Kelmė - Jurgelis Adomas

Adomas Jurgelis
šaltinis www.myheritage.lt
Adomas Jurgelis, sūnus Juozapo, gimė 1906 m. Šiauliuose, 1945 m. suimtas, žuvo lageryje pogromo metu.

* * *

Vaclovas Rimkus knygoje "Kelmės kraštas" rašė:


"Lietuvoje kūrėsi ir aktyviai veikė LAF-o grupės. Jos buvo Pavandenėje, Vidsodyje, Pašilėje, Karklėnuose, Galiniuose, kūrėsi Šaukėnų, Kražių, Tytuvėnų, Užvenčio valsčiuose. šalia jų buvo paliktos veikti ir anksčiau įsikūrusios mažesnės rezistencinės grupės, kurios tarpusavyje palaikė glaudžius ryšius.

Pavandenės bažnytkaimio patriotai (šauliai ir kt.) 1940 metų rudenį sukūrė gana kovingą partizanų būrį, priklaususį LAF-o sistemai. Į jo gretas įstojo Pavandenės klebonas Leonas ŠapokaPranas Burka iš Miksodžio kaimo, Martinkus iš Pakalniškių, Marčius iš Lenkalių, broliai Antanas, Povilas ir Kazys AndruškosElena JurgelinėPetras AukštikalnisAntanas ŽadeikisPetras Tamoševičius ir kt. Būrio vadu buvo išrinktas Antanas Andruška. LAF-o Pavandenės grupės dvasinis vadas buvo klebonas kun. L.Šapoka, kuris iš Telšių vyskupų gaudavo antisovietinio turinio ganytojiškų laiškų ir su jais supažindindavo partizanus. Ši grupė per savo pasiuntinius palaikė ryšius su pogrindine Kelmės gimnazijos moksleivių grupe, Telšiais, Luoke, Karklėnais, Kaltinėnais, Šilale. 1941 m. balandžio 15 d. būrio štabo posėdyje, dalyvaujant Adomui Jurgeliui, Juozui ir Petrui Mėčiams, Antanui Eimontui ir Stasei Vanagaitei, svarstyta valdiškų įstaigų ir strateginių objektų perėmimo ir administravimo klausimai karo su Vokietija atveju."

* * *

Ištrauka iš laikraščio "Draugas" (1982.06.17) straipsnio
"1941 birželio sukilimą prisimenant" (L.Kerulis)

Skiltis laikraštyje "Draugas" (1932-01-07).
Adomas Jurgelis aukoja Katalikų universitetui
ADOMAS JURGELIS APIE ANTITARYBINĮ PASIPRIEŠINIMĄ PAVANDENĖJE


1941 m rugpjūčio 25 d.
Adomo Jurgelio, gyv. Pavandenėje, trumpas antikomunistinio veikimo aprašymas


Gimęs Šiaulių mieste 1906 m. gruodžio 24 d . Tėvas buvo religingas ir patriotas, tad ir mus, vaikus, auklėjo religiškai patriotiškai. Tokiu būdu ir antikomunistinis veikimas pas mane reiškėsi iš mažens. Lietuvon užėjus bolševikams, širdy pajutau didelį skausmą, pasiryžau geriau žūti, bet bolševikams netarnauti.

Bolševikams užėjus, Pavandenėje dirbo mat. Januševičius su sūnumi Liudu. Jie, vietos klebonas kun. Šapoka, maž[ažemiai] ūkininkai Lotužiai Antanas ir Jonas, Urbonas Stasys ir Ramanauskis Antanas atviriau pasisakydavo prieš komunistus, tad su jais ir tardavomės antikomunistiniu reikalu, ypatingai su Januševičium Liudu, kuris ir Telšiuose gyvendamas nuolat rašinėdavo veikimo reikalu. Kiek vėliau susipažįstu su mokyt. Būdanu, gyv. Pavandenėje, Eimantu Antanu, buvusiu Nevarėnų pol[icijos] viršininku, Tamaševičium Petru ir kitais padoriais žmonėmis, su kuriais ir pradedam organizuotesnį veikimą. Nugirstam, kad ir Varniuose veikiama, vadovauja kažkoks Mėčius Juozas. Susipažįstam, gaunam atsišaukimų prieš komunistus, vėliau Juozui duodavome. Sudarom štabą. Į sudėtį įeina klebonas, Eimantas ir Būdanas kaip patarėjai. Su jais daug tardavausi. Tamaševičius Petras, Pociai Kazys ir Juozas, Urbonas Stasys ir Ramanauskis Antanas, taip pat ir aš sudarėm aktyvų štabą.

