|
Juozo Čėsnos pusbrolis iš mamos pusės (Juozo mama - Juzefa Krajauskaitė) buvo stambus ūkininkas, Kubiliškės dvaro savininkas Leonas Krajauskas, gimęs 1912 m. gruodžio 9 d.
Pono J.Čėsnos duktė, panelė Teresė Čėsnaitė, būdama 16 metų, paliko savo dienoraštį, kurį pradėjo rašyti nuo 1944 metų liepos mėnesio ir pabaigė 1949 metų birželį. Jame ji aprašė įvykius, kuomet 1944 metų vasarą artėjant sovietų kariuomenei link Lietuvos, Čėsnų šeima (Juozas su žmona ir penkiais vaikais) bėgo į Vokietiją ir po kelių metų emigravo į JAV.
Ištraukos iš Teresės Čėsnaitės dienoraščio.
Ponas Čėsna su šeima iki 1949 metų gyveno REBDORF pabėgėlių stovykloje, kuri randasi šalia Eichstätt. 1949 metų gegužės mėnesį visa Čėsnų šeima išvyksta į JAV pas jo žmonos Stefanijos dėdę STANLEY DANBAR (DANBRAUSKAS) ir apsigyvena dėdės namuose Čikagoje adresu 2857 So. Emerald Ave., Chicago, 16, Ill (Ilinojus).
Juozas Čėsna dirbo kroviku Silvercup Bakery kepykloje. Nors darbas buvo naktinis, tačiau dirbti reikėjo karštyje ir sunkiomis sąlygomis. 1952 spalį jis perėjo į Nabisco kompaniją, kurioje išdirbo iki pensijos. Pats darbas buvo toks pats, bet sąlygos čia buvo daug geresnės - darbas dieną, kondicionuojamoje patalpoje.
Pirmais Čėsnų namais buvo butas adresu 2857 S. Emerald, kurį suteikė jų globėjai Stefanijos dėdė Stanley Danbrauskas su žmona Veronika. Pirmą savo namą jie nusipirko praėjus vos metams nuo atvykimo į Ameriką, 1950-ais, keturių miegamųjų, adresu 6834-36 S. Emerald. Po penkių metų gyvenimo svetimame krašte ir vargu ar gerai mokėdami svetimą kalbą, 1954-ais, ponai Čėsnos nusipirko Lakeside Villa (Beverly Shores Indiana) [poilsinė vila ant Mičigano ežero kranto], kur jo žmona Stefanija gamino maistą ir rūpinosi lankytojų priėmimu. Vasaros metu kiekvieną dieną, nuo Memorial Day iki Labor Day, ji gamino po tris patiekalus, nežiūrint, kiek tuo metu poilsiaujančių žmonių buvo apsistoję. Šeštadieniais ir sekmadieniais, kada užplūsdavo vienos dienos keliautojai iš Čikagos, reikėdavo paruošti vakarienę net iki šimto žmonių skaičiui. Žiemomis ji siūdavo su savo senoviška, koja minama siuvimo mašina. Vėliau ji įsigijo elektrinę siuvimo mašiną, tačiau senoji vis tiek liko malonesne, nes ji dirbo geriau. Stefanija turėjo klausą kalboms. Nuo vaikystės be lietuvių kalbos ji mokėjo rusiškai ir lenkiškai. Ji greitai, atsiradus reikalui, išmoko vokiškai ir angliškai. Juozas ir Stefanija su savo vaikais tapo JAV piliečiais (natūralizavosi).
Bėgant metams jie įsigijo dar keletą namų Čikagoje, kurių nuoma papildydavo šeimos pajamas. Taip pat jie turėjo namą Beverly Shores, IN (Indianoje), o sulaukę pensijos apsigyveno St. Petersburg Beach, FL (Floridoje). Juozas mirė 1987 m. liepos 31 d. sulaukęs 86 metus. Stefanija mirė 2000 m. gegužės 27 d. sulaukusi 97 metus.
Ponas Čėsna aktyviai dalyvavo keliose lietuvių organizacijose: buvo Lietuvių Katalikų Susivienijimo 163 kp prezidentu, Vytauto Didžiojo Šaulių Rinktinės tarybos narys, Tautininkų organizacijoje ir kitose.
[ 1985 m. straipsnis News Herald laikraštyje. St. Petersburg gyventojams neduoda ramybės JAV Teisingumo Departamentas. ]
Kelmėje iki šiol atsimenama apie jos buvusį viršaitį Juozą Čėsną, kaip apie žmogų, kuris karštai mylėjo savo gimtą kraštą bei jos žmones. Šiandien JAV gyvenantys J.Čėsnos giminaičiai visada yra laukiami svečiai ir priimami su didele pagarba bei dėkingumu.
