Grigaravičius Aleksas

(Iš Alekso Grigaravičiaus bylos atrinkti fragmentai, atskleidžiantys jo ryšį su Kelmės miestu. Taip pat parinktos ištraukos, kurios apibūdina A.Grigaravičiaus asmeninius bruožus bei tolesnį jo likimą po karo.)

Iš suimtojo anketos (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.7-8)

Grigaravičius Aleksas, sūnus Antano

  • Gimęs 1904 m., Šakių apskrities, Slavikų valsčiuje, Dūdų kaime [Juodupėnų (Dudorių) km. pagal "LIETUVOS APGYVENTOS VIETOS. Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys" (1925 m.)];
  • Šiuo metu gyvena Šilalės rajone Kiaukų kaime;
  • Specialybės neturi;
  • Dirba Tauragės apskrities, Šilalės valsčiaus, Kiaukų kaimo pieno surinkimo punkto vedėju;
  • Tautybė: lietuvis;
  • TSRS pilietis;
  • Paso neturi;
  • Mažaraštis;
  • Buvęs policijos vachmistras;
  • Neteistas;
  • Priešo okupuotoje teritorijoje gyveno Raseinių mieste, dirbo policijos vachmistru;
  • Žodinis portretas: aukštas, vidutiniško sudėjimo, kaklas ilgas, plaukai šviesiai rudi, akys mėlynos, veido forma stačiakampė, kakta aukšta, antakiai išlenkti, nosis stambi ir stora, burna didelė, lūpos storos, smakras tiesus, ausys didelės;
  • Neturi mažojo piršto ant [neįskaitomai] rankos, buvo lengvai sužeistas į kairios kojos pėdą;
  • Burną pastoviai laiko pražiojęs;
  • Suimtas 1947 metų spalio 2 d.


Grigaravičiaus Aleksas

1947.09.28 tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.14-16)

[...] KLAUSIMAS: Papasakokite savo biografiją.

Gimiau 1904 metais Šakių apskrities, Slavikų valsčiuje, Dūdų kaime nepasiturinčio valstiečio Antano Grigoravičiaus šeimoje. 1912 metais visa šeima persikėlė gyventi į Raseinių apskrities Viduklės miestelį. Ten mano tėvas dirbo pas buožę Procevičių [pavardė parašyta neaiškiai] darbininku maždaug iki 1930 metų. Aš nuo pirmų atvykimo į Viduklę dienų išėjau iš tėvo ir pradėjau dirbti pas įvairius valstiečius bei giminaičius jų ūkiuose. 3 metus ganiau gyvulius pas ūkininką Tomą (pavardės nežinau) Viduklės valsčiaus Bagamolų kaime. Viduklės valsčiaus Pakerūlio [?] kaime 2-3 metus ganiau gyvulius pas ūkininką Šadauską. Viduklės valsčiaus Antapušinio kaime pas Griškaitį [?] 1 metus ganiau gyvulius. Viduklės valsčiaus Pateriškių kaime pas valstietį Letkų 3-4 metus ganiau gyvulius. Tame pačiame kaime pas Kvietkų Rapolą 1 metus ganiau gyvulius. Viduklės valsčiaus Užrudžio kaime pas valstietį Milašauską Petrą 1-2 metus dirbau bernu. Viduklės miestelyje pas buožę Procevi [? neįskaitomai] bernu dirbau 3 metus. 1932 metais mane pašaukė į Lietuvos armiją. Iki 1934 metų tarnavau eiliniu kareiviu statybiniame [rus. сапёрный] batalione, kurį dislokavo Kaune. 1934 metų balandžio mėnesį iš armijos mane demobilizavo ir aš atvažiavau į Raseinius. Ten apie pusantrų metų dirbau plento Klaipėda-Kaunas tiesime juodadarbiu. 1935 metais vedžiau Raseinių gyventoją Tomašaitytę Elžbietą ir iki 1940 metų dirbau Raseinių gimnazijos sargu, o po to autobuso kursuojančio Kaunas-Kryžkalnis konduktoriumi.

