Sut...ius Leonardas, sūnus Juozo, gimęs 1908 m.
1945 m. gegužės 12 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.7068.3 BB l.22-23)
[...] Kuomet areštavo žydus, juos suvarė į Šiluvos valsčiaus Ribukų kaimą. Gr..as Kazys juos t.y. žydus saugojo 3 savaites. 1941 metų rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, tiksliai neatsimenu, mes netoli Lyduvėnų atvarėme žydus, apie 300 žmonių, vyrų, moterų, mažų vaikų ant motinų rankų. Mes juos atvarėme prie iškastos duobės. Juos sustabdėme maždaug už 100 metrų nuo duobės. Pusę žydų atskyrėme, privedėme juos prie duobės, privertėme nusirengti ir salvėmis visus sušaudėme. Po to atvedėme kitą partiją ir tokiu pat būdu juos taip pat sušaudėme. Po sušaudymo susėdome į mašiną ir nuvažiavome į Šiluvą.
Antrą kartą aš dalyvavau žydų sušaudyme Tytuvėnų miestelyje. Sekančią dieną mes, Bu...as Jonas, Gr...as Kazys ir kiti, kurių pavardžių neatsimenu, važiavome į Tytuvėnų miestelį. Kada atvažiavome į Tytuvėnus, pas viršininkus, prie manęs priėjo vienas, jo pavardės nežinau, ir mes su juo nuėjome suimti vieno žydo, kuris dirbo dantų gydytoju [Galimai minimas gydytojas Barokas Chveidanas. Tytuvėnų gydytojo Boroko Chveidano žmona buvo stomatologė / "Holokaustas Žemaitijoje" A.Vitkus, Ch.Bargmanas, 2016 m.]. Kuomet atėjome į jo butą, jo [gydytojo] ir jo žmonos neradome. Ten gulėjo gydytojo serganti motina. Mes ją paguldėme į vežimą, su kuriuo ją išvežė, o patys pasilikome daryti kratą. Visi likusieji, su kuriais aš atvažiavau, važiavo šaudyti. Aš nežinau, kiek iš viso buvo sušaudyta, nes pats šaudyti nevažiavau, o tik ėjau suimti to gydytojo.[...]
Brazienė Emilija, duktė Jurgio, gimusi 1912 m. Ukmergės rajone
1950 m. rugsėjo 22 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.82-84)
[...] KLAUSIMAS: Pasakykite, kur yra jūsų pirmasis vyras Baltrušaitis Vincas ?
Mano pirmą vyrą, Baltrušaitį Vincą, sušaudė baltieji sukilėliai 1941 metų birželio 22 dienos vakare Tytuvėnų stotyje, prie malūno kontoros.
KLAUSIMAS: Už ką Baltrušaitį sušaudė ?
Baltrušaitis tuo metu buvo "ВКП(б)" narys [Visasąjunginė komunistinė bolševikų partija], dirbo malūno ir lentpjūvės direktoriaus pavaduotoju. Jį sušaudė kaip komunistą.
Remeika Pranas, sūnus Adomo, gimęs 1870 m.
1950 m. spalio 17 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.91-99)
[...] Nekrašo Stanislovo antitarybinės veiklos liudininku buvau tik vieną kartą, kada Nekrašas Stanislovas ir Mockus Juozas sušaudė žydą Leibuką [Calis Senzulis]. Tai įvyko 1941 metų vasarą, tikslios datos neatsimenu, tą pačią dieną, kada vyko masinis žydų sušaudymas, pagrinde moterų, bet jau po to masinio sušaudymo.
Negaliu pasakyti, ar tuo metu (Leibuko nužudymo dieną) Mockus ir Nekrašas Stanislovas buvo sukilėliai, ar jie jau buvo policininkai. Apie šį faktą noriu paliudyti štai ką:
1941 metų vasarą, tikslios datos nepamenu, sukilėliai ir policininkai surinko beveik visus žydų vyrus ir nugabeno juos į Raseinius. Nežinau apie tų žydų tolesnį likimą, tačiau visi mano, kad ten juos sušaudė. Praėjus kelioms dienoms, sukilėliai ir policininkai suėmė keletą žydų, nuvežė juos į Gečpievę ir ten sušaudė. Praėjus maždaug savaitei, policininkai ir sukilėliai surinko likusius žydus, pagrinde moteris, nuvežė juos į Pušyno mišką ir ten sušaudė. Tų sukilėlių ir policininkų padarytų žvėriškumų liudytoju man neteko būti, todėl aš nežinau, ką tuo metu darė Nekrašas Stanislovas.
