"Komunistinis žodis", 1964 spalio 10 d.
Vaclovas Rimkus (1929-2013) pedagogas, kraštotyrininkas, Žemaitijos istorinio ir kultūrinio paveldo tyrinėtojas, kraštotyros muziejaus Užventyje įkūrėjas Šaltinis http://lietuvai.lt/wiki/Vaclovas_Rimkus |
Šlovingieji 1940-ji metai išvadavo Vaiguvos darbo žmones iš dvarininkinės-buožinės priespaudos ir skurdo. Jau pirmomis liepos mėnesio dienomis Užvenčio valsčiaus partorgo J. Grikšto dėka Vaiguvoje buvo sudaryta partinė-kandidatinė grupė, kurios priešakyje buvo Stasys Savickas. Vėliau, atkūrus Vaiguvos valsčių, buvo sudarytas ir komjaunimo valsčiaus komitetas, kurio sekretoriumi dirbo pirmasis komjaunuolis, aktyvistas Nazaras Romanovas. Valsčiaus komjaunimo komiteto sudėtyje buvo Teodoras Romanovas - vyr. pionierių vadovas ir Aleksandras Piliušenko - kasininkas - iždininkas.
Komjaunimo komitetas rūpinosi agitmasiniu darbu jaunimo tarpe, dalyvavo dalijant naujakuriams žemę, rinkiminėse kampanijose skaitė paskaitas kultūrinio darbo klausimais, kalbėjo mitinguose, susirinkimuose, jaunimo vakaruose. Jis buvo iniciatorius likviduojant neraštingumą valsčiuje. Buvo sudaryti beraščių sąrašai, komjaunuoliams paskirstyti kaimai, kur vakarais beraščiai mokėsi skaityti, rašyti. Aktyvui apmokyti prie valkomo veikė seminaras, kuriam vadovavo valsčiaus sekretorius, drg. Čilinskas. Prie Vaiguvos šešių klasių pradinės mokyklos ir kitų valsčiaus mokyklų veikė rusų kalbos vakariniai kursai. Pačioje Vaiguvoje buvo atidaryta pirkia - skaitykla, kurioje jaunimas vakarais skaitydavo laikraščius, mokydavosi tarybinių dainų. Skaityklai vadovavo aktyvi visuomenininkė drg. Gaidauskaitė. Jaunimo kultūriniu gyvenimu rūpinosi ir bibliotekos vedėja Šatkauskienė.
Teodoro Romanovo dėka Vaiguvos, Dubėnų, Pakievės ir Taršiškių pradinėse mokyklose buvo sudarytos pirmosios pionierių organizacijos. Ypač gerai dirbo Dubėnų ir Vaiguvos pradinių mokyklų pionierių organizacijos, kurios Didžiojo Spalio ir Gegužės švenčių proga visuomenei parodė turiningas menines programas, nuoširdžiai rūpinosi aplinkos sutvarkymu, pasiekė gerų rezultatų sporte.
Komjaunimo aktyvistai ypač dažnai skaitė paskaitas, vedė agitacinį darbą Bitikų Mašinų-arklių nuomojimo punkte (MANP) ir Paprūdžių bei Adošiškes žemės ūkio kooperatyvuose - pirmose socialistinėse įmonėse kaime. Vienas geriausių paskaitininkų ir oratorių mitinguose buvo komjaunuolis Jurgis Hormanskis.
S. Savickui išvykus į partinę mokyklą, daugelį sudėtingų politinių klausimų teko spręsti Nazarui Romanovui.
N. Romanovo vadovaujamas komjaunimo valsčiaus komitetas jau 1941 metais gegužės mėnesį į komjaunimo eiles subūrė 28 geriausius jaunuolius. Tai Petras Chomičenko, Povilas Šaltys, Povilas Arlauskas, Vaclovas Hormanskis, Georgijus Romanovas ir daugelis kitų. Komjaunimo organizacija tapo didelis partijos pagalbininkas, sprendžiant socialistinio gyvenimo statybos klausimus valsčiuje.
Tolimesnį komjaunimo darbą sutrukdė 1941 m. birželio mėn. 27 dieną į Vaiguvos valsčių atėjusios hitlerininkų gaujos.
Valsčiaus komjaunimo komiteto darbuotojai ir aktyvistai broliai Nazaras ir Teodoras Romanovai, Aleksandras Piliušenko, Petras Chomičenko, Vaclovas ir Jurgis Hormanskiai, spėjo pasitraukti su Raudonosios Armijos daliniais į Jelgavą, o paskui į šalies gilumą. Jie visi su ginklu rankose kovojo 16-oje Lietuviškoje divizijoje. Mūšiuose prie Oriolo didvyrių mirtimi krito Jurgis Hormanskis, Petras Chomičenko ir Vaclovas Hormanskis. Kovose prie Tulos buvo sunkiai sužeistas Nazaras Romanovas. Veikiai grįžęs į frontą su broliu Teodoru ir Aleksandru Piliušenko, N. Romanovas visą likusį Didžiojo Tėvynės karo laikotarpį mušo fašistinius žvėris ir sulaukė pergalės Vokietijoje. Už nuopelnus tarybinei Tėvynei komjaunuoliai buvo apdovanoti medaliais.