Man, kaip dalinai sąlygos leido, ir žmonai pasiaukojus vienai eiti apyvoką, teko daug važinėtis žinias renkant ir perduodant: į Telšius apie 15 sykių 34 km, į Kelmę - 5 sykius 35 km, į Luokę - 4 sykius 16 km, Karklėnus - 3 sykius 19 km, Kaltinėnus ir Šilalę - 1 sykį 55 km, Parešketį - 1 sykį 15 km. Iš viso esu padaręs apie 29 didesnes keliones. Skaitant abi puses, arkliu padaryta 1752 km. Pašalpų iš niekur negavau, nors avižų arkliui reikėjo daug sušerti. Telšiuose susitikdavau su kun . Pilipavičium, Velavičium ir moks[leiviais] Liudu Januševičium, Br. Simanauskaite ir Stasiuliu. Janapolėn užsukdavau važiuodamas iš Telšių, susitikdavau su mokyt. St. Vanagaite ir Daukšu, Kelmėje - su Kleviniu ir Jurgelytėm Monika ir Viktorija, Karklėnuos - su Ražausku, Luokėje - su Viktoravičiais, Šilalėje - su kun. Kučinskiu. Parešketyje turėjome posėdį, kuriame dalyvavo Rekašius Liudas, Seda Juozas, Mėčiai Juozas ir Petras, janapoliškis mokyt. Vanagas ir iš Pavandenės aš.

Iš Pareškety (pas Mėčius) dalyvių buvo sudarytas Varnių valsčiaus aktyvistų štabas; svarstėm ginklų įsigijimo reikalą, medikamentų, narsių vyrų organizavimo, antikomunistinės propagandos ir kitus reikalus. Literatūros gavome iš Mėčio Juozo. Prieš rinkimus plačiai paskleidėm. Sausio mėn. gavome iš karklėniškio Ražauskio Juozo didelio formato puslapiais knygą. Turiny tarp kita ko - Lietuvos pasiuntinių protestai, replikos bolševistinei Lietuvos vyriausybei ir Talka Lietuvai atstatyti [LAF atsišaukimas].
LAF atsišaukimas "Brangūs vergaujantieji broliai"
Antros pastraipos gale yra sakinys:
"Išdavikams bus tik tuomet dovanota, jei jie tikrai įrodys,
kad likvidavo nors po vieną žydą"
.
P[areškečio] štabas nutariam atspausdinti: gaunam iš klebono mašinėlę, iš Januševičiaus Liudo - popieriaus ir varom. Technikinį darbą atlieka Tamaševičius. Atspausdinę vežame į visas puses, k. a. mes Varniams, o varniškis - Tverams, Žarėnams, Laukuvai ir kitur. Per kelmiškius gauna Šiauliai, Biržai, Tytuvėnai, Šiluva, Lioliai, net Tauragė ir Kaunas, per Luokę - Kaunatava , Tryškiai, Kaunas, Vilnius. Į Telšius atvežiau 3 egzempliorius: 1 kun. Velavičiui, 1 kurijai ir 1 net originalą gimnazijai.

Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d . atsišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti. Pasiskirstom apylinkėmis: Tamaševičius organizuoja vyrus [šiose] apyl.: Žvirgždžiai, Lapiškiai, Veniai, Liubišiškiai, Mediškiai, Dvarviečiai, Burbiškiai, Žiogė, Reksčiai, Kruopainiai, Gaudkalnis ir dalis Pabiržulio. Pociai Kazys ir Juozas: Pagojis, Pavandenės dvaras, Užgludis, Negirbiai, Pakalniškiai...   ir Miksodis; Urbonas - Lenkaliai, Šūkainiai, Barzdžiai ir dalis Milvydiškių. Kvietkus Antanas, gyv. Pabiržuly, organizuoja Pabiržuly, Juodlauky. Mano apylinkė - Pavandenės miestelis, Pasprūdė ir dalis Burbiškių.

Šitaip susiorganizavę laukėm, kada pasirodys vokiečių desantai su ginklais, kad galėtumėm prisidėti, gauti ginklų ir padėti kovoti, bet, deja...

Apie 15 val. buvo pas mane posėdis. Dalyvavo: Mėčiai Juozas ir Petras, Vanagaitė, Eimontas ir aš. Svarstėm valdiškų įstaigų perėmimo ir administratorių reikalus.