Tą dieną, kada Pušyno miške buvo sušaudyta paskutinė žydų grupė, po pietų (masinis sušaudymas pasibaigė iki pietų meto), Tytuvėnų miestelio Pievų gatvėje mane pasitiko Mockus Juozas, kuris išėjo iš sušaudyto žydo Chačkelio namo. Jis mane sustabdė ir įsakė eiti kasti duobės. Tuo metu iš to pačio namo išėjo Nekrašas Stanislovas ir civiliais drabužiais apsirengęs vokietis. Jie abu taip pat priėjo prie manęs. Mockus Juozas tęsė toliau savo nurodymus, jog aš eičiau ir iškasčiau duobę toje vietoje, kurioje ryte sušaudė žydus t.y. į Pušyno mišką. Mockus pareiškė, kad ta duobė yra reikalinga žydo Leibuko [Calis Senzulis] sušaudymui, kuris ryte pasislėpė nuo sušaudymo, o dabar yra sulaikytas. Tą patį kalbėjo ir kartu su vokiečiu priėjęs Nekrašas Stanislovas. Aš nenorėjau eiti kasti duobės, todėl atsakiau, kad, kaip aš kasiu duobę, jei neturiu kastuvo. Mockus, Nekrašas ir vokietis tuojau pat pasiuntė kažkurį iš vaikų atnešti kastuvą ir jį atnešė.
Jėga ir grasinimais Mockus su Nekrašu įsakė man eiti į tą vietą, kurioje ryte vyko žydų sušaudymas Pušyno miške, pasirinkti patogią vietą kasimui ir iškasti duobę. Mockus ir Nekrašas man išaiškino, kur vyko sušaudymas. Grasindami sušaudyti, jie privertė mane eiti į mišką. Aš ten suradau tą vietą, kurioje tos pačios dienos ryte sušaudė žydus, ir maždaug už 200 metrų nuo tos vietos iškasiau duobę.
Man dar nepabaigus kasti duobės, dviračiu atvažiavo Nekrašas Stanislovas, patikrino mano darbą ir nuvažiavo atgal. Netrukus Mockus Juozas, ginkluotas automatu, ir Nekrašas Stanislovas, ginkluotas šautuvu, atvedė prie duobės žydą Leibuką ir įsakė jam šokti į duobę. Po to Nekrašas šovė iš šautuvo į Leibuką [Calis Senzulis] vieną kartą, o po to Mockus paleido į jį seriją iš savo automato. Taip buvo nužudytas Leibukas. Aš stovėjau už pušies apie 30 žingsnių nuo tos vietos ir mačiau, kaip Nekrašas su Mockumi sušaudė Leibuką. Po sušaudymo Mockus ir Nekrašas nuėjo iš miško, o man įsakė užkasti nužudyto Leibuko kūną. Aš kūną užkasiau ir nuėjau namo. [...]
Aš nežinau, ar Leibukas, tai to žmogaus vardas, ar pavardė. Tytuvėnų miestelyje gyveno žydas Leiba [Leiba Senzulis], apie 50-55 metų. Aš tiksliai nežinau, ar Leiba yra vardas, ar pavardė. Tas žydas turėjo 16-17 metų sūnų, kurį vadino Leibuku [Calis Senzulis]. Jį ir sušaudė Mockus su Nekrašu.
KLAUSIMAS: Galbūt Leibukas ir Chveidenas yra tas pats asmuo ?
Ne, Chveidenas buvo gydytojas, apie 30-33 metų, o Leibukas buvo apie 16-17 metų, beveik dar berniukas. Chveideną irgi sušaudė atskirai, tačiau vėliau negu Leibuką, antrą ar trečią dieną po Leibuko sušaudymo. Chveideną taip pat sušaudė Mockus su Nekrašu. Apie tai pasakojo Rimulaitis Juozas (miręs), kuris jų įsakymu kasė duobę nužudytam Chvaidenui ir už darbą gavo sušaudyto Chveideno vasarinį puspaltį. Apie tai Rimulaitis pats pasakojo kelių Tytuvėnų miestelio gyventojų akivaizdoje. Tų asmenų aš jau nebepamenu. [...]
Leibuko sušaudymo metu Nekrašas ir Mockus buvo neblaivūs, tačiau ne tiek, kad neatsimintų savo veiksmų ir už juos neatsakytų. [...]
Kraucevičius (Kriaucevičius) Stasys, sūnus Kazio, gimęs 1921 m.
