Micha Gutmanas (1911-1982), foto. 1944 m. Gauta iš Izraelyje gyvenančio Baruch Gutman (Michos Gutmano sūnėno). |
Esu gimęs 1911 m. gegužės 18 d. Palangoje, gausioje amatininko šeimoje. 1915 m. tėvas buvo ištremtas į Sibirą, iš kur jis grįžo po Didžiosios Spalio revoliucijos.
1922 m. baigiau Palangos pradžios mokyklą. Iki 1928 m. dirbau kartu su tėvu gintaro tekintoju. 1928 m. nuvykau į Telšius, kur mano vyriausioji sesuo Gita tuomet mokytojavo, ir kuri paruošė mane stoti į gimnaziją. 1929 m. stojau į Jurbarko Žydų gimnaziją, kurią baigiau 1931 m. Tais pačiais metais įstojau į Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Technikos fakultetą. Pragyvenimui pats turėjau užsidirbti iš pamokų ir gausiems užsiėmimams Technikos fakultete neužteko laiko. Todėl 1932/1933 mokslo metų pradžioje perėjau į Ekonomikos fakultetą, kurį baigiau 1937 m. Paskutiniais studijų metais dirbau vertimų biure. Nuo 1937 m. iki 1940 m. dirbau buhalteriu "Baso ir sūnaus" parduotuvėje. Nuo 1940 m. spalio mėn. iki 1941 m. kovo mėn. dirbau vyr. ekonomistu Kauno Odos treste. 1941 m. kovo mėn. buvau perkeltas dirbti į avalynės fabriką "Lituanika", kuriame dirbau iki karo pradžios, t.y. iki birželio 22 d.
Naktį iš birželio 22 d. į 23 d. aš budėjau fabrike, o mano žmona Kauno karo ligoninėje, kur jinai dirbo. Birželio 23 d. aš su žmona nutarėme evakuotis. Tačiau mūsų ešalonas apie Kėdainius buvo subombarduotas, žmona lengvai sužeista. Apie 13 dienų ėjome pėsti ir po daug vargo patekome atgal į Kauną.
Liepos mėn. pirmomis dienomis nuvykau į Palangą, kur gyveno mano tėveliai. Čia sužinojau, kad tėvas buvo hitlerinių budelių nužudytas dar birželio 27 d.
Motiną pasiėmiau kartu su savimi į Kauną. Rugpjūčio 15 d. kartu su kitais žydų tautybės piliečiais buvome suvaryti į Kauno getą. Tais pačiais metais, spalio 28 d. per t.v. didžiąją akciją IX forte buvo nužudyta mano motina.
Būdamas gete padėjau pabėgti iš Kauno aerouosto, kur dirbau brigadoje iš geto, vienam karo belaisviui vyr. leitenantui komunistui Hiršfeldui. Aš padėjau jam susirišti su Chaimu Jelinu.
Vėliau dirbant man kartu su visa brigada garaže, Kauno komendantūros darbuotojas vokietis Gimas, žinantis, kad mano žmona dirbo geto ligoninėje, perspėjo mane, kad ruošiama rytojaus dienai kažkas baisaus toje ligoninėje. Grįžęs vakare iš darbo į getą aš apie tai pranešiau geto ligoninės vyr. gydytojui Braunsui. Jis tučtuojau išrašė iš ligoninės visus ligonius; kitą dieną į ligoninę tikrai buvo įmesta bomba ir ligoninė sudegė.
Kestučio būrio vadas Jurgis Baščiulis (Stalionis) (iš albumo "Lietuvos partizanai", 1967, Vilnius) |
1943 m. lapkričio 12 d. su minėto vokiečio Gimo pagalba aš su žmona pabėgome iš geto. Kurį laiką bastėmės po Raseinių apskritį. Tai vienas, tai kitas vienkiemis mus trumpam priglausdavo. 1943 m. gruodžio mėn. man pavyko susirišti su buvusių karo belaisvių partizanų grupe, vadovaujama kapitonu komunistu Viktoru Griščenkovu. 1944 m. balandžio 26 d. įstojau į Kęstučio vardo partizanų būrį, kurio vadovas buvo Bačiulis (Stalinec) [Jurgis Baščiulis, slapyvardžiu Stalionis]. Būryje buvau eiliniu partizanu ir daug kartų dalyvavau operacijose prieš vokiškus okupantus ir baltaraiščius. Mano žmona slapstėsi pas ūkininkus ir suteikdavo pagalbą sužeistiesiems partizanams.
Rugpjūčio 11 d. mes perėjome fronto liniją ir kitą dieną įžengėme į Šiaulius, kur buvusio partizano būrio vado drg. Bačiulio buvau paskirtas dirbti Šiaulių apskrities Komunistų partijos sekretoriaus padėjėju. Nuo 1945 m. dirbau Šiaulių apskrities prokuratūros vyr. tardytoju. Kadangi žmonai, pagal jos specialybę (biologė) tuo metu Šiauliuose darbo neatsirado, tų pačių metų pabaigoje persikėlėme į Vilnių.
Nuo 1946 m. vasario mėn. dirbau LTSR Prekybos ministerijoje Kainų skyriaus vyr. ekonomistu, o nuo 1947 m. liepos mėn. to pat skyriaus viršininku.
Vėliau, dirbant "Liepos 21 d." fabrike, man 1953 m. gegužės mėn. rankoje sprogo gesintuvas ir aš buvau sunkiai kontuzytas. To išvadoje aš palikau nebepagydomu antros grupės invalidu. Po šitos katastrofos aš 6 metus visiškai negalėjau dirbti. Vėliau aš pradėjau dirbti pritaikintus mano sveikatos stoviui darbus. Apie darbą pagal specialybę negali būti kalbos. Šiuo metu aš dirbu Naujosios Vilnios Psichoneurologinėje ligoninėje.
1969.II.13 d.