Pagaliau sulaukiam balandžio 27-28 d. Naktis, kurioje areštuojami "didieji nusikaltėliai", neaplenkia ir manęs. Įsiveržia į kambarį man miegant. Pramerkęs akis pamačiau stovinčius ginkluotus 8 raudonarmiečius ties manim. Išgąsčio neparodžiau, nusišypsojau. Pamaniau, Dieve padėk man. Kratė 3 val. Vertė, kiek begalėjo. Mane nusivedė pas kaimyną Lotužį, uždarė į kaminą [taip dokumente] ir tardė, kaip išmanė. Žinoma, ir "glostė". Žmoną tardė namuose. Žmona ir gražiai laikėsi. Išaušus išvažiavom per Luokę į Telšius. Telšiuose tardė 8 paras. Reikia pasakyti, kad aš esu visiškas beturtis, nuomoju 3,5 ha žemės. Iš to gyvenu. 1940 m. rugs[ėjo] mėn. Pavandenės apylinkės komisaras Zelba Aleks. ir jo pad[ėjėjas] Lidikauskis Jonas prisispyrę siūlė tarnybą. Nenorėdamas bolševikams tarnauti, jų pasiūlymus atmečiau. Tardomas sakydavausi tikindamas tardytojus, kad aš - paprastas žmogelis: buožės manim nepasitiki ir ar Jums galima tokius biedniokus, vargšus, nieko nežinančius kankinti.

Porą kartų "šaudė", paskui siūlė daug pinigų, kad tik išduočiau. Buvau pasiryžęs geriau žūti, bet neišduoti. 9-oje paroje paleidžia. Pasilieka pasą, liudijimą, 3 fotografijas ir prigrasina, kad niekur neičiau iš namų. Ir nėjau. Tik dviračiu nuvažiavau į Baltrimus Skuodo valsčiuj iš Pavand[enės] 90 km, į Telšius, Kelmę ir kitur draugų nuraminti ir paskatinti energingiau dirbti.

Birželio 19 d . gaunu iš Telšių laišką nuo kun. Velavičiaus, kuris rašo:"Adomėli, pas mumis žada būt sekmadienį balius. Mes vaišinsim. Linkiu ir jums pasivaišinti". Tą pat dieną atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis [MATULEVIČIUS JURGIS], kuris sakydavosi turįs ryšius net su centru. Praneša, kad sekmadienį, ne vėliau pirmadienį, turi prasidėti karas. Šeštadienio vakarą susirenkam Sprudės kalne. Numatom veikimo planą. Išsiskirstę į krūmus ruošėmės nusnausti. Jau kelios savaitės, kaip nemiegam namuose. Ir štai sekmadienio rytą 4 val. išgirstam patrankų gaudesį, trenksmus. Pašokstam, pasiskirstom darbais: vieni telefonų laidus gadinti, kiti sekti rusų kariuomenės judėjimą ir susibūrimus, treti pradėjo komjaunuolius suiminėti.

Aš nuvykstu į Parešketį. Pas Mėčių padarome posėdį. Kadangi Rekašių Liudą, Sadauskį Juozą ir St. Vanagaitę buvo išvežę komunistai, tai jų vietoje kooptuojam kun. GasiūnąŽadeikį ir Andrušką Antaną. Pasidalijam pareigom. Aš sutinku eiti Varnių valsčiaus TDA štabo pirmininko pareigas. Mėčius J. - pavaduotojas, Andruška A. - sekretorius. Nutarėm išleisti įsakymą. Numatėm turinį ir sekmadienį jau buvo atspausdinta (yra pavyzdys). Pirmadienį išklijuojam ir išplatinam net į kitus valsčius. Taip pat pirmadienį jau pradėjome suiminėti mums pavojingesnius komunistus, kad neturėtų ryšio su raudonarmiečiais.

Antradienį gaudome (pastebėję miške) varniškius komunistus, kaip vykdomojo komiteto, kompartijos ir kitus. Suimam, už darom pas ūkininką Martinkų Povilą Pakalniškiuose į pirtį ir pastatom sargybą.