Vokiečiams pasirodžius Vaiguvoje, atgijo vidiniai nacionalistai: Bajalis, Baltrušaitis, Andrulis, Dilius, A. Jankauskas ir kiti. Jie pradėjo represijas prieš komunistus, komjaunuolius, nekaltus darbo žmones. Buvo žiauriai kankinamas, surišus rankas spygliuota viela, buvęs valsčiaus DŽDT vykdomojo komiteto sekretorius Juozas Kazlauskas - Paulauskas. Josifas Romanovas ir kiti buvę tarybiniai aktyvistai kelis mėnesius turėjo kasdien vakare registruotis valsčiaus policijos nuovadoje.
Okupaciniai žiaurumai ir priespaudos skatino darbo žmones telktis organizuotam pasipriešinimui. Jau 1942 m. pavasarį susikūrė pirmoji pogrindinė partinė organizacija Klapatauskių kaime, vadovaujama Josifo Romanovo. Tų pačių metų vasarą atkurta pogrindinė komjaunimo organizacija. Jai pradžioje priklausė Georgijus Romanovas, Jonas Lapkauskas, Genadijus Romanovas ir Lionia Lapkauskas. Sekretoriumi buvo Jonas Lapkauskas. Jų šeimoje slapstėsi vieno tarybinio karininko žmona, buvo per laikomi persekiojami tarybiniai piliečiai.
Jaunimo organizacijos nariai slapta per radiją klausydavosi Tarybinio informbiuro pranešimų apie padėtį fronte ir tai vėliau per patikimus jaunuolius pranešinėdavo gyventojams, agituodavo jaunimo vakarų metu. Komjaunuoliai platino LLKJS CK atsišaukimus, kuriuos dažnai iš Kauno atveždavo Zigmas Montvilas.
Pradžioje Vaiguvos komjaunuoliai vedė stichinę ginkluotą kovą prieš nacionalistus. Įsigiję iš valsčiaus šautuvus, jie 1942 m. vasarą du kartus apšaudė Užvenčio policininkus. Vieno tokio antpuolio metu buvo mirtinai išgąsdintas Labūnavos dvare lėbavęs Užvenčio valsčiaus viršaitis V. Francūzevičius [Vilhelmas Prancūzevičius] su gausia, iki dantų ginkluota policininkų palyda. Parbėgę į Užventį, pakalikai paskleidė gandą, kad juos buvo užpuolęs virš šimto žmonių tarybinių desantininkų dalinys. Iš Šiaulių skubiai buvo iškviesti vokiečiai, bet nuvykę į vietą, nieko nerado.
Paprūdžių dvaro savininkui V. Butkui ir baltaraiščiui Jankauskui, kurie žiauriai elgėsi su kumečiais ir samdiniais, komjaunuoliai nusiuntė ultimatumus, reikalaudami nutraukti žmonių persekiojimus.
Trūkstant patyrimo konspiraciniame darbe, 1943 m. sausio 7 d. pogrindinę komjaunimo organizaciją ištiko nelaimė. Policijos viršininkas Bajalis su sėbrais Andruliu ir Baltrušaičiu areštavo aktyvų komjaunuolį Georgijų Romanovą. Jis buvo pristatytas į Šiaulius gestapui, bet, trūkstant įrodymų, išvežtas į Latviją, į Kuldigos koncentracijos stovyklą, kur išbuvo iki karo pabaigos.
Vaiguvos komjaunuolių kova prieš okupantus tapo organizuota 1943 m. lapkričio mėn. pradžioje, susikūrus valsčiaus pogrindinei partinei organizacijai kurios sekretoriumi buvo Jonas Lapka iš Dubėnų kaimo. Organizacija jungė 19 [?] partijos narių, kurie dirbo keturiose kuopelėse, organizavo pasipriešinimą okupantams. Komunistų įtakoje valstiečiai pradėjo sabotuoti okupantų pyliavas, kelių taisymą miško vežimą ir t.t.
Komunistai ir komjaunuoliai turėjo daug ryšininkų. Per juos Kęstučio vardo partizanų būriui buvo pranešinėjama apie vokiečių kariuomenės pasirodymą apylinkėse, apie policininkų išvykas. Partizanų grupė, vadovaujama Stasio Vaičiulio (Lukošiaus), gyventojų remiama, plėtė partizaninę kovą Vaiguvos, Šaukėnų ir Kelmės valsčiuose, paralyžiavo okupacinės valdžios darbą.
