Kelmė - iškarpos iš spaudos

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto laikraštis "Balsas"

"Balsas", 1928 m. Nr.9 (219)

KELMĖ: 8 kovo, tarptautinė moters darbininkės diena pas mus buvo gerai švenčiama. Buvo iškelta keletas vėliavų su obalsiais. Atsišaukimai irgi buvo plačiai paskleisti. 
Kelmietis

"Balsas", 1928 m. Nr. 13 (345)
KELMĖ: Dvarininkai kelia galvas. Vietos dvarininkai nujausdami gerai, kad fašistų valdžia jų pusę laiko, susitarė numažinti darbininkams algas ir [samdinariją ?] [neįskaitomai]. Senus ir ligonius dvarininkai keičia į padienius sąlyga, kad tie atidirbtų už butą, ganevą, gyvulių šėrimą. Be žemės ūkio darbininkų organizacijos ir kovos prieš fašizmą nėra išganymo.

"Balsas", 1928 m. Nr.15 (397)

KELMĖ: Pas mus įsikūrė parajonio komitetas. Miestelyje yra kelios kuopelės. Kaimuose kuopelės aktingai dirba, o miestely koks tai bailumas viešpatauja. Reikia miestely tą bailumą panaikyti. Tuomet visoj apilinkėj geriau eis darbas.

Darbininkas

"Balsas", 1928 m. Nr. 17 (486)

KELMĖ: Begalinis išnaudojimas. Pas Milnerį vasaros metu dirba 15 darbininkų. Darbininkams mokama po [5 ?] litus, o darbininkėms po [2 ?] litus 50 centų dienai. Darbo diena tęsias nuo saulės užtekėjimo iki sutemsta. Su darbininkėmis Milneris apsieina bjauriausiai ir visaip jas išnaudoja.
Darbininkas

"Balsas", 1930 m. Nr. 2, psl. 45

Kelmės apygarda. Seniau prie organizacijos priklausė vien žydai, labiau smulkiai-buržuazinis elementas. Partijos nariai dirbo bendrose organizacijose [kartu su] komjaunuoliais. Komjaunuoliai dabar jau atskirti nuo partijos narių. Paskutiniu laiku kuopelių skaičius padidėjo. Kelmėj organizuotos kelios lietuvių miesto darbininkų kuopelės (Atskirų tautinių kuopelių negalima kurt. Gal tai ne tautinės kuopelės, o vien kuopelės susidedančios iš vienos tautos darbininkų, dirbančių vienoj vietoj ? Red.)  Organizuojasi kuopelės atskiruose miestukuose. Masinis darbas buvo vedamas nepartinių darbininkų pagalba, kurie šaukdavo žemės ūkio darbininkų ir kaimo biednuomenės pasitarimus. Paskutiniu metu Kelmėj pradėta tvarkytis ir žengti pirmyn. N.

"Balsas", 1931 m. Nr. 10 (82) psl. 325

Šiauliuos kariuomenės teismas nuteisė Glesmaną ir Šerą po 1 met. 2 mėn. kiekvieną už nulipinimą Kelmės bažnyčios ir ugnegesių namų komunistų atsišaukimais. [...]

 

Lietuvos Šaulių Sąjungos laikraštis "Trimitas"

1939 m. balandžio 14 d. Nr. 15

Kelmė. Kovo 30 - balandžio 2 d. pravestas ginklų vajus davė 7900 litų. Po šautuvą aukojo: J. Demikis, L. Šternas, E. Milneris, broliai Movšovičiai, Kelcas-Perjašas, M. Šaferis, A. Sabockienė, kun. Vytuvis, broliai Ridzevičiai. Surinkta iš įstaigų tarnautojų 1639 lt., iš mokytojų ir mokinių 893 lt., dėžutėmis gatvėse 392 lt., ir miestelio gyventojų 2626 lt. ir iš ūkininkų Kelmės apylinkėje 807 lt. Kelmės valsčiaus savivaldybė paaukojo 1250 lt. ir kitos įstaigos 290 litų. Daug kas aukojo po 100 lt., 50 lt. ir mažesnėmis sumomis. Ginklų vajaus komitetas iš surinktų pinigų nutarė apginkluoti Kelmės šaulių kuopą, nuperkant jai šautuvų, šalmų, dujokaukių, šovininių.