1941 metais nuo laikinos vokiečių okupacijos pradžios įstojau tarnauti į Raseinių policiją. 1942 metų pabaigoje mane iš policijos pašalino už tai, kad grasinau nušauti vieną vokiečių žandarą. 1943 metų pabaigoje mane vėl priėmė tarnauti į policiją vachmistru ir dirbau iki tol, kol išvijo vokiečius iš Lietuvos TSR. Po to kai vokiečius išvijo iš Raseinių aš, bijodamas atsakomybės prieš tarybų valdžią už tai, kad tarnavau policijoje, policininko uniformą nusivilkau, užsivilkau civilio drabužius ir išvykau gyventi į Viduklės valsčiaus Lipkiškės kaimą, kur trumpam dirbau prie tilto per Šešuvės upę statyboje. 1944 metų gruodžio mėnesį visiems vyrams buvo įsakyta prisistatyti į registraciją. Aš, bijodamas eiti į Raseinius registruotis, nes čia visi vietiniai gyventojai ir valdžios organai mane pažinojo, nusprendžiau užsiregistruoti Tauragės apskrities Batakių valsčiuje. Aš taip ir padariau, tačiau 1945 metų vasario mėnesį mane areštavo, o tų pačių metų lapkričio mėnesį be teismo buvau išvežtas į Šiaurės-Pečioros lagerį, kur išbuvau iki 1947 metų kovo mėnesio. Paleistas dirbau dabartinėje gyvenamojoje vietoje.[...]

KLAUSIMAS: Kokioms politinėms partijoms arba jaunimo organizacijoms priklausėte Smetonos laiku ir vokiečių valdžios metu ?

Nei Smetonos, nei vokiečių valdžios metais jokioms politinėms partijoms, nei jaunimo organizacijoms niekada nepriklausiau.[...]        


Grigaravičiaus Aleksas

1947.10.03 tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.17-19 a.p)

KLAUSIMAS: Kur Jūs gyvenote ir kuo užsiėmėte Lietuvos TSR vokiečių laikinos okupacijos metais ?

Visą laikinos vokiečių okupacijos laikotarpį aš gyvenau Raseinių mieste, Kauno gatvės 9-ame name, priklausiusiame žydui, kurio pavardės aš neatsimenu [GOLDBERG]. Kai 1941 metų birželio mėnesį vokiečiai okupavo Lietuvos TSR, netrukus buvo paskelbtas įsakymas tiems, kurie Smetonos valdžios metais tarnavo policijoje, kad jie privalo prisistatyti į policiją ir pradėti darbą. Aš, kaip buvęs [originale kirilica parašyta "stary"] Smetonos režimo metu policininkas, prisistačiau į policiją ir buvau paskirtas kriminalinės policijos vachmistro pareigoms. Maždaug po mėnesio gavau tarnybinį pistoletą.

KLAUSIMAS: Kurie asmenys iš policininkų saugojo žydų lagerį Getto ?

Iš viso konvojuje buvo 20-25 žmonių. Konvojuje buvo:

1) aš, Grigaravičius Aleksas, sūnus Antano, konvojaus viršininkas;

2) Jablonskis (vardo nežinau);

3) Lukošius Andrikis (netiksliai);

4) Zdanavičius (vardo nežinau);

5) Gricius (vardo nežinau);

6) Žemaitis Viktoras;

Ištrauka iš kitos bylos, kur yra paminėtas Žemaitis Viktoras

[ Kadangi visi esame kilę iš Kelmės, todėl mes vieni kitus gerai pažįstame. Nusikalstamas veiklas mums įsakė daryti Kelmės policija, kurios viršininku buvo Barkauskas ir jo pavaduotojas Matuzas. Kur jie šiuo metu yra nežinau. Į Kelmę du kartus buvo atvykęs Žemaitis Viktoras. Jis lydėjo aukščiausią vadovybę iš Raseinių ir dalyvavo žydų šaudyme. Ankstesnėje apklausoje apie jį aš pasakiau, tai ką žinojau. (1944 m. lapkričio 20 d. Marcinkaus Petro tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l. 12)]

7) Klemas Antanas;

8) Tarmanavičius [TARMAVIČIUS?] (vardo nežinau);

9) Stauskis (vardo nežinau);

Likusių pavardžių neatsimenu.


