Chanano Levino liudijimas apie Kelmės žydų sunaikinimą
Liudijimą užrašė Leiba Koniuchovskis 1946 metais jidiš kalba, kuris vėliau buvo išverstas į hebrajų kalbą, o dar vėliau ir į anglų (angliškas šaltinis). Šis tekstas yra verstas iš hebrajų kalbos, naudojantis originaliu jidiš tekstu ir anglišku vertimu. Yad Vashem centro dokumentų archyve visi L.Koniuchovskio užrašai turi bendrą dokumentų grupės kodą O.71. Šio liudijimo numeris yra 46.
Chananas iš Kelmės lagerio pabėgo penktadienį, 1941 m. rugpjūčio 22 d., apie pusę antros po pietų. Jis paprašė, kad jam leistų atnešti vandens iš šulinio. Jį lydėjo vienas "partizanas". Tuo metu, kai Chananas sėmė vandenį, sargybinis stovėjo apie 30 metrų atstumu nuo jo. Chananas pasileido bėgti. Sargybinis šovė į jį, bet nepataikė. Prieš savo pabėgimą Chananas pasakė savo draugams, kad ruošiasi bėgti, tačiau jie nepritarė šiam jo planui, sakydami, kad už tai nukentės likusieji.
Levinas pasakojo, kad 1941 m. rugpjūčio 5 d. pirmą kartą buvo sušaudyta 1200 žydų, tarp jų ir gydytojas KAGANSKIS. Jis buvo ŠIMELIO OŠERIO lageryje [MAŽŪNUOSE].
Lietuvių sukilėliai padėjo šautuvą gydytojo namuose ir paskleidė gandą, kad gydytojas slepia ginklą. Kratos metu jie tikrai rado šautuvą, ir tada buvo suimti visi, kurie buvo namuose, iš viso 15 žmonių. Kunigas, kurio sūnų [!?] dr. Kaganskis gydė nemokamai, bandė jį išgelbėti, bet jam nepavyko. Nuo šeštadienio iki antradienio jie sėdėjo kalėjime, gimnazijos rūsyje [progimnazijos (buvusios Gruževskių dvaro spirito varyklos) pastate]. Antradienį visi buvo sušaudyti kartu su kitais žydais.
Paskutinį šeštadienį visi Kelmės žydai, iš viso 800 žmonių, buvo nuvesti prie upės maudytis. Žmonės nusirengė ir įbrido į vandenį. Juos nuogus pradėjo mušti. Jie buvo laikomi iki antradienio, o tada visi sušaudyti.
Chananas taip pat pasakojo, kad ješivos mokiniai ėjo mirti melsdamiesi, skaitydami psalmes ir giedodami giesmes.
Leiba Koniuchovskis
New York, 1984 kovas