1950 m. rugsėjo 23 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.101-103)
[...] 1941 metų rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamenu, pas mane į namus atėjo policininkas Valinskas Antanas, suėmė ir įsakė su kastuvu eiti į policijos nuovadą. Kai atėjau į policiją, mane, Budzinauską Bronių, Valčiuką Bolių, Zinkų Vincą, Armoką Vacį, visi jie yra Tutuvėnų gyventojai, man nepažįstami baltieji sukilėliai susodino į sunkvežimį ir nuvežė į Pušyno miško 28 kvartalą. Ten mums baltieji sukilėliai įsakė per valandą iškasti 2 metrų gylio, 6 metrų ilgio ir 4 metrų pločio duobę. Kai duobė buvo iškasta, atvažiavo sunkvežimis su žydų tautybės tarybiniais piliečiais, moterimis ir vaikais. Baltieji banditai jiems liepė nusirengti iki apatinių drabužių ir šokti į duobę. Tuo metu aš nuo duobės buvau už 300 metrų ir asmeniškai mačiau, kaip baltasis sukilėlis Nekrašas Stasys kartu su kitais sukilėliais stovėjo ant duobės krašto ir šaudė iš turėto šautuvo į duobėje esančias moteris su vaikais. Iš viso tą dieną buvo sušaudyta apie 100 žmonių. Po sušaudymo baltieji sukilėliai nuėjo namo, o Nekrašas Stasys pasiliko saugoti mūsų, kol mes užkasinėjome sušaudytųjų kūnus. [...]
1950 m. lapkričio 13 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.104-113)
[...] Tuo metu, kai Nekrašas Stanislovas [dar] buvo Tytuvėnuose, jis policininko uniformos nedėvėjo, todėl aš negaliu pasakyti, ar jis tarnavo, ar netarnavo policijoje. Tuo metu jį vadindavo vokiečių partizanu, todėl aš manau, kad jis priklausė sukilėlių būriui. [...]
1941 metų rugpjūčio mėnesį Tytuvėnų sukilėlių būrio nariai du kartus vykdė žydų tautybės piliečių sušaudymą. Pirmą kartą Gečpievės pelkėje, kur buvo sušaudyta apie 20 žmonių. Pasak Tytuvėnų gyventojų, tai buvo vieni vyrai. Aš pats šio sušaudymo liudininku nebuvau, todėl konkrečių sušaudymo aplinkybių nežinau. [...]
Praėjus kelioms dienoms po pirmojo sušaudymo, Tytuvėnų sukilėliai antrą kartą šaudė žydų tautybės piliečius Pušyno miške. Aš buvau šio sušaudymo liudininku. Tą kartą sušaudė apie 100 žmonių, tame tarpe du senus vyrus. Likusios buvo moterys su vaikais nuo 2 iki 12-13 metų. Šio sušaudymo aplinkybės yra tokios. Tikslios datos neatsimenu, tačiau tai įvyko 1941 metų rugpjūčio mėnesį. Ankstų rytą pas mane atėjo policininkas Valinskas Antanas ir įsakė ateiti su kastuvu į policiją. Kokiu reikalu - Valinskas nepasakė. Tokiu būdu mus į policiją sukvietė apie 10 žmonių, Tytuvėnų miestelio gyventojų. Mus susodino į automobilį ir, saugomus kelių man nepažįstamų sukilėlių, nuvežė į Pušyno mišką. Ten mums įsakė iškasti 6 metrų ilgio, 4 metrų pločio ir 2 metrų gylio duobę, o patys grįžo atgal į miestelį. Maždaug po valandos į mišką atvažiavo aukštas, man nepažįstamas sukilėlis arba policininkas (tiksliai šito nežinau, nes jis dėvėjo civilius drabužius). Jis patikrino ar duobė jau paruošta ir išvažiavo. Prieš tai jis mus įspėjo, kad mes niekur nenueitume. Tuo metu jau buvo šviesu. Po kelių minučių prie duobės atvažiavo automobilis su žydais ir sukilėliais. Dalis sukilėlių prie duobės atėjo pėsčiomis. Aš ir kiti su manimi kasę duobę supratome, kad žydus atvežė sušaudymui. Aplink šaudymo vietą stovėjo sukilėlių sargyba, todėl mes negalėjome iš ten išeiti, o be to tai mums buvo draudžiama. Mes nubėgome nuo duobės 100-150 metrų. Tuo metu šalia automašinos aš pamačiau Ne...šą. Kokiu būdu jis ten atsidūrė, ar atvažiavo automašina, ar atėjo pėsčiomis, aš nemačiau. Sukilėliai žydams įsakė nusirengti ir lipti į duobę. Kai kas lipo sava valia, o kai kuriuos varė jėga. Kuomet visa žydų grupė buvo suvaryta į duobę, aš išgirdau įsakymą jiems gultis duobėje. Po to sukilėliai, tame tarpe Ne...as Stanislovas, Mo...us Juozas, Ru...as Bronius ir kiti man nepažįstami, atsistojo ant duobės krašto ir pradėjo šaudyti į žydus. Sušaudžius pirmą partiją mūsų piliečių grupei įsakė užpilti kūnus žemės sluoksniu. Tokiu pat būdu buvo sušaudytos dar dvi partijos ir Nek...as abu kartus iš šautuvo šaudė žydus. Pasibaigus sušaudymui, visi sukilėliai automašina išvažiavo, išskyrus Nek...šą, kuris pasiliko saugoti mus, kol mes užkasėme duobę, kurioje vyko sušaudymas.