Grigaravičiaus Aleksas

1947.10.09 tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.21-22)

KLAUSIMAS: Tyrimas turi duomenų, kad jūs 1941 metų rudenį dalyvavote žydų sušaudyme Raseinių apskrities Kelmės miestelyje. Ar jūs patvirtinate tokius tyrimo duomenis ?

Tokių tyrimo duomenų aš nepatvirtinu. Jokiame žydų šaudyme Raseinių apskrities Kelmės miestelyje aš nedalyvavau, nes Kelmės miestelyje buvau tik vieną kartą. Važiavau komandiruotas policijos viršininko Pilionio parvežti pinigus iš [Kelmės] valsčiaus valdybos.[...]

KLAUSIMAS: Kokiomis aplinkybėmis Jūs buvote sužeistas ?

1941 metų spalio mėnesį aš, policijos viršininko Pilionio įsakymu, važiavau į Betygalą, Raseinių apskrityje, atvežti tris radio imtuvus Raseinių policijai. Neprivažiavęs penkių kilometrų iki miestelio t.y. iki Betygalos, aš sutikau grupę policininkų, kurie buvo girti. Aš vilkėjau civilius rūbus ir jie matomai pamanė, kad aš esu tarybinis aktyvistas. Jie pradėjo į mane šaudyti ir sužeidė į kairią koją. Po sužeidimo mane nugabeno į Raseinius.


Grigaravičiaus Aleksas

1947.10.29 tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.29-33)

KLAUSIMAS: Išvardinkite visus Jums žinomus asmenis, kartu su Jumis tarnavusius Raseinių miesto policijoje laikinos vokiečių Lietuvos TSR okupacijos periodu.

[...]

1. Urbšaitis Kazys, buvęs Lietuvos armijos kapitonas-lakūnas, 39-40 metų, aukštas, gyveno Raseiniuose, buvo policijos viršininkas, masinių žydų žudynių dalyvis Žuveliškių [Žieveliškės] kaime, 1943 m. įstojo į vokiečių armiją ir su ja atsitraukė.

2. Policijos viršininko pavaduotoju buvo Juška, vardo nežinau, 40-42 metų, vidutinio ūgio, juodų plaukų, gyveno Raseinių mieste, 1943 metais išvyko gyventi į Kauną, kur jis dabar yra, man nežinoma;

3. Pilionis, vardo nežinau, 40 metų, aukštas, plataus veido, baltų plaukų, dirbo policijos viršininko pavaduotoju, 1944 metais pasitraukė kartu su vokiečių armija.

4. Mockevičius Juozas, 40-42 metų, aukštas, blondinas, rudų akių, pasitraukė su vokiečių armija;

5. Čekavičius Juozas, 42-45 metų, vidutinio ūgio, praplikęs, gyveno Raseinių mieste, dirbo policijoje mašininku, pasitraukė su vokiečių armija;

6. Klimas Antanas, 27 metų, aukštas, blondinas, gyveno Raseinių mieste, tarnavo policijoje vachmistru, kurį laiką buvo geto viršininku Biliūnuose. Pabėgo kartu su vokiečių kareiviais;

7. Stauskas Kazys, 27 metų, aukštas, baltų [taip parašyta] plaukų, buvo lagerio Geto viršininkas Biliūnuose. Pagal pareigas buvo policijos vachmistru, pabėgo su vokiečiais;

8. Kogelis, vardo nežinau, 37-39 metų, žemas, veidas ir plaukai tamsūs, policijoje dirbo vachmistru, gyveno Raseinių mieste, buvo ginkuotas šautuvu, pabėgo su vokiečiais;

9. Kukeckis, vardo nežinau, tarnavo pagalbinėje policijoje, kurį laiką saugojo žydus Raseinių lageryje Geto, kur jis yra dabar, man nežinoma;

10. Jablonskis, vardo nežinau, 30-32 metų, vidutinio ūgio, tamsių plaukų, gyveno Raseinių mieste, dirbo vertėju vokiečių žandarmerijoje Raseinių mieste. 1944 metais vokiečiai jį areštavo;

11. Ambrazaitis Kazys, 27-29 metų, gyveno Raseinių mieste, vidutinio ūgio, juodų plaukų, tarnavo eiliniu policininku, dalyvavo masiniame žydų šaudyme, pabėgo su vokiečiais.