Atsižvelgiant, kad Kelmės miestelis nedidelis, po apylinkes rinkta tik Šaulių kuopos ribose, ginklų vajų reikia laikyti labai pavykusiu — gyventojai parodė, kad tautai svarbiu momentu aukų negailima. / K


Gydytojas Kaganskis Lev Arie
(nužudytas 1941 m.)

Lietuvos Šaulių Sąjungos laikraštis "Trimitas"

1939 m. rugsėjo 28 d. Nr. 39

Kelmė. (Raseinių r.). Rugsėjo 17 d. moterų šaulių būrio susirinkime sudaryti pirmai pagalbai teikti trys sanitariniai penketukai. Penketukų vadovės šaulės G. Levickaitė, A. Zakutauskaitė ir H. Sliesoraitienė. Visam sanitariniam kadrui vadovauja š. Ridzevičienė. Visos reikalingai pagalbai teikti priemonės jau turimos. Be to, nuo rugsėjo 24 d. prasidėjo visoms šaulėms privalomi pirmosios pagalbos kursai, kuriuose dėsto Dr. Kaganskis. Susirinkime buvo platinamas šaulių moterų laikraštis "Šaulė".
/ Kor.

 





Lietuvos Šaulių Sąjungos laikraštis "Trimitas"

1940 m. vasario 8 d. Nr. 6

LIAKAS (LEKAS) Albertas.
Nuo 1926 LŠS narys.
Nuo 1937 dirbo Kelmės r. agronomu.
Nuo 1937 Kelmės šaulių būrio,
1939 šaulių kuopos vadas.
Šaltinis: "Lietuvos kariuomenės karininkai", 9 t.
Kelmė. Sausio 28 d. kuopos metiniame susirinkime kuopos vadas ir kiti pareigūnai plačiai pranešė apie praėjusių metų darbus. Priimta 1940 m. sąmata.
Naują tarybą sudaro:
pirm. — S. Narbutas, l. e. kuop. vado p.,
A. Lekas [Liakas] — pirm. pav., 
A. Jukna — ižd.,
M. Šileika — šviet. vad. ir 
D. Petrauskas — sekr.

Kuopos kiną tvarko š. A. Vasiliauskas.
Sporto klubą — š. V. Mileris.
Meno kuopelę — š. L. Alekna
Kuopos šaulių namus — š. J. Sliesoraitis.
Kelmės visuomenė šauliams visur ir visada padeda ir medžiagiškai paremia. 

Šaulys

Satyrinis eilėraštis publikuotas
kairių pažiūrų laikraštyje "LAISVĖ",
leistame Brooklyn, New York.
(Nr. 256, 1937 m. spalio 30 d.)




Persitvarkė Kelmės komjaunuoliai

"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 20 d.)

1940 m. spalių 9 d. įvyko gimnazijos mokinių-komjaunuolių susirinkimas. Susirinkimą atidarius, kalbėjo kuopelės sekretorė drg. F.Kelcaitė apie valstiečių gyvenimą buržuazijos laikais. Savo kalboje ji puikiai nušvietė kapitalistus ir jų darbus, kuriais buvo užkrovę sunkią gyvenimo naštą ant valstiečių pečių.

Paskui kalbėjo kuopelės globėjas mokytojas drg. Švėgžda. Jis nurodė komjaunuolių pareigas mokykloj, paragino mokytis, dirbti ir tuo prisidėti prie liaudies gerbūvio kėlimo.

Po to buvo susipažinta su Komjaunimo įstatais ir Spalių Revoliucijos proga nutarta išleisti sieninį laikraštėlį.