Sekančią dieną po žydų sušaudymo Pušyno miške, dar prieš sutemstant, aš mačiau, kaip sukilėliai Mo...us Juozas ir Ne...as Stanislovas Ežero gatve vedė žydų berniuką Leibą, 15-17 metų amžiaus [Calis Senzulis]. Jie ėjo Pušyno miško link. Mo..us ir Ne...as buvo ginkluoti šautuvais. Po kelių minučių iš tos Pušyno miško pusės, kur Mo..us ir Ne...as nuvedė Leibą, aš išgirdau du šūvius. Vėliau, kalbant apie žydų sušaudymą, Tytuvėnų gyventojas Remeika Pranas pasakojo, kad jis Mo...us ir Ne...o įsakymu kasė Pušyno miške duobę, kurioje jie sušaudė Leibą [Calis Senzulis].
KLAUSIMAS: Patikslinkite, prašau, keliomis automašinomis sukilėliai vežė žydus į sušaudymo vietą Pušyno miške ir kiek tam buvo padaryta reisų.
Sukilėliai vežė žydus sušaudymui į Pušyno mišką viena automašina, į vietą juos atgabeno trimis reisais, be to, pirmos dvi automašinos buvo pilnos, o trečioji - puspilnė. Atitinkamai, žydai buvo sušaudyti trimis partijomis, iš viso apie 100 žmonių.
KLAUSIMAS: Suimtasis Nekrašas Stanislovas tvirtina, kad žydus į sušaudymo vietą Pušyno miške gabeno dviem automašinomis ir atgabeno juos ne trimis, o keturiais reisais. Ar jūs gerai atsimenate, kad žydus vežė viena automašina ir juos atgabeno į sušaudymo vietą trimis reisais ?
Sušaudymo vietoje dar buvo viena lengvoji automašina, tačiau su ja žydų į sušaudymo vietą nevežė. Aš gerai atsimenu ir patvirtinu, kad žydus į sušaudymo vietą gabeno su viena krovinine automašina. Jos markės neatsimenu. Žydai buvo atgabenti į mišką ne keturiais, o trimis reisais. Nekrašas Stanislovas, kaip ir kiti sušaudymo dalyviai, tuo metu buvo stipriai apgirtęs, todėl jis galimai šito ir neatsimena.
KLAUSIMAS: Ar jūs gerai atsimenate, kad žydų berniukas Leiba buvo sušaudytas sekančią dieną po žydų sušaudymo Pušyno miške ?
Šito užtikrintai pasakyti negaliu, nes nuo to laiko jau praėjo daugiau kaip 9 metai. Man kažkodėl įsiminė, kad Leiba [Calis Senzulis] buvo sušaudytas sekančią dieną po masinio sušaudymo Pušyno miške.
KLAUSIMAS: Apklaustas Remeika Pranas paliudijo, kad žydų berniukas Leiba buvo sušaudytas tą pačią dieną, kada vyko masinis žydų sušaudymas Pušyno miške.
Galimai berniuką Leibą sukilėliai Mo...us ir Ne...as sušaudė tą pačią dieną, kada vyko masinis sušaudymas. Kartoju, šito užtikrintai pasakyti negaliu, kad Leiba buvo sušaudytas sekančią dieną po masinio sušaudymo, tačiau tvirtinu, kad Mo...us ir Ne...as konvojavo Leibą į mišką, nes tą aš asmeniškai pats mačiau. Po kelių minučių iš tos pusės, kur nuvedė Leibą, girdėjau du šūvius. Praėjus kuriam laikui, Remeika Pranas kalbėjo, kad Mo...us ir Ne...as jo akyse užmušė Leibą [Calis Senzulis].
KLAUSIMAS: Ar Ne...as ir Mo...us tuo metu, kai vedė Leibą sušaudyti, buvo blaivūs ?
