 |
| Basė Bloch |
Tytuvėnai yra Raseinių apskrityje, trisdešimt kilometrų nuo Raseinių, aštuoniolika kilometrų nuo Kelmės ir 42 kilometrų nuo Šiaulių. Netoli miestelio yra nutiestas geležinkelis, kuriuo kursuoja traukiniai Raseiniai-Šiauliai ir Raseiniai-Kaunas. Miestelyje gyveno kelios dešimtys žydų šeimų [J. Boyarin angliškame vertime parašyta 40 šeimų]. Dauguma jų vertėsi prekyba ir smulkiais amatais. Žydai buvo įkūrę nedideles gamybos įmones. Čia tuo metu jau buvo vieno žydo odų dirbtuvė bei Kaplano šeimos keramikos dirbtuvė [hebraiškame tekste - siuvykla]. Taip pat buvo ir keletas žydų, kurie dirbo žemę savo ūkiuose. Tytuvėnų miestelis buvo vasaros kurortas, todėl žydai sezono metu turėdavo iš to papildomų pajamų. Miestelyje stovėjo sinagoga, buvo Toros studijų namas [beit midraš], religinė mokyklėlė vaikams bei maža biblioteka.
Lietuviai ir žydai miestelyje sugyveno gerai. Tokie pat santykiai išliko ir sovietų valdžios metais.
Apie įvykius Tytuvėnuose Basė Bloch sužinojo būdama Šiaulių gete.
Ponia MIRIAM HAK (mergautinė pavardė FLAYSHMAN [FLEIŠMAN]) kartu su savo dviem devynių ir dvylikos metų vaikais pabėgo iš Tytuvėnų pas savo brolį į Šiaulius. Tuo pačiu metu į Šiaulius pabėgo ir ponia KAPLAN. Jos abi į Šiaulius atvyko maždaug tris savaites prieš likviduojant getą. Šios dvi moterys Basei papasakojo:
Kai vokiečiai užėmė miestelį, lietuviai labai džiaugėsi. Girininkas RUSECKIS [BRONIUS RUSECKAS] užėmė viršaičio pareigas. Mokytojas iš GUDELIAI, esančių šeši-septyni kilometrai nuo Tytuvėnų, tapo partizanų būrio vadu.
Užėjus vokiečiams maždaug tris savaites žydai gyveno ramiai savo namuose ir laikė atidarytas krautuves. Tuo metu nebuvo paskelbta jokių ypatingų nurodymų dėl žydų ir jiems nereikėjo užsisiūti geltonų lopų. Visa valdžia buvo lietuvių partizanų rankose. Vokiečiai ilgai neužsibuvo miestelyje. Jie tiesiog praėjo pro miestelį ir nužygiavo toliau [į Rytus].
Praėjus trims savaitėms po vokiečių įžengimo į miestelį, policininkai kartu su partizanais suėmė apie 20-25 jaunuolių, vaikinų ir merginų. Juos kaltino, kad sovietų valdymo metu priklausė komjaunimo organizacijai. Tarp suimtųjų buvo keletas žydų [J. Boyarin angliškame vertime yra teigiama, kad visi 20-25 suimti asmenys buvo žydai]. Visi jie buvo išvežti į Raseinių kalėjimą ir tolesnis jų likimas yra nežinomas.
[Policininko Stanislovo Nekrašo tardyme 1950.09.23 d. pažymėta, kad suimta ir išvežta į Raseinių kalėjimą apie 30-40 būtent žydų tautybės asmenų. LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3BB l.19]
Tarp suimtųjų buvo MIRIAM HAK vyras MOIŠĖ. Jo dvylikos metų sūnus nuėjo į Raseinius sužinoti, kur yra tėvas. Vaikas visą dieną vaikščiojo aplink kalėjimą, bet veltui. Apie savo tėvą jis nieko nesužinojo.
Tarp išvežtųjų į Raseinių kalėjimą buvo šie:
1. Batsiuvys MOIŠĖ HAK, turėjęs mažą batų krautuvėlę miestelyje.
2. BERĖ [BERL] HAK, MOIŠĖS brolis. [1965 m. žudynių tyrimo akte minimas karą išgyvenęs liudytojas Hakas Berelis, Iginovičiaus, 1941 m. Tytuvėnų valsčiaus sekretorius...]