Be to keletas žmonių tarnavo pagalbinėje policijoje. Jų pavardžių aš nežinau, nes pastarieji atlikinėjo tarnybą nepastoviai, po 2-3 dienas, o po to juos pakeisdavo kiti.

[...]

KLAUSIMAS: Be žydų šaudymo Žuveliškių [Žieveliškės] kaime, ar Jūs dalyvavote žydų gyventojų šaudyme kituose valsčiuose ?

ATSAKYMAS: Išskyrus Žuveliškių [Žieveliškės] kaime, žydų šaudyme kituose valsčiuose aš nedalyvavau [pabraukta protokole].

KLAUSIMAS: Yra žinoma, kad 1941 metais Jūs dalyvavote žydų šaudyme Kelmės ir Viduklės valsčiuose. Ar tai yra tiesa ?

ATSAKYMAS: Ne, tai yra netiesa. Kelmės ir Viduklės valsčiuose žydų šaudyme aš nedalyvavau. 1941 metų vasarą, policijos viršininko Urbšaičio nurodymu, kartu su jo dviem giminaičiais, kurių pavardžių nežinau, su arkliu važiavau į Kelmės miestelį vien tam, kad pagal Urbšaičio man išduotą įgaliojimą, paimti pinigus iš Kelmės valsčiaus. Tą kartą pagal įgaliojimą man pinigus išdavė kažkoks valsčiaus darbuotojas, jo pavardės nežinau, kokios jo pareigos man nežinoma. Iš viso aš gavau 700-800 rublių, kuriuos perdaviau policijos viršininkui Urbšaičiui. Kalbant apie Viduklės valsčių, tai aš ten nei kartą nesu važiavęs.

KLAUSIMAS: Ką Jūs pažįstate iš policininkų, tarnavusių Kelmės miestelio policijoje laikinos vokiečių okupacijos Lietuvos TSR metu ?

ATSAKYMAS: Dalį Kelmės policijoje okupacijos metu tarnavusių asmenų aš pažįstu tik iš veido, o jų pavardžių nei vieno nežinau.[...]


Kompinskas Šimelis, Šliomo (gim. 1898 m.)

1947.09.29 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.37)

[...] Grigaravičių Aleksą, Antano, aš pažįstu nuo 1938 metų, kaip Raseinių miesto gyventoją. [...]

[...] Man yra žinoma, kad anksčiau mano minėtu laikotarpiu Grigaravičius Aleksas, Antano, gyveno Raseinių mieste, tačiau tikslaus jo adreso nežinojau. 1938 metais, kiek man yra žinoma, jis dirbo Smetonos policijoje eiliniu policininku iki tol, kol Lietuvoje buvo paskelbta tarybų valdžia t.y. iki 1940 m. birželio 15 d.[...]


Lazaris Abromas, sūnus Chaimo, gim. 1908 m., gimęs ir gyvena Raseinių mieste

1947.09.30 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.44)

[...] Taip, Raseinių miesto gyventoją Grigaravičių Aleksą, Antano, aš pažįstu, kaip Raseinių miesto gyventoją nuo 1938 metų. Jis Smetonos režimo metais dirbo policijoje, tačiau nežinau kokios buvo jo pareigos. [...]


Zivas Jakovas, gim. 1898 m.

1947 spalio mėn. apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.48-51)

[...] Zivas Jakovas [tėvavardis parašytas nesuprantamai], gim. 1898 m. Raseinių apskr. Biliūnų dvare, žydų tautybės, [...] , išsilavinimas liaudies mokyklos 4 klasės, gyvena Kaune Kęstučio g. 5a, butas 7, dirba miško pramonės ministerijoje, pardavėju parduotuvėje. [...]

KLAUSIMAS: Ar Jūs pažįstate Raseinių miesto gyventoją Grigaravičių Aleksą, s. Antano. Jei pažįstate, tai kokie Jūsų tarpusavio santykiai ?