Iš to, kaip Mo...us ir Ne...as ėjo paskui Leibą, buvo galima suprasti, kad jie buvo stipriai apgirtę. Jei jie neapsimetinėjo girtais, tuomet jie iš tikro buvo stipriai apgirtę. Jie ėjo svyruodami į šonus. [...]
1950 m. rugsėjo 23 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.114-116)
[...] Prieš masinį tarybinių piliečių sušaudymą, pas mane į namus atėjo miestelio seniūnas Šedys Pranas, pasitaisau - Šedys Vincas. Šiuo metu jis yra suimtas. Jis manęs paprašė pasiimti kastuvą ir ateiti į policiją. Atėjęs į policiją aš pamačiau Tytuvėnų gyventojus: Kraucevičių Stasį, Budzinauską Bronių, Remeikį Petrą, Armoką Vincą, kurie taip pat turėjo kastuvus. Mus visus nepažįstami baltieji sukilėliai susodino į krovininę mašiną ir nuvežė į Pušyno miško 28 kvartalą. Ten mums įsakė iškasti 2 metrų gylio, 4 metrų pločio ir 6 metrų ilgio duobę. Kai duobė buvo paruošta, privažiavo sunkvežimis su žydų tautybės moterimis ir vaikais, kuriuos saugojo baltieji sukilėliai, Ne...as Stasys, ginkluotas šautuvu, Mo...us Juozas, ginkluotas šautuvu, ir Ru...as Bronius, likusieji man buvo nepažįstami. Baltieji sukilėliai moterims ir vaikams įsakė nusivilkti viršutinius drabužius ir šokti į duobę. Po to baltieji sukilėliai nuo duobės krašto juos šaudė. Šitai aš pats asmeniškai mačiau, nes stovėjau nuo duobės už 100 metrų ir gerai mačiau, kaip Ne...as Stasys iš šautuvo šaudė į duobę. Kuomet baltieji sukilėliai sušaudė su pirma mašina atvežtas moteris ir vaikus, mes juos užbėrėme plonu žemių sluoksniu. Tą patį padarė ir su sekančiomis dviem automašinomis [atvežtomis moterimis ir vaikais]. Pasibaigus sušaudymui, Ne...as Stasys mums įsakė užkasti duobę, o pats pasiliko mūsų saugoti. Užkasę sušaudytus kūnus, mes grįžome namo, o Ne...as nuėjo į miestelį. [...]
Vaičekauskas Vaclovas, sūnus Vlado, gimęs 1922 m.
1950 m. spalio 18 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.121-123)
[...] 1941 metų birželio 23 d., antrą karo dieną, sukilėliai Mockus Juozas, Nekrašas Stanislovas, Milius Vincas ir Poškus Kazys (vardas netikslus) vidurį dienos suėmė Kalakauską [Steponas Kulakauskas] ir uždarė į areštinę. Aš buvau kieme ir iš už kampo žiūrėjau, kas vyksta gatvėje. Aš mačiau, kaip į paštą, kuriame tuo metu budėjo Kalakauskas Steponas, įėjo Mockus, Nekrašas ir Poškus. Netrukus jie iš pašto išsivedė Kalakauską ir daržais nuvedė į sukilėlių būrio štabą. Tai pamatė ėjęs gatve Milius, kuris prisijungė prie Kalakausko konvojaus. Kalakauskas buvo komjaunimo organizacijos sekretorius, o aš buvau komjaunuolis. Aš pabėgau iš miestelio ir pasislėpiau, nes galvojau, kad ir mane ištiks toks pat likimas. Nuo to laiko aš Kalakausko nebemačiau. Šeštą karo dieną areštavo ir mane. [...]
Rimulaitienė Elžbieta, duktė Kazio, gimusi 1891 m., našlė.
1950 m. spalio 17 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.128-130)
[...] Mano vyras Rimulaitis Juozas, sūnus Adomo, gimęs 1885 metais, mirė 1944 metų rudenį. [...]
Taip, mano vyras Rimulaitis Juozas tikrai 1941 metų vasarą, tikslios datos neatsimenu, kasė duobę Tytuvėnų miesto gyventojo žydų tautybės gydytojo Chveideno sušaudymui. Apie šį įvykį man yra žinoma štai kas. Praėjus kelioms dienoms (tiksliai, kiek dienų, nepamenu) po masinio žydų sušaudymo, 1941 metų vasarą, aš grįžau iš bažnyčios ir man vyras papasakojo, kad man nesant namuose, pas jį atėjo sukilėlis Mockus Juozas ir grasindamas įsakė eiti į mišką ir iškasti duobę. Kai jis iškasė Pušyno miške tą duobę, ten sukilėliai atvedė gydytoją Chveideną ir sušaudė vyro iškastoje duobėje. Iš sukilėlių vyras minėjo tik Mockų. Kas dar buvo kartu su Mockumi, aš nežinau. Vyras man parodė sušaudyto gydytojo Chveideno puspaltį, kurį jam Mockus davė kaip atlygį už darbą. Aš apibariau vyrą už tai, kad jis ėjo kasti duobės ir paėmė sušaudyto Chveideno paltą. Vėliau aš paltą atidaviau ubagui. Daugiau apie šį įvykį neturiu ką pasakyti. [...]