Trečiadienį rytą pastebėjome, kad rusai žvalgosi ties Pabiržulio ežeru ir mano paruošti persikėlimą per ten esamą sąsmauką. Sąsmaukos plotis apie 25-30 metrų. Buvo ten 3 didesni laivai. Mes, Andruška Antanas, Andr[uška] Povilas, Tamaševičius Petras, Aukštiekalnis Petras, Milevičius Petras, Mil[evičius] Povilas, Pranckaitis Stasys, Tekorius Bronius, Buklys Benius, Bagdonas Alfonsas, Aleksandravičius Petras ir aš, pasiryžom trukdyti persikelti. Laivus pasiėmėm į savo pusę, patys pasislėpėm ir laukėm. Ilgai nereikėjo laukti. Tuojau pamatėm 5 rusus. Tuos nuvijom, pasirodė koks 150. Pradėjom šaudyti. Reikia pasakyti, kad turėjome tik 1 šautuvą, 2 granatas, 6 brauningus, šaut[uvams] 200 šovinių ir braun[ingams] 250 šovinių. Apšaudžius tuos 150 rusų, jie pabėgo ir tuojau pasirodo trigubai didesniu skaičiumi būrys. Kadangi pirmą ir antrą kartą pavyko, tada kaujamės ir toliau. Iš kažkur atskubėję varniškiai partizanai Mėčiui vadovaujant paima poziciją iš šono. Rusam visi kaip užgrojijom, ir tie pasitraukė, bet neilgam. Tuojau privirto pilnas paežerys, pasistatė kulkosvaidžius ir nuo kokios 5 p. p. val. pradėjome rimtai kariauti. Vieni rusų ruošėsi keltis, o kiti pila iš kulkosvaidžių į mus. Kadangi atstumas nedidelis iš granatos pagąsdinam ir laikom rusus. Kai kurie iš mūsų, pristigus šovinių, pasitraukė. Pasilikom Milevičius Petras, Bagdonas Alfonsas ir aš. Bagdonui sužeidė koją per kelį. Kiek apraišiojęs įsakiau trauktis. Kokią 9 (21) val. nukovė Milevičių Petrą. Pasilikau vienas. Ėmus temti rusai persikėlė, pradėjo mane pulti durtuvais. Pabėgau. Frontas ežero sparnuose toli buvo praėjęs pro šalį. Rusus ties sąsmauka išlaikėm apie 9 val. Sako, buvo net keli pulkai.

Ketvirtadienį apie 10 val. ryto pasirodė vokiečiai. Vokiečiams užėjus, dar kovojome su besislapstančiais rusais. Paėmėm belaisvių ginkluotų 68 ir 20 be ginklo.

Sekmadienį, birželio 29 d., atvažiavo Mėčius Juozas ir pasisakė, kad jis yra paskirtas valsčiaus TDA ir LAF vadas. Su tuo sutikau, nes, kiek man žinoma, Mėčius Juozas yra daug dirbęs. Kiek vėliau TDA gavo kitą vadą. Juozas liko LAF Varnių valsčiaus vadu ir, kiek matau, jis yra rūpestingas savo pareigose. Man tenka eiti Pavandenės LAF grupės vado pareigas.

1941.VIII.25 A. Jurgelis
(parašas)

P. S. Kiek man yra žinoma iš ankstesnio A.Jurgelio veikimo ir partizaninio kovose pasipriešinimo rusams, šis darbų aprašymas yra teisingas ir turiu pridurt, kad vokiečiai, pastebėję rusų sulaikymą ties sąsmauka, visą jų diviziją sunaikino iš artilerijos pabūklų, nes jie nebeturėjo kur sprukt. Tik minėtą rytmetį rusų likučiams bepasisekė persikelt per sąsmauką.

Telšių gimn. LAF vadas (parašas neįskaitomas)
LYA, baudžiamoji byla Nr . P-15955, l. 32-34. Originalas, rankraštis.

* * *

Pavandenėje aidi šūviai

(Ištrauka iš knygos "Sukilimas. 1941 m. birželio 22-28 d.", antroji knyga, sudarė Antanas Martinionis, 1995 m.)

Telšių apskrities Pavandenės bažnytkaimio buvę šauliai, kiti patriotai jau 1940 m. rudenį ėmėsi antisovietinės pogrindžio veiklos. Spalio pabaigoje atvykus Lietuvių aktyvistų fronto atstovui Adomui Jurgeliui, pavandeniškiai buvo įtraukti į vieningą LAF sistemą, apsirūpino ginklais ir sudarė gana kovingą partizanų būrį. Į būrio gretas įstojo Pavandenės klebonas Leonas Šapoka, Pranas Burka iš Miksodžio kaimo, Martinkus iš Pakalniškių, Marčius iš Lenkalių, broliai Antanas, Povilas ir Kazys Andruškos, Elena Jurgelienė, Petras Aukštikalnis, Antanas Žadeikis, Petras Tamaševičius, Sirtautas, Streckis, Milevičius ir kt. Būrio vadu buvo išrinktas Antanas Andruška.