ATSAKYMAS: Taip, Grigaravičių aš pažįstu nuo 1941 m. liepos, kaip Raseinių miesto gyventoją. Mudviejų santykiai yra normalūs, asmeninių sąskaitų jam neturiu ir nebuvo. Artimo ryšio su juo neturėjau. [...]

ATSAKYMAS: Aš asmeniškai žinau, kad Grigaravičius nuo 1941 metų liepos pradžios padėjo organizuoti žydų getą, maždaug iki 1941 metų rugpjūčio 15 d. dirbo geto viršininko pavaduotoju, nuo 1941 m. rugpjūčio vidurio dirbo žydų geto viršininku, o kur likusį laiką jis dirbo, aš nežinau.[...]

ATSAKYMAS: Apie išdavikišką Grigaravičiaus veiklą aš asmeniškai žinau štai ką: maždaug 1941 metų liepos 14-15 d. Grigaravičius, būdamas žydų geto viršininko pavaduotoju, atėjo pas mane į namus, tuo metu aš gyvenau Raseinių valsčiaus Lapatuški [Lopetiškių?] kaime. Su juo buvo du baltieji partizanai (vienas iš jų buvo Kaupis [Kaupas], kito baltojo partizano pavardės aš nežinau) ir penki žydai, kurių pavardės:

Kaplanas, vardo nežinau; Karabelnikas; Va[..]nikas [nesuprantamai]; du broliai Lichter. (pastarieji jau buvo laikomi gete).

Grigaravičius ir du baltieji partizanai buvo ginkluoti rusiškais šautuvais, be to Grigaravičius su savimi turėjo pistoletą.

Atėję pas mane į namus, Grigaravičius žydams įsakė iš daržinės išvesti man priklausiusias karves. Po to, kai žydai išvedė pas mane buvusias penkias karves, Grigaravičius kiekvienam jų paskyrė po karvę ir su sargyba nuvarė geto link, kuris buvo už vieno kilometro nuo mano ūkio.

Kitą dieną aš kartu su savo tėvu Ziv Kivelevič nuėjome į getą prašyti, kad Grigaravičius mums grąžintų karves. Atėję į žydų geto vietą ir kreipęsi į Grigoravičių dėl mūsų karvių grąžinimo, pastarasis, pradėjęs šaukti ant mano tėvo ir grasindamas jį sušaudyti, pareiškė: "Čia tau ne tarybų valdžia".

Neatgavę karvių, mes grįžome atgal į namus.

Maždaug apie rugpjūčio mėnesio 20 dieną man esant namuose pamačiau, kaip Grigaravičius su dviem baltaisiais partizanais (jų pavardžių nežinau) ginkluoti šautuvais ateina mūsų namų link. Aš išsigandęs nubėgau į daržinę, esančią už maždaug dvidešimties metrų nuo namo, kur pasislėpiau ir stebėjau, kas vyksta. Grigaravičius ir baltaisiais partizanais įėjo į mano namus ir išsivedė mano tėvą, Ziv Kivelievič, 70 metų, ir motiną Ziv Mariją ir nuvarė juos į sušaudymo vietą, kur juos ir sušaudė.

KLAUSIMAS: Koks žydų skaičius buvo gete ?

ATSAKYMAS: Nuo geto suorganizavimo momento jame buvo virš dviejų tūkstančių nuo 16 iki 55 metų abiejų lyčių žydų, o 1941 m. rugpjūčio 15 d. jame liko apie 700 žmonių, kurie iš geto buvo paleisti, o likusieji [iš prieš tai minėto "virš 2000" skaičiaus] buvo sušaudyti.

1941 metų rugpjūčio 22 d. visur buvo išklijuoti skelbimai, pasirašyti apskrities viršininko Sabačiausko [A.Sabaliauskas], kuriuose rašė, kad visi žydų tautybės asmenys privalo iki 1941 metų rugpjūčio 26 dienos išvykti į Raseinių apskrities Biliūnų dvarą.

Nuvažiavę į Biliūnų dvarą žydai buvo sušaudyti rugpjūčio 27-28 d.

KLAUSIMAS: Išvardinkite žydų tautybės piliečius, kuriuos laikė gete ir buvo sušaudyti.