3. BENCIJONAS MELAMEDAS, kuris dirbo miške ir jo 23 metų amžiaus duktė RIVKĖ [REBEKA].
4. Vežėjas PERECAS BULVA ir jo dvi dukterys, 17 metų SORĖ ir 19-20 metų RIVKĖ.
5. ARČIKAS ZHUS ir jo brolis ZIZLAS.
6. Krautuvininkas HEKERIS.
7. MOIŠĖ KAPLANAS ir jo du sūnūs.
8. LEIZERIS DOGONAS ir jo sūnus, siuvėjas [kitur - keramikas].
9. Siuvėjas [kitur - keramikas] ŠMERL KAPLANAS ir jo sūnus.
Miriam Hak Basei išvardino visus suimtuosius, bet Basė daugiau jų nebeatsimena.
Jaunesnės Tytuvėnų moterys ir merginos turėjo kiekvieną dieną dirbti. Darbo metu jas saugojo partizanai. Vieną kartą, kuomet moterys šlavė gatvę ir iš grindinio akmenų tarpų ravėjo žolę, pro šalį ėjo miestelio viršaitis ir tarsi liūdnai ištarė: "Gaila, kad tokios gražios merginos bus nužudytos.". ŠMUELIO BENDERIO duktė TAIBĖ grįžo namo ir apie tai papasakojo savo tėvui, kurį visi laikė susigaudančiu politikoje miestelio žmogumi. ŠMUELIS tik nusijuokė iš savo dukters parneštos žinios.
Vieną kartą buvęs Smetonos laikų šaulių sąjungos narys ANTANAS NŪTAUTAS atėjo į MIRIAM HAK namus. Jis Hak šeimai patarė negaišti nei minutės, nesirūpinti savo daiktais ir kiek galima greičiau niekieno nepastebėtiems naktį bėgti iš miestelio į Šiaulius. NŪTAUTAS patikino, kad yra ruošiamasi visus miestelio žydus sušaudyti. Jis patarė nepradėti panikuoti, o tyliai išeiti tiesiai į Šiaulius.
MIRIAM HAK nuėjo pas savo seserį ROKHEL ZHUS ir viską jai papasakojo. Miriam pradėjo pasakoti, ką sužinojo, ir kitiems miestelio žydams, tačiau jie tik juokdavosi iš jos ir drausmindavo, kad ji neskleistų miestelyje bereikalingą paniką, pridurdami, kad lietuviai neleis to daryti. Tas pats lietuvis nuėjo pas gerą pažįstamą MEYER HEKER ir jį taip pat perspėjo, tačiau MEJERIS pagalvojo, kad lietuviai paprasčiausiai "nori pasisavinti jo turtą".
Tą pačią dieną, 3 val. nakties, visi išgirdo sunkvežimių burzgimą. Jie privažiavo miestelį ir sustojo jo centre. Buvo girdėti šūksniai grasinantys žydams. Nakties tamsoje girdėjosi beldimas į langus. Netrukus pasigirdo moterų ir vaikų klyksmas ir raudos.
 |
| Žydų vaikai vasaros stovykloje Tytuvėnuose, 1939 m. (šaltinis) |
Miriam atsiminė NŪTAUTO perspėjimą ir jo patarimą. Ji nelaukdama čiupo du savo pusnuogius vaikus ir, partizanams jau besibeldžiant, spruko pro galines duris į lauką. Netoli MIRIAM HAK namų buvo Toros studijų namas [beit midraš], kuris stovėjo ant aukšto pamato. Ji su savo dviem vaikais palindo po pamatu ir ten pasislėpė. Iš ten ji girdėjo, kaip šaukė ir klykė pažadintos ir mušte varomos iš savo namų moterys su vaikais. Savo slėptuvėje Miriam kartu su savo pusnuogiais dviem vaikais išbuvo per visą dieną iki sekančios nakties. Apie antrą-trečią valandą nakties ji pabėgo iš miestelio ir nuėjo pas vieną kaimietį. Ten karo pradžioje ji buvo paprašiusi pasaugoti keletą savo daiktų. Pažįstamas ūkininkas pabijojo ją priglausti, tačiau parūpino vežimą, kuriuo nuvežė pabėgėlius į Šiaulius pas Miriam brolį.