Česnauskas Aleksas, sūnus Alekso, gimęs 1896 m.
1950 m. spalio 17 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.131-134)
[...] KLAUSIMAS: Ar tikrai 1941 metais sukilėlių būrio nariai arba vokiečių policija Jus areštavo ?
Taip, 1941 metais buvau suimtas du kartus. Pirmą kartą mane kartu su sūnumi suėmė vokiečiai, tuo metu kai ėjo frontas, tačiau sekančią dieną mus abu paleido. Praėjus maždaug savaitei po to, kai Tytuvėnus užėmė vokiečių kariuomenė, 1941 metų birželio pabaigoje mane suėmė antrą kartą. Suėmė mane Gečas Stasys ir Nekrašas (jo vardo neatsimenu). Tai įvyko anksti ryte mano namuose. Jie nuvežė mane į Tytuvėnus ir uždarė į daboklę. Netrukus mane nuvežė į Raseinius, į kalėjimą. Po 21 dienos mane paleido ir nuo to karto daugiau manęs nesuiminėjo.
KLAUSIMAS: Ar Jus iš Tytuvėnų į Raseinius konvojavo Nekrašas ir Gečas ? Ar jie darė kokius nors žeminančius veiksmus Jūsų atžvilgiu ?
Gečas ir Nekrašas mano atžvilgiu jokių žeminančių veiksmų nedarė. Jie mane konvojavo tik iš mano namų iki Tytuvėnų miestelio. Į Raseinius mane konvojavo sukilėliai Ingbliudas [Jungbliutas] Romualdas ir Benys (vardo neatsimenu). [Šiuo metu] pirmasis yra suimtas tarybinės valdžios organų, o antrąjį ištrėmė už Lietuvos TSR ribų.
KLAUSIMAS: Už ką Jus sukilėliai suėmė ?
Sukilėliai suiminėjo tarybinius aktyvistus, o aš 1940-1941 metais dirbau Pivoraičių apylinkės tarybos pirmininku. Už tai mane ir suėmė.
Baranauskas Jonas, sūnus Ksavero, gimęs 1917 m.
1950 m. spalio 17 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.135-139)
[...] 1941 metų birželio mėnesį, tikslios dienos neatsimenu, mane suėmė Tytuvėnų sukilėlių būrio nariai už tai, kad aš, prieš užpuolant fašistinei Vokietijai, dirbau milicijos organuose. [...]
[...] Fašistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, 1941 metų birželio mėnesį, aš išvykau iš Raseinių, kur tuo metu tarnavau milicijoje, pas savo žmonos tėvą, gyvenusį Tytuvėnų valsčiaus Mockaičių kaime. Praėjus dviem savaitėms po mano atvykimo pas uošvį Jagminą, po pietų į jo namus automašina atvažiavo sukilėliai Gečas (vardo nežinau), Nekrašas (vardo neatsimenu), Ingbliudas [Jungbliutas] (vardo nežinau) ir Mockus (vardo nežinau). Visi jie buvo ginkluoti. Jų vyresnysis buvo Gečas, kuris paklausė manęs, ar aš tarnavau Raseinių milicijoje. Aš atsakiau, kad tarnavau. Po to Gečas pareiškė, kad jie gavo įsakymą mane suimti. Aš susiruošiau. Mane pasodino į automašiną ir mes nuvažiavome į Gudelių kaimą, kur mano minėti sukilėliai suėmė Vaidelauską Juozą, kurį pasodino į automašiną kartu su manimi. Nuo Vaidelausko namų sukilėliai nuvežė iki Gudelių gyventojo Dargvainio (vardo nežinau) namo. Jį taip pat suėmė ir pasodino į automašiną. Mus visus tris nuvežė į Tytuvėnus. Vaidelauską ir mane parą pralaikė daboklėje, o paskui automašina nuvežė į Raseinių kalėjimą. Po dviejų savaičių aš buvau paleistas. Tuo pačiu metu buvo paleistas ir Vaidelauskas. Kai mus atvežė į Tytuvėnus, Dargvainį nuo manęs ir Vaidelausko atskyrė ir jo į Raseinius nevežė. Aš nežinau, kada jį paleido, nes tuo nesidomėjau.