ATSAKYMAS: Aš pažinojau šiuos žydų tautybės piliečius, kuriuos laikė gete ir sušaudė:

LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.51


Furmanskytė-Gurvičienė Sara, duktė Berelio, gim. 1922 m.

1947.10.14 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.52-54)

[...]

KLAUSIMAS: Ar Jūs pažįstate Grigaravičių Aleksą, Antano, gimusį Šakių rajono Dūdų kaime. Jei pažįstate, tuomet, kokie yra judviejų bendri santykiai ?

ATSAKYMAS: Aš asmeniškai pažįstu ne Grigaravičių Aleksą, o Grigelavičių, vardo nepamenu, maždaug 40-ties metų, aukšto ūkio, blondiną, pailgo veido, kuris 1938-1939 metais dirbo Raseinių miesto gimnazijoje sargu. Paskelbus Lietuvoje tarybinę valdžią 1940-1941 metais, kurį laiką slapstėsi nuo tarybinės valdžios organų persekiojimo. Smetonos režimo metu buvo lietuvių buržuazinės šaulių organizacijos narys. Laikinos vokiečių okupacijos Lietuvos TSR metu Grigelavičius buvo Raseinių žydų lagerio Geto viršininku.[...]

[...] 1941 metų liepos 16 d., kuomet Raseinių mieste ir aplinkiniuose valsčiuose gyvenantys žydai buvo suvaryti į žydų lagerį, esantį Raseinių mieste, į kurį buvau pristatyta ir aš, tuomet mes sužinojome, kad žydų Geto viršininkas yra Grigelavičius, taip jį vadino visi gete esantys baltieji lietuvių sukilėliai.[...]


Kaltinamojo Grigaravičiaus Alekso, s. Antano, akistata su liudytoja Furmanskytė-Gurvičienė, d. Berelio

1947.10.15 (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.67-68)

[...] 

Furmanskytė-Gurvičienė: Akistatos metu prieš mane sėdintį kaltinamąjį aš pažįstu ne Grigaravičiaus pavarde, o kaip Grigelavičių Aleksą. Taip jį vadino daugelis Raseinių miesto gyventojų. Laikinos vokiečių okupacijos Lietuvos TSR metu Grigelavičius Aleksas buvo žydų geto Raseinių mieste viršininku.[...]

Grigaravičius Aleksas: Taip, aš patvirtinu, kad daugelis Raseinių miesto gyventojų, be Grigoravičiaus pavardės dar mane vadino Grigelavičiumi. Tačiau mano tikroji pavardė yra Grigoravičius.[...]


Teismo posėdžio protokolas

1947.12.11 (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 BB, l.93,162)

[...] Grigoravičiaus Alekso parodymai:

Smetonos režimo Lietuvoje metais aš gyvenau Raseinių mieste ir septynis mėnesius tarnavau policijoje Kelmės miestelyje. 1941 m. prasidėjus karui aš gyvenau Raseiniuose. 1941 m. birželio mėn. vokiečiai išleido įsakymą visiems buvusiems policininkams prisistatyti į vokiečių komendantūrą. [...]


Iš kaltinamojo nuosprendžio

1947.12.11 (LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 SB, l.14)

[...] Grigoravičių Aleksą, sūnų Antano, remiantis BK RTFSR 58-I 'a' str. ir pagal sankcijos išduotos 1947 gegužės 26 d. TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo "Dėl mirties nuosprendžio panaikinimo" 2 str. įkalinti į pataisos-darbo lagerius DVIDEŠIMT PENKIEMS METAMS /25/ [...]


Iš A.Grigoravičiaus prašymo sumažinti jam skirtą bausmės laiką svarstymo

(LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 SB, l.29)

[...] Laikas: 1960.05.31 Vieta: Irkutskas, pataisos darbų lageris "OZIORNY"

[Bausmės laiko pradžia]: 1946 m. kovo 10 d.

[Bausmės laiko pabaiga]: 1971 m. kovo 10 d.