Netrukus vietiniai Tytuvėnų žydai, kurie buvo pabėgę į Šiaulius, sužinojo, kad tą lemtingą naktį partizanai išvarė žydus iš jų namų, nuvežė į miestelio pakraštyje esantį mišką (ant Šapiro kalno) ir ankstų rytą visus iki vieno sušaudė. Tai atsitiko 1941 metų rugpjūčio mėnesio antros savaitės pradžioje.
Miriam su savo vaikais pasiekė Šiaulių getą. Ten jie gyveno dideliame nepritekliuje, todėl ji pasiryžo labai drąsiam žygiui. Miriam iš Šiaulių grįžo į Tytuvėnus. Ji buvo palikusi keletą savo daiktų pas miestelio mokytoją SARAPAS. Pasiekusi Tytuvėnus, ji nuėjo pas pažįstamą siuvėją KALESAUSKIENE [KALASAUSKIENĖ]. Miriam parašė laišką mokytojui, o siuvėja jį nunešė. Laiške ji prašė grąžinti keletą daiktų, atiduodant juos siuvėjai. Mokytojo žmona perdavė siuvėjai keletą daiktų su prašymu, kad Miriam kuo greičiau išvyktų iš miestelio, nes ji negali atsakyti už savo vyrą.
Miriam iš Tytuvėnų nuėjo pas vieną valstietį, kuris taip pat moters prašymu saugojo kelis jos daiktus. Ūkininkas jai grąžino daiktus, bet patarė kuo greičiau išvykti iš kaimo, nes ją išeinančią iš miestelio pastebėjo kaimiečiai ir visi kaime jau žinojo apie Miriam. Moteris paklausė patarimo ir nieko nelaukdama grįžo į Šiaulių getą. Tuo metu buvo 1943 metų pavasaris.
 |
| Chveidan Aviva, g. Tytuvėnuose 1939 m. (šaltinis) Knygoje "Holokaustas Žemaitijoje" (A.Vitkus, Ch.Bargmanas, 2016) rašoma: "[Tytuvėnų gydytojo Boroko Chveidano] žmona (stomatologė) ir mažametė dukra Aviva su kitomis moterimis sušaudytos Šafirkalnyje." |
Liudininkė Basė neteko savo vaikų Šiaulių gete vaikų akcijos metu. Ji turėjo du sūnus, septynių metų Eliją ir penkių metų Šmuelį.
Iš miestelio žudikų Basė atsimena:
1. Mokytoją iš GUDELIAI kaimo. Ji nepamena jo pavardės.
2. Girininkas RUSECKIS [BRONIUS RUSECKAS].
3. ANTANAS GEČAS.
4. Mokytojas SARAPAS .
Basės Bloch patvirtinimas
Aš, Basė Bloch, savo parašu patvirtinu viską, ką Leiba Koniuchovskis surašė ant trijų su puse lapų apie Tytuvėnų žydų išžudymą.
Basė Bloch (parašas)
Liudijimą užrašė inžinierius Leiba Koniuchovkis (parašas)
Feldafing, Bavaria
1947 liepos 26 d.
 |
| Paskutinis liudijimo puslapis |
Feldafing stovyklos gyventojos Basės Bloch parašą patvirtino stovyklos komiteto pirmininkas
E. Reif (parašas)
1947 liepos 26, Feldafing
[Išversta naudojantis originaliu Leibos Koniuchovskio jidiš dokumentu, Dr. Jonathan Boyarin anglišku bei hebraišku vertimu esančiu yadvashem.org]
Žinutė Lietuvos Šaulių Sąjungos laikraštyje "Trimitas"
1940 m. Nr. 25
Tytuvėnai. Birželio 2 d. rinktinės vadas plk. Liormonas aplankė Tytuvėnų šaulių būrį. Iš ryto dalyvavo šaudyme. Visuomenei kartu su šauliais skaitė paskaitą tautos gynimo reikalu. Už gerą veiklą būrio šauliai: Bronius Ruseckas, Bronius Petrulis, Bolius Rupša ir Stasys Gėčius [Gečas] pakelti į grandinio laipsnį. Birželio 9 d. Šiluvoje buvo rajoninis prizinis šaudymas. Iš Tytuvėnų būrio dalyvavusių šaudyme 6 šaulių "Geram šauliui" ženklus laimėjo j. psk. Kudžmauskas, j. p. Sirūnas ir grand. Gėčius. / Š