miške ir daugelis kitų vietų kiekvienam rajono gyventojui primena tikrąjį J.Budraičio ir į jį panašių veidą, vėl ir vėl atnaujina motinų ir tėvų širdies žaizdas.
Ne, ne toks "nekaltas avinėlis" yra J.Budraitis, kokiu jis šiuo metu vadina save JAV. Tik vilkiškoje kapitalistinėje visuomenėje žmogžudys galėjo rasti tinkamą prieglobstį.
Kelmė
Bronius KLIMAŠAUSKAS