Charakteristika:

Grigoravičius A.A. [...] yra įvertintas tik iš teigiamos pusės. Visą laikotarpį dirbo įvairius darbus, į paskirtus darbus žiūri geranoriškai ir juos atlieka kokybiškai, už ką 1953 ir 1955 metais jį 12-tos selchoz skyriaus vadovybė buvo paskatinusi, apdovanodama Čiunsko rajono vietos tarybos komiteto ir Čiunsko rajono vykdomojo komiteto garbės raštais. Grigoravičius yra kolektyvo tarybos narys ir visuomeninės drausmės sekcijos narys. Lagerio režimo nėra pažeidęs. 1956 m. kovo 30 d. buvo pervestas į palengvintą sulaikymo režimą su teise pasikviesti šeimą. 1958 m. gruodžio mėnesį už atlikto nusikaltimo sunkumą buvo pervestas į bendrą sulaikymo režimą. Būdamas palengvinto sulaikymo režimo metu su teise gyventi ne zonos ribose, sukūrė šeimą. Turi žmoną ir du vaikus, kuriais jis rūpinasi.

Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Kruopščiai lanko politinius užsiėmimus, skaito laikraščius, žurnalus ir grožinę literatūrą.

Atsakingai elgiasi su visuomenine ir valstybine nuosavybe, aktyviai padeda administracijai išaiškinti drausmės pažeidėjus. Kreipiasi mandagiai, sulaikytųjų tarpe elgiasi pavyzdingai, prie grupuočių nesišlieja. Į pastabas ir patarimus reaguoja teigiamai. Būnant laisvės atėmimo vietoje nuobaudų neturėjo.

[...]


Teismo posėdžio protokolas

(LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 SB, l.34-35)

1961 kovo 9 d., Irkutsko garnizono karinio tribunolo  uždaras teismo posėdis Taišeto mieste.

"Teismo pirmininkas skelbia, kad bus nagrinėjamas pataisos darbų lagerio OZIORNY viršininko teikimas, kuris pritartas Taišeto miesto vykdomojo komiteto darbo žmonių deputatų Tarybos, sumažinti bausmės trukmę nuteistajam Grigaravičiui Aleksui, s. Antano, gimusiam 1904 metais, lietuviui, kilusiam iš Lietuvos TSR Šakių rajono Dūdų kaimo. [...]

Pirmininkaujantis suteikė žodį nuteistajam Grigaravičiui, kuris pasisakė:

- Aš esu nuteistas už tai, kad Lietuvos TSR teritorijos okupacijos metu 1941 metų birželio mėnesį įstojau tarnauti vokiečių policijoje. Mano pareigos buvo: saugoti ir paskirstyti kurą vokiečių aerodrome. Be to, vykdydamas vokiečių vadovybės įsakymą, aš paruošdavau sušaudymui žydų tautybės piliečius. Man dalyvaujant buvo sušaudyta 500 žydų tautybės piliečių. Aš pats asmeniškai 1941 metų rugpjūčio mėnesį sušaudžiau tris moteris, kurios bandė išvaduoti savo vyrus iš areštinės.

Į pirmininkaujančio klausimą nuteistasis Grigaravičius atsakė:

- Taip, aš dalyvavau iš lagerio atrenkant 185 žmones, kurie to pasekoje buvo sušaudyti. Tarnaudamas vokiečių policijoje aš mušiau lageryje uždarytus piliečius. Nelaisvėje esu 15 metų, mano šeima gyvena Taišete.

Pirmininkaujantis suteikė žodį lagerio administracijos atstovui majorui Bugujevui, kuris charakterizavo nuteistąjį Grigaravičių tik teigiamai, pasakydamas, kad jis turi du pagyrimo raštus iš partinių organų, padeda lagerio administracijai įvesti tvarką. Atsižvelgiant į tai, lagerio administracija prašo, remiantis TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1960 m. balandžio 25 d. įsaku, sumažinti Grigaravičiui bausmę." [...]


Irkutsko garnizono karinio tribunolo teismo nutartis 

(LYA, f.K-1. ap.58, b.8092/3 SB, l.37)

1960 kovo mėn. 09 d.

[...] Oziorny lagerio administracijos prašymą sumažinti bausmę Grigaravičiui Aleksui, s. Antano, ATMESTI. [...]