Kelmės komjaunuoliai, pasiskirstę pareigomis, nutarė pradėti nuoširdų darbą mylimosios tėvynės gerovei. Jiems padeda energingas būrelio globėjas, mylimas komjaunuolių draugas ir jų sumanymų rėmėjas, mokytojas drg. Švėgžda.

St. Radzevičius 

Iškarpa iš laikraščio "Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 20 d.)



Gražus pavyzdys

"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 23 d.)

Kelmės vid. mokyklos mokytojas drg. Švėgžda surinko moksleivių tarpe 15 prenumeratų "Komjaunimo Tiesos". Be to, drg. Švėgžda mielai padeda minėtos mokyklos komjaunuoliams visuose jų darbuose.

Titnagas.



Švėgžda Jonas jaunystėje,
LKK, 7 tomas, 360 psl.
ŠVĖGŽDA Jonas gimė 1911 07 12 Juodžių k., Grinkiškio vls., Kėdainių aps. 1928 06 15 baigė Kaišiadorių vid. m-lą, 1937 07 01 - Kauno aukštesn. meno m-lą. 1937 07 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mokytojavo Šeduvos „Saulės" prog-joje, 1940 08 - 1941 06 - Kelmės V. Putvio-Putvinskio g-joje. Vokiečių okupacijos metu 1941 09 01 - 1944 06 mokytojavo Kėdainių aps. Krakių g-joje. 1943 01 įstojo į LLA, buvo Krakių vls. būrio vadas (slap. Tulpė). Kartu su policija dalyvavo akcijose prieš sovietinius diversantus. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą mokytojavo Šeduvoje, Radviliškio vls., dalyvavo antisovietinėje veikloje. 1945 03 30 suimtas, kalintas Kėdainiuose, 1945 05 28 - 1946 10 03 - lageryje Vorkutoje, Krasnojarsko kr. 1947 12 20 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams, perkeltas į lagerį Strojka Nr. 501, Tiumenės sr., vėliau į lagerį Oziorlage, Irkutsko sr. Nuo 1953 03 30 tremtyje Sokolovkoje, Šiaurės Kazachstane, kur mokytojavo. 1956 04 17 SSRS Aukščiausiosios tarybos nutarimu paleistas. [...]

LCVA, f.930, ap.2Š, b.257; f.387, ap.6, b.3794; f.1767, ap.3, b.1194; LYA. f.K-1, ap.58, b.b. P-14871; LGG, t.2, d.3. p.127.

(Iš "Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953", 7 tomas, 360 psl.)


Kelmės vidurinės mokyklos moksleiviai kupini padėkos jausmo

"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 23 d.)

1940 m. spalių mėn. 19 d. įvyko Kelmės vidurinės mokyklos moksleivių mitingas pareikšti padėką Tarybų S-gos vyriausybei už nemokamą mokslą.

Mitinge kalbėjo Kelmės vidurinės mokyklos inspektorius drg. Kadeika, Komjaunimo Raseinių apkomo sekretorius drg. Garijonis ir Kelmės vidurinės mokyklos komjaunuolių sekretorius drg. Bilskis. Priimta rezoliucija:

Mes, Kelmės vidurinės mokyklos mokiniai, susirinkę 1940 m. spalių mėn. 19 d. į moksleivių mitingą, džiūgaujame sužinoję, kad esame laisvi nuo mokesčio už mokslą, reiškiame nuoširdžią padėką Aukščiausiam Sovietui, draugui ir mokytojui Stalinui už suteikimą nemokamai siekti mokslo šviesos.

Pasižadame būti vertais tos dovanos, uoliai mokytis, kad būtume naudingi mūsų didžiajai tėvynei, ištikimi Stalino Konstitucijai ir visiems skleisti socializmo šviesą.

(Mūsų speckoro)


"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 25 d.)

Komjaunimo Kelmės organizacija.

