Žemiau yra pilni, netaisyti apklausos protokolo vertimai, kurių publikavimo tikslas yra išskirtinai tik istoriniam tyