Šaferis Mykolas Moisevičius, g. 1917 m., mokytojas, nepartinis, po karo gyveno Kelmės rajono Liolių miestelyje
 |
| Kelmiškis Gari (Hiršas) Mykolas Šaferis |
1946.12.30 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.152-155)
[...]
ATSAKYMAS: Taip, aš Šaferis Mykolas, nuo 1941 m. liepos 5 d. iki rugpjūčio 23 d. buvau laikomas nelaisvėje Kelmės lageryje-gete, 500 metrų nuo valsčiaus valdybos. 1941 metų rugpjūčio 23 d. visas lageris-getas, kuriame vokiečių policininkai ir lietuvių baudėjai laikė suvarytus žydų tautybės piliečius, buvo sunaikintas. O aš vakare iš rugpjūčio 22 dienos į 23 dieną iš lagerio pabėgau.
KLAUSIMAS: Ar 1941 metų rugpjūčio mėnesį jūs buvote varomas kartu su 10-12 kitų suimtųjų taisyti nutrauktos elektros linijos Kelmės mieste ?
ATSAKYMAS: Taip, aš pirmomis 1941 metų rugpjūčio mėnesio dienomis kartu su kitais 10 suimtųjų (Mejerovičius, Šamesas, kitų vardų ir pavardžių nebeatsimenu), buvome varomi atstatinėti nutrauktos elektros linijos Kelmės mieste. Iš lagerio mus paimdavo Dovydaitis, kuris tuo metu dirbo Kelmės elektros stotyje. Ten jis ir iki šiol tebedirba. Dovydaitis kiekvieną dieną mus visus imdavo remontuoti elektros linijos. Aš dirbau 4 dienas iš eilės.
[...]
 |
| Kazys Riškus (apie 1951-1953 m.) (šaltinis: USCIS Genealogy) |
ATSAKYMAS: Iš Kelmės gyventojų, kurie saugojo lagerį-getą buvo Jokubaitis Mykolas, Kelmės gyventojas; Matulevičius Jurgis, Tytuvėnų gyventojas; Riškus, vardo nežinau, iš Kelmės valsčiaus, kaimo neatsimenu; Alekna Liudas, Kelmės gyventojas.[...]
1941 metų liepos mėnesio pabaigoje aš buvau lageryje, įkurtame daržinėse esančiose 500 metrų nuo valsčiaus valdybos. Mūsų iš ten niekur neišleisdavo. Visi buvome daržinėje. Kažkurią 1941 metų liepos mėnesio dieną prie daržinės, kurioje aš ir kiti suimtieji buvome laikomi, keitėsi sargyba. Mes žiūrėjome pro praviras daržinės duris. Durys buvo visą laiką atviros. Sargybos pasikeitimo metu aš pastebėjau, kad buvusį sargybinį pakeičia man pažįstamas Alekna. Aš dar nusistebėjau, kad, kaip toks mokytas žmogus pakliuvo į sadistų-baudėjų tarpą. Jis tuo metu stovėjo 10 metrų nuo daržinės su šautuvu ir baltu raiščiu. Geriau įsižiūrėjęs, aš įsitikinau, kad tai jis. Jis į sargybą stojo vakare, kai dar buvo šviesu, ir apsikeitė kitos dienos ryte. Praėjus maždaug pusantros dviem valandom po jo stojimo į sargybą, aš kreipiausi į jį ir paprašiau duoti užrūkyti. Alekna atsiliepė į mano prašymą ir, priėjęs prie atvirų durų, davė man užrūkyti papirosą. Jo elgesys su suimtaisiais buvo geresnis, nei prieš jį buvusių sargybinių-sadistų. Išskyrus tą vieną kartą, aš daugiau jo nemačiau saugančio lagerį-getą. [...]
KLAUSIMAS: Ar jūs pažįstate ką nors iš Kelmės miesto gyventojų, kurie buvo priversti kasti duobę ? Taip pat, ar galite pasakyti pavardes žmonių, kurie buvo laikomi suimti kartu su jumis bei išliko gyvi ir šiuo metu gyvena Kelmės arba kituose Raseinių apskrities valsčiuose ?
ATSAKYMAS: Iš Kelmės gyventojų, kurie kasė duobę aš nepažįstu nei vieno. Iš suimtųjų, kurie buvo laikomi kartu su manimi Kelmės lageryje-gete, aš žinau Braudienę Basią, tačiau, pasekoje žvėriško susidorojimo su jos dviem sūnumis ir dukterimis, o taip pat ir dėl senatvės, ji šiuo metu yra psichiškai nenormalus žmogus.
1947.06.16 teismo posėdžio protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.202-205)
[...] Vokiečių okupacijos metu Kelmės mieste buvo lageris, kuriame laikė žydus. Tame lageryje buvau ir aš. Mus žydus, apie 2000 žmonių, daugiau kaip 1800 žmonių sušaudė per du kartus. Pirmą kartą buvo sušaudyta 1200 žmonių 1941 m. liepos 29 d. Antrą kartą, 1941 m. rugpjūčio 23 d., buvo sušaudyta apie 600 žmonių. Dėka to, jog aš vienu metu dirbau samdiniu pas vieną lietuvį, kuris mane užtarė ir paliudijo, kad aš nesu žydas, o lietuvis, mane paleido. Be to dalis žydų iš lagerio pabėgo. Lagerį saugojo lietuviai ir vokiečiai.