Šiuo pasižadame uoliai dalyvauti "Komjaunimo Tiesos" platinimo soclenktynėse ir išplatinti 130 egz. prenumeratų. (Pasirašo komiteto sekr. pavaduotojas)



"Komajunimo Tiesa" 1940 m. lapkričio 21 d.
Raseinių apsk. valsčių komjaunimo komitetų sekretorių suvažiavimas 


Raudonoji Gurguolė Kelmėje

"Komjaunimo tiesa" (1940 gruodžio 30 d.)

Gruodžio mėn. 23 dieną į Kelmę atvyko pirma Raudonuoji Gurguolė. Valstiečiai, pasipuošę plakatais, atvežė parduoti savo gaminius ne liaudies išnaudotojams, bet valstybei. Atvažiuojančius valstiečius pasitiko orkestras, kuris juos nulydėjo iki priėmimo punktų. Priėmimo ir atsiskaitymo darbas buvo taip suorganizuotas, kad viskas buvo atlikta per 5 valandas. Gurguolėje dalyvavo 1024 vežimai ir pristatė virš 155.000 kg. javų. Be to, buvo atvežta žirnių, peliuškų, vikių, ančių, vištų ir kt. ūkio gaminių.

Buvo suruoštas valstiečiams mitingas ir parodyta įdomi filma.

Aktyviais gurguolės organizatoriais pasirodė komjaunimas, kuris ne tik ją suorganizavo, bet taip pat aktyviai dalyvavo ir grūdų priėmime. Kooperatyvas darbą pravedė labai gerai.

Sausio mėn. bus suorganizuota dar viena gurguolė. Ji pralenks savo didumu pirmąją.

Alg. Radavičius




"Komjaunimo Tiesa" (1941 sausio 30 d.)



Susilpnėjo Kelmės komjaunimo veikla

"Komjaunimo tiesa" (1941 sausio 31 d.)

Nors Kelmės komjaunimo viekimui sąlygos ir labai patogios ir palankios, bet kažkodėl silpnai veikiama. Kaip paskelbiamas komjaunimo susirinkimas, tai į susirinkimą ateina 10-15 komjaunuolių, ir tie patys nesilaiko komjaunuoliškos tvarkos, per susirinkimą rūko, kalbasi ir kitokias išdaigas krečia, visi sėdi su kepurėm. Nors Kelmėje yra 38 komjaunuoliai, bet nė vienas neskaito "Komjaunimo Tiesos".

Komjaunuolis Razminas






"Komjaunimo Tiesa" (1941 vasario 12 d.)
(pasirašė Kelmės valsčiaus komiteto sekretorius Pr. Kvietkauskas)


Komjaunuoliai padeda valstiečiams

"Komjaunimo tiesa" (1941 gegužės 16 d.)

KELMĖ, gegužės 15 d. (telefonu iš mūsų korespondento)

Kelmės valsčiaus darbo valstiečiams išėjus į laukus, komjaunimo organizacijai tenka atlikti garbingus uždavinius: juo plačiau prisidėti sėją pravedant. Valsčiuje organizacija nemaža, narių turi 194, kurie gerai išsiaiškinę savo darbo uždavinius, gali daug nuveikti. Valsčiaus komitetas Kelmės ir Liolių komjaunimo pirminės organizacijos nuo balandžio mėn. 27 d. iki gegužės 15 d. suspėjo pravesti 12-ka valstiečių pasitarimų ir aplankyti apie 100 buožių ir dvarininkų ūkius, paragindami juos pristatyti tarybų vyriausybei nustatytas javų normas.

Iš Kelmės pirminės organizacijos šiuose darbuose aktyviai pasireiškė komjaunuoliai: Karickas Juozas, Kolesevičius Romavas, Balčiauskas Vincas ir Andžiulis Vytautas. Pasižymėjo gerai ir iš Liolių pirminės organizacijos komjaunuolis drg. Daujotas Aleksas.

Maironių kuopelė jau silpniau dribo. Ji pravedė tik 2 mitingus - pasitarimus.

Bet yra tokių pirminių organizacijų, kurios beveik nieko šioje taip svarbioje darbo srityje nedirbo.