1943 metų gruodžio mėnesį vokiečiams buvo išduotas ir Šiauliuose sušaudytas Jonas Lapka. Vokiečiai, talkininkaujant Vaiguvos ir Šaukėnų valsčių baltaraiščiams, išvežė į Vokietiją Dubėnų, Levonuvkos ir Lygšelio kaimų valstiečius, uždarydami juos į Ašerslėbinės koncentracijos stovyklą netoli Magdeburgo. Išvežtųjų ūkiai buvo kolonizuoti ukrainiškaisiais nacionalistais. Saksonijoje fašistinio pragaro kančias patyrė Dubėnų kaimo gyventojai: Petras Gvozdas, Ivanas Markulis, Ignas Rybakovas, Maksimas ir Zinaida Titovai, Aleksiejus Charnovas, Vasilijus Titovas ir daugelis kitų. Čia iš bado mirė Olga Rybakovaitė, amerikiečių aviacijos bombardavimo metu žuvo Petras Gvozdas, Aleksandra Titovaitė ir kiti.
Tačiau fašistų represijos nepalaužė Vaiguvos valsčiaus darbo žmonių, jų tikėjimo geita Tarybinės Armijos pergale.
1944 m. spalio mėn. 7 dieną Vaiguva buvo išvaduota. Vadovauti naujam gyvenimui iš pogrindžio išėjo partinė ir komjaunimo organizacijos. Aštrios klasinės kovos sąlygomis, Klapatauskių kaimo komunistai ir komjaunuoliai 1948 m. pavasarį vieni pirmųjų Kelmės apskrityje įkūrė kolektyvinį ūkį, kurį pavadino taip senai svajotos "Laisvės" vardu. Buvęs pogrindininkas Josifas Romanovas buvo išrinktas pirmuoju kolūkio pirmininku, o jo sūnus Georgijus - pirminės komjaunimo organizacijos sekretoriumi. Ši organizacija jungė šešis VLKJS narius, buvo viena iš veikliausių organizacijų apskrityje. Ji pirmoji organizavo komjaunimo-jaunimo grandį, padėjo kolūkio valdybai įvairių kompanijų metu rūpinosi jaunimo politiniu švietimu ir kultūriniu gyvenimu.
Naujo gyvenimo kūrimas pokaryje susidūrė su įnirtingu nacionalistų pasipriešinimu, pareikalavusiu geriausių Vaiguvos sūnų gyvybių.
1945 m. nuo budelių rankų žuvo valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas, Didžiojo Tėvynės karo dalyvis vyr. leitenantas Petras Piliušenko. Tų pačių metų rudenį banditai iš pasalų nužudė liaudies gynėją Petrą Deriaginą. Buvęs Vaiguvos valsčiaus komsorgas Vladas Daukšas 1947 m. žuvo nelygioje kovoje su priešais prie Gruzdžių. Tais pačiais metais Kletiškių kaime banditai nužudė Vaiguvos v. milicijos viršininką leitenantą Jakunikovą. Ypač žiauriai banditai susidorojo su Varmėse pjaunančiais šieną trejais liaudies gynėjais broliais Bazinonais ir Škelionu. Jie buvo rasti nukankinti ir pririšti prie medžių, nulupinėtais nagais, nudegintomis kojomis, išraižytomis kaktoje žvaigždėmis...
Minint Vaiguvos išvadavimo dvidešimtmetį Vaiguvos kolūkio komjaunimas ir jaunimas privalo prisiminti, kokios sunkios kovos kaina įgyta teisė mokytis, dirbti, džiaugtis šiandieniniu laimingu gyvenimu.
V. RIMKUS
Ištrauka iš Vaclovo Rimkaus straipsnio knygoje "Kelmės kraštas" (1997 m.), psl. 334.
Hitlerinės okupacijos metais Vaiguvos valsčiaus viršaičiu buvo Papilalio dvaro savininkas Marijonas Goštautas (vėliau - Baltrušaitis). Okupantai likvidavo miestelio žydų bendruomenę, nukankino buvusį sovietinį valsčiaus viršaitį Bernardą Kazlauską, sušaudė gydytojo Gurvičio šeimą. Igną Rybakovą ir jo brolį Anikijų vokiečiai pakorė Šiauliuose. Okupantai 1943 m. į Vokietiją ištrėmė visus Dubėnų kaimo gyventojus rusus. Vaiguvos klebonas kunigas Petras Barkauskas 1943 m. balandžio 5 d. dalyvavo Kaune įvykusioje Lietuvių konferencijoje, sprendusioje Lietuvos savivaldos klausimą.