Taip pat Kelmės gyventojų atmintyje išliko ir kiek kitokie to meto prisiminimai, kuriuos su tiems laikams būdingais ideologiniais epitetais Kelmės mokytojas Jonas Vadeikis aprašė rajono laikraštyje „Komunistinis žodis“ (1957 metų birželio 15 d. Nr. 47).
„Ginkluotoms vakarų grobikų gaujoms nusidanginus į rytus, jų užnugaryje ėmė siautėti buožės ir jų pakalikai, - rašoma laikraštyje. - Užsisiuvę ant rankovių baltus skudurus su juodais suktais kryžiais, ginkluoti šautuvais bei pistoletais, jie siautė po kaimus, suiminėjo nekaltus darbo žmones, kurių nė vienas nebuvo tikras gyvas sulaukti rytojaus. Netrukus visi Kelmėje išlikę rūsiai, taip pat ir dvaro bokštas buvo kimšte prikimšti suimtų darbo žmonių.
Nacionalistinėms gaujoms vadovavo ir vietos „valdžios" branduolį sudarė buvęs viršaitis Čėsna su keliais sėbrais, jų tarpe buvo iš kitur atvykęs kažkoks tipelis, pasivadinęs lietuvišku komendantu, ir vietinis kunigas Šniukšta. Jų įkvėpti nacionalistai, darė žvėriškiausias niekšybes, kankino ir žudė suimtuosius. Išlikusioje nuo gaisro vienoje daržinėje buvo laikoma daug nekaltų išbadėjusių žmonių, kurie, telefono vielų rimbais plakami, buvo varinėjami griuvėsių tvarkyti.
Nuvykę į kaimus, kur buvo išbėgę nuo gaisro kitų tautybių žmonės, lietuviškieji nacionalistai juos kankino, gąsdino, šaudė ties galvomis, klikdė jų vaikus, reikalaudami auksinių daiktų. Jų rankomis buvo iššaudyta už Kelmės, Preikurų kaimo link, keli tūkstančiai žmonių - daugiausia moterų, senukų ir vaikų. Jų tarpe žuvo geriausi Kelmės gydytojai. Šios baisios žudynės vyko dviem etapais: liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tokios pat kruvinos žudynės vyko ir Kuprės pušyne. Būdinga, kad budeliai buvo prigirdyti degtine, lietuviškieji nacionalistai prisikimšo kišenes prisiplėštų auksinių laikrodžių, žiedų ir kitokių brangenybių, o jų vadovai prisigrobtą turtą gabenosi ištisais vežimais.“ [pilnas straipsnis]
Pono J.Čėsnos duktė, panelė Teresė Čėsnaitė, būdama 16 metų, paliko savo dienoraštį, kurį pradėjo rašyti nuo 1944 metų liepos mėnesio ir pabaigė 1949 metų birželį. Jame ji aprašė įvykius, kuomet 1944 metų vasarą artėjant sovietų kariuomenei link Lietuvos, Čėsnų šeima (Juozas su žmona ir penkiais vaikais) bėgo į Vokietiją ir po kelių metų emigravo į JAV.
Ištraukos iš Teresės Čėsnaitės dienoraščio.
 |
| Juozo Čėsnos registracinė kortelė pabėgėlių stovykloje Vokietijoje |
 |
| Stanley Danbar namas 2857 So. Emerald Ave., Chicago, 16, Ill (Ilinojus). Juose apsigyveno 1949 metais į JAV atvykusi Čėsnų šeima. |
Juozas Čėsna dirbo kroviku Silvercup Bakery kepykloje. Nors darbas buvo naktinis, tačiau dirbti reikėjo karštyje ir sunkiomis sąlygomis. 1952 spalį jis perėjo į Nabisco kompaniją, kurioje išdirbo iki pensijos. Pats darbas buvo toks pats, bet sąlygos čia buvo daug geresnės - darbas dieną, kondicionuojamoje patalpoje.
Pirmais Čėsnų namais buvo butas adresu 2857 S. Emerald, kurį suteikė jų globėjai Stefanijos dėdė Stanley Danbrauskas su žmona Veronika. Pirmą savo namą jie nusipirko praėjus vos metams nuo atvykimo į Ameriką, 1950-ais, keturių miegamųjų, adresu 6834-36 S. Emerald. Po penkių metų gyvenimo svetimame krašte ir vargu ar gerai mokėdami svetimą kalbą, 1954-ais, ponai Čėsnos nusipirko Lakeside Villa (Beverly Shores Indiana) [poilsinė vila ant Mičigano ežero kranto], kur jo žmona Stefanija gamino maistą ir rūpinosi lankytojų priėmimu. Vasaros metu kiekvieną dieną, nuo Memorial Day iki Labor Day, ji gamino po tris patiekalus, nežiūrint, kiek tuo metu poilsiaujančių žmonių buvo apsistoję. Šeštadieniais ir sekmadieniais, kada užplūsdavo vienos dienos keliautojai iš Čikagos, reikėdavo paruošti vakarienę net iki šimto žmonių skaičiui. Žiemomis ji siūdavo su savo senoviška, koja minama siuvimo mašina. Vėliau ji įsigijo elektrinę siuvimo mašiną, tačiau senoji vis tiek liko malonesne, nes ji dirbo geriau. Stefanija turėjo klausą kalboms. Nuo vaikystės be lietuvių kalbos ji mokėjo rusiškai ir lenkiškai. Ji greitai, atsiradus reikalui, išmoko vokiškai ir angliškai. Juozas ir Stefanija su savo vaikais tapo JAV piliečiais (natūralizavosi).
Bėgant metams jie įsigijo dar keletą namų Čikagoje, kurių nuoma papildydavo šeimos pajamas. Taip pat jie turėjo namą Beverly Shores, IN (Indianoje), o sulaukę pensijos apsigyveno St. Petersburg Beach, FL (Floridoje). Juozas mirė 1987 m. liepos 31 d. sulaukęs 86 metus. Stefanija mirė 2000 m. gegužės 27 d. sulaukusi 97 metus.
Ponas Čėsna aktyviai dalyvavo keliose lietuvių organizacijose: buvo Lietuvių Katalikų Susivienijimo 163 kp prezidentu, Vytauto Didžiojo Šaulių Rinktinės tarybos narys, Tautininkų organizacijoje ir kitose.
[ 1985 m. straipsnis News Herald laikraštyje. St. Petersburg gyventojams neduoda ramybės JAV Teisingumo Departamentas. ]
Kelmėje iki šiol atsimenama apie jos buvusį viršaitį Juozą Čėsną, kaip apie žmogų, kuris karštai mylėjo savo gimtą kraštą bei jos žmones. Šiandien JAV gyvenantys J.Čėsnos giminaičiai visada yra laukiami svečiai ir priimami su didele pagarba bei dėkingumu.
 |
| Skelbimas laikraštyje "Keleivis" (1949.06.08) kur paminimas Čėsnų atvykimas į JAV |
„Ginkluotoms vakarų grobikų gaujoms nusidanginus į rytus, jų užnugaryje ėmė siautėti buožės ir jų pakalikai, - rašoma laikraštyje. - Užsisiuvę ant rankovių baltus skudurus su juodais suktais kryžiais, ginkluoti šautuvais bei pistoletais, jie siautė po kaimus, suiminėjo nekaltus darbo žmones, kurių nė vienas nebuvo tikras gyvas sulaukti rytojaus. Netrukus visi Kelmėje išlikę rūsiai, taip pat ir dvaro bokštas buvo kimšte prikimšti suimtų darbo žmonių.
Nacionalistinėms gaujoms vadovavo ir vietos „valdžios" branduolį sudarė buvęs viršaitis Čėsna su keliais sėbrais, jų tarpe buvo iš kitur atvykęs kažkoks tipelis, pasivadinęs lietuvišku komendantu, ir vietinis kunigas Šniukšta. Jų įkvėpti nacionalistai, darė žvėriškiausias niekšybes, kankino ir žudė suimtuosius. Išlikusioje nuo gaisro vienoje daržinėje buvo laikoma daug nekaltų išbadėjusių žmonių, kurie, telefono vielų rimbais plakami, buvo varinėjami griuvėsių tvarkyti.
 |
| Kelmės mokytojas Jonas Vadeikis (1903-1982) Iš knygos "Senoji Kelmė" |
 |
| Ponai Stefanija ir Juozas Čėsnos (šaltinis) |
 |
| Čėsnų šeima prie Kūčių stalo dalinasi kalėdaičiais. Iš kairės: ponia Stefanija Čėsnienė, jos teta (tėvo sesuo) ponia Stanislava Rimšienė (1881 - 1962) ir buvęs Kelmės viršaitis ponas Juozas Čėsna. (šaltinis) |
 |
| Skelbimas laikraštyje "Keleivis" (1964.02.12) apie Juozo ir Stefanijos Čėsnų vestuvių sukaktį |
 |
| Skelbimas laikraštyje "Draugas" (1953.11.17) apie tai, kad pas ponus Čėsnas iš Anglijos atvyko ir buvo svetingai priimtas buvęs Kelmės partizanų (sukilėlių) būrio vienas iš aktyviausių ir vadovaujančių narių ponas Kazys Riškus |
  | ||
| Skelbimai laikraštyje "Draugas" (1987.08.-04 ir 1987.08.14) apie pono Čėsnos mirtį. Tarp liūdinčių asmenų ir Juozo Čėsnos pusbrolis Leonas Krajauskas |
 | ||
| Skelbimas laikraštyje "Draugas" (2000.05.31) apie ponios Čėsnienės mirtį |