KLAUSIMAS: Ar sukilėliai Jūsų ir kitų suimtųjų atžvilgiu darė kokius nors žeminančius veiksmus ?
Ne, suėmimo metu ir kelyje į Tytuvėnus sukilėliai Gečas, Nekrašas, Ingbliudas [Jungbliutas] ir Mockus jokių žeminančių veiksmų mano ir kitų suimtų tarybinių piliečių atžvilgiu nedarė. Į Tytuvėnus vežė jie visi, o iš Tytuvėnų į Raseinius konvojavo Gečas, Mockus ir Nekrašas. Kelyje į Raseinius jie taip pat su mumis elgėsi normaliai. [...]
Vaidelauskas Juozas, sūnus Fortunato, gimęs 1921 m.
1950 m. spalio 18 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.140-142)
[...] Mane suėmė 1941 m. liepos 13 d. Areštuoti atvyko Nekrašas (vardą pamiršau), Mockus (vardo neatsimenu), Gečas Stasys ir Ingbliudas [Jungbliutas] Romualdas. Nežinau, ar jie tuo metu buvo policininkai, ar sukilėlių būrio nariai. Arešto metu jie visi vilkėjo civiliais rūbais, buvo ginkluoti ir ant rankovių ryšėjo baltus raiščius. Noriu patikslinti, kad su Geču, Nekrašu, Mockumi ir Ingbliudu dar buvo Sirunas Julius [Sirunavičius], 35 metų (šiuo metu). Jis taip pat buvo ginkluotas šautuvu.
[...] Mane areštavo mano tėvo namuose, Gudelių kaime. Tuo metu aš ten gyvenau. Po pietų atvažiavo automašina ir sustojo apie 200 metrų nuo mano tėvo vienkiemio. Iš jos išlipo sukilėliai Mockus, Nekrašas, Ingbliudas [Jungbliutas], Gečas ir Sirunas [Sirunavičius], kurie atėjo į mano tėvo namus ir man pranešė, kad aš esu areštuojamas. Liepė man susiruošti ir eiti kartu su jais. Negaliu pasakyti, kas iš sukilėlių buvo vyresnysis. Aš susiruošiau ir nuėjau su sukilėliais prie automašinos, kurioje jau sėdėjo suimtas Baranauskas Jonas. Po mano arešto nuvažiavome pas Gudelių kaime gyvenantį Dargvainį Antaną, kurį taip pat areštavo. Mus visus tris nuvežė į Tytuvėnus ir pristatė policijos viršininkui Eigeliui. Dargvainį paleido tą pačią dieną, o mane su Baranausku sekančią dieną išvežė į Raseinių kalėjimą. 1941 metų liepos 29 d. mane kartu su Baranausku iš kalėjimo paleido.[...]
KLAUSIMAS: Už ką Jus suėmė 1941 metų liepos mėnesį ?
Sukilėlių būrio nariai mane suėmė už tai, kad prieš Vokietijai užpuolant Tarybų Sąjungą aš buvau komjaunuolis, dirbau skaityklos vedėju ir dalyvavau stambių buožių ištrėmime.[...]
Trepenskienė Bronė, duktė Felikso, gimusi 1906 m.
1950 m. spalio 18 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.143-146)
[...] KLAUSIMAS: Ar Jūs pažinojote Darkvainį Antaną ?
Jo tiksli pavardė yra Dargvainis. Dargvainį Antaną, Teofilijo sūnų, aš pažįstu. Jis yra mano tikras brolis.[...]
KLAUSIMAS: Ar Dargvainis Antanas buvo suimtas laikinos vokiečių okupacijos metu ?
Taip, vieną kartą jį buvo suėmę. Tikslios datos neatsimenu. Pamenu, kad tai buvo 1941 metų vasarą, netrukus po to, kai vokiečiai užėmė Tytuvėnų valsčių. Brolį suėmė mano namuose, Gudelių kaime, dienos metu. Jo suimti atėjo Nekrašas (vardo nežinau), ir antras, man nepažįstamas. Jie atvažiavo automašina, kurią pastatė už 300-400 metrų nuo mūsų namo. [...] Brolį Dargvainį Antaną nusivedė prie automašinos ir ji nuvažiavo. Tos pačios dienos vakare brolis Dargvainis Antanas sugrįžo namo.
KLAUSIMAS: Ar suėmimo metu Jūsų brolį mušė ?