Kvietkauskas


Kelmės valsčių mažiausiai tebuvo palietus buržuazinė žemės reforma

"Tarybų Lietuva" (1940 lapkričio 3 d.)

[...] Kelmės valsčiaus matininkas drg. Pr. Povylius ir sako, kad Kelmės valsčiuje dvariukas prie dvariuko. Dėl to į Žemės Fondą Kelmės valsčius davė 7.234 ha žemės, 230 ūkio vienetų.

Kelmės valsčiaus matininkų brigados darbo turėjusios labai daug, o be talkos iš šalies, tai sunku būtų buvę darbus užbaigti iki lapkričio 1 d.

Drg. Povylius pabrėžia, kad Kelmės valsčiuje buvę labai daug ūkių, nepaliestų buržuazinės žemės reformos, ūkiai neturėjo planų, tai kai komisija padaro nutarimą, matininkai tik paskui darbu vykdę. Prašymų žemei gauti buvę paduota per 2000, patenkinta apie 800.

Ir Kelmės valsčiuje daugiausia žemės išdalinta mažažemiams. [...]


Kelmėje ir nedarbo klausimas aktualus

"Tarybų Lietuva" (1940 lapkričio 3 d.)

Kelmės profesinės sąjungos pirm. drg. J.Stragauskas sako, kad profsąjungoje jau yra susiorganizavę visa eilė sekcijų: medžio apdirbimo, dažytojų, prekybos įmonių tarnautojų, šaltkalvių, kirpėjų, vežikų ir kt.

Kadangi žemės darbai jau baigti, o pramonės įmonių čia nėra, tai pasitaiko ir bedarbių. Pav., rasiąsis apie 100 žmonių, kuriems darbo parūpinimas būsiąs aktualus.

Profesinė sąjunga visomis išgalėmis tenkinanti dirbančiųjų reikalus.

Lapkričio 7-8 dienos švęsti Kelmės ir apylinkės gyventojai labai rengiąsis. Organizuojami chorai, griežikų kapela etc. [...]

[Toliau pilnas laikraščio tekstas]     

"Tarybų Lietuva" 1940 lapkričio 03 d.

Nuotraukos šaltinis laikraštis "Tiesa" 1940.09.03
Raseinių apskrities Žemės Ūkio Komisijos
"Tiesa" (1940 rugpjūčio 7 d.)

[...] Kelmės valsčiaus. Pirmininkas Juozas Bielskis, Kuršiukų k., nariai: Steponas Paulauskas, Varių [Varėnų] k., Kazys Jerulis [Gerulis, pagal "Kelmės kraštas" 138 psl.], Paprūdžio k., Vaclovas Buivydas, Kelmė ir Jonas Šilėnas.[...] 


"Tiesa" (1940 spalio 2 d.)

"Tiesa" (1940 gruodžio 26 d.)

"Tiesa" (1941 sausio 9 d.)

"Tiesa" (1941 kovo 28 d.)

"Tiesa" (1941 balandžio 10 d.)

"Vastiečių laikraštis" (1940 lapkričio 6 d.)


"Vastiečių laikraštis" (1941 gegužės 16 d.)




Eksponatai pasakoja apie kovas
"Tiesa" (1965 sausio 17 d.)

Mokytoją J.Stasiulaitį draugai vadina "direktoriumi" - jis vadovauja rajoniniam kraštotyros muziejui. [...] Negalima nesijaudinant praeiti pro žmonių, kuriuos žvėriškai nužudė fašistiniai grobikai, sąrašus. Paskutinioji pavardė juose pažymėta 1847-uoju numeriu... Vien tik Kuprės miške okupantai sušaudė daugiau kaip 300 taikių gyventojų. [...] Čia randame Celinos Bortkevičienės, dabar gyvenančios Šaltinių tarybiniame ūkyje, nuotrauką. Ši moteris okupacijos metais, rizikuodama savo gyvybe, išslapstė ir užaugino net septynis žydų tautybės vaikus.[...]  

"Tiesa" (1965 sausio 17 d.)