A. Jurgelis nuolat palaikė ryšius su LAF padaliniais, veikusiais Karklėnuose, Luokėje, Kaltinėnuose, Šilalėje, Parešketyje (Varnių valsč.) bei Lietuvos išlaisvinimo vanagais, veikusiais Kelmės apylinkėse. LAF Pavandenės grupės dvasios vadas buvo klebonas kun. L. Šapoka. Jis gaudavo antisovietinio turinio ganytojiškų laiškų iš Telšių vyskupų ir su jais supažindindavo partizanus, skaitydavo juos parapijos tikintiesiems. Būriui buvo atiduota ir jam priklausiusi spausdinimo mašinėlė, kuria partizanai spausdino atsišaukimus. 1941 m. balandžio viduryje pas A. Jurgelį posėdžiavo LAF aktyvistai Juozas ir Petras Mečiai, Vanagaitė, Eimontas. Buvo svarstyti valdiškų įstaigų perėmimo ir administravimo reikalai laukiamo karo su Vokietija atveju. Jau 1941 m. birželio 19 d. ryšininkas A.Jurgelis gavo iš Telšių kun. Velavičiaus konspiracinį laišką, kuriame jis pavandeniškius įspėjo apie birželio 22 d. prasidėsiantį karą tarp Vokietijos ir SSRS ir pridūrė: "...mes vaišinsim, linkiu ir jums pasivaišinti!"

Tą pačią dieną kiek vėliau į Pavandenę pas A. Jurgelį iš Kelmės gimnazijos atvyko moksleivis slapyvardžiu Jurgis [pats Jurgelis įvardino Matula Jurgis t.y. MATULEVIČIUS JURGIS] palaikęs ryšius su LAF Kauno centru ir taip pat pranešė, kad sekmadienį ar vėliausiai pirmadienį turi prasidėti karas. Išvykus pasiuntiniui, visi Pavandenės partizanai tuoj buvo sukviesti į skubų pasitarimą, kuriame numatė partizaninės kovos planą. Netoli miestelio, Skrudės kalne, šeštadienį vakare ginkluoti vyrai išsiskirstė į savo postus prie Varnių-Užvenčio kelio ir ketino truputį pailsėti, nes jau kelias savaites vengdami arešto, nemiegojo namuose. Ir štai birželio 22 d., ankstų sekmadienio rytą, partizanai išgirdo patrankų gaudesį, bombų sprogimus, pamatė vokiečių lėktuvų eskadriles. Partizanai nedelsdami pakilo iš slėptuvių - vieni nuėjo gadinti telefono ryšių, kiti - stebėti Raudonosios armijos judėjimą bei kariuomenės susibūrimą, treti - areštuoti komunistų, komjaunuolių bei kitų sovietinių aktyvistų. Pirmadienį buvo suimti aršesni komunistai, kad neturėtų ryšio su rusų kareiviais. Antradienį miške buvo užklupti Varnių valsčiaus bolševikų vadovai: valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Rimkus, pieninės vedėjas Niedvaras ir kt. Jie buvo uždaryti Pakalniškiuose Povilo Martinkaus pirtyje, juos saugojo sargyba. Pavandenės partizanai P. Burba ir Martinkus areštavo vietos sovietinius aktyvistus Povilą Martinkų iš Paberžių kaimo, Liudviką Martinkų, Pavandenės apylinkės pirmininką Jurgį Žilakį, Aleksą Zelbą iš Dvarnyčių, Vincą Brasą iš Gaidelių viensėdžio, Stasį Žilakį, Bronių Petrašką. Vėliau, atlikus tardymą, dauguma areštuotųjų buvo paleisti, tik Rimkus ir Niedvaras sušaudyti Didmieškyje, o A. Zelba sėdėjo Telšių kalėjime. Adomas Jurgelis su partizanų grupe prie Biržulio ežero užpuolė ginkluotą besitraukiančių raudonarmiečių dalinį. Partizanai pašalino sargybinį, paskui stojo į mūšį. Kareiviams traukiantis ir keliantis valtimis per ežerą, susišaudymo metu žuvo keliasdešimt rusų kareivių. Vėliau Pavandenės partizanai gaudė ir ėmė į nelaisvę atsilikusius pavienius raudonarmiečius. Buvo areštuota 68 ginkluoti ir 20 beginklių rusų karių. Atkūrus Pavandenės seniūniją ir užtikrinus ramų gyvenimą, partizanai įvykdę savo užduotį, ėmėsi taikaus darbo.

Vaclovas RIMKUS

[daugiau apie mūšį prie Biržulio ežero]