Ne, nemušė. Nekrašas broliui liepė susiruošti, pranešė, kad jis areštuojamas, ir nuvedė automašinos link. Ar mano brolį mušė kelyje ir miestelyje, aš nežinau.
KLAUSIMAS: Už ką Jūsų brolį Dargvainį Antaną suėmė ?
Aš šito nežinau. Tuo metu sukilėliai suimdavo tarybinius aktyvistus. Kiek aš žinau, mano brolis joks aktyvistas nebuvo. [...]
KLAUSIMAS: Ar Jūsų brolio suėmimo metu Nekrašas buvo sukilėlių būrio narys ar tarnavo policijoje ?
Šito aš nežinau. Nekrašas atėjo suimti brolio vilkėdamas civiliais drabužiais, su ginklu. Tomis dienomis tokius žmones vadindavo baltaisiais partizanais, todėl aš ir sakau, kad mano brolį Dargvainį Antaną suėmė sukilėliai. [...]
Kmitas Pranas, sūnus Igno, gimęs 1893 m.
1950 m. spalio 18 d. apklausa (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.147-150)
[...] KLAUSIMAS: Ar Jūs pažinojote anksčiau Tytuvėnų miestelyje gyvenusią žydo Leibos šeimą ?
Taip, žydo Leibos [Leiba Senzulis] šeimą aš pažinojau. Mes su juo gyvenome vienoje gatvėje, greta. Tarp mūsų namų [sklypų] stovėjo pirtis.
KLAUSIMAS: Ar Leiba yra pavardė, ar vardas ?
Šito tiksliai aš negaliu pasakyti. Miestelyje šitą žydą visi vadino Leiba, o ar tai yra vardas, ar pavardė - aš nežinau.
KLAUSIMAS: Ar miestelyje buvo viena šeima pavarde Leiba ?
Taip, viena.
KLAUSIMAS: Išvardinkite žydo Leibos šeimos narius.
Pats Leiba mirė maždaug 1939 metais. Likusius jo šeimos narius sukilėliai ir policininkai sušaudė 1941 metų vasarą. Jei gerai atsimenu, šaudymo metu Leibos šeimos narių buvo 6 asmenys: Leibos žmona, Leibienė, 55 metų, 23 metų sūnus, 17 metų sūnus, dvi 15-16 ir 18-19 metų dukros ir dar vienas 25 metų sūnus. Leibienė, dvi jos dukros ir du jauniausieji sūnūs buvo sušaudyti 1941 metų vasarą. Vyriausias sūnus kažkokiu tai būdu liko gyvas, tačiau, kur jis šiuo metu yra, aš nežinau.
KLAUSIMAS: Ar Leibienės šeimos nariai buvo sušaudyti visi kartu ?
Pati Leibienė, jos dvi dukros ir 23 metų sūnus buvo sušaudyti kartu. Jauniausią 17 metų sūnų sušaudė vieną, [atskirai], po motinos, seserų ir brolio. Tik neatsimenu, ar tą pačią dieną, ar sekančią.
KLAUSIMAS: Koks buvo jauniausio Leibos sūnaus vardas ?
Miestelyje jį vadindavo Leibukas (t.y. jaunas) Dovidki. [Calis Senzulis]
KLAUSIMAS: Ką Jūs žinote apie Leibuko Dovidkės nužudymą ?
1941 metų vasarą, tos dienos, kada buvo sušaudyti žydai Pušyno miške, vakare, aš iš miestelio gyventojų sužinojau, kad sukilėliai suėmė pasislėpusį nuo sušaudymo žydą Leibuką Dovidkę ir uždarė į daboklę. Aš nežinau, kas jį suėmė ir kada. Sekančią dieną, taip pat iš miestelio gyventojų sužinojau, kad Leibuką Dovidkę [Calį Senzulį] sušaudė sukilėliai Mo...us ir Ne...as. Neatsimenu, kas man apie tai pasakojo, ir nežinau, ar tai yra teisybė.[...]
KLAUSIMAS: Ką Jūs žinote apie žydų sušaudymą Gečpievės miške ?
Tokio miško pavadinimu Gečpievė nėra. Gečpievė yra pelkė, apaugusi dideliais krūmokšniais. Gečpievės pelkėje šaudė žydus. Tai pirmoji sušaudytųjų grupė, kurioje buvo vien tik vyrai. Viso apie 20 žmonių. Aš nežinau, kas juos ten šaudė. Šis sušaudymas vyko maždaug prieš savaitę-pusantros iki sušaudymo Pušyno miške. Tai vyko po to, kuomet suėmė apie 30-40 žydų žmonių ir išvežė į Raseinius.[...]
 |
| Dabulskis Benius po karo, (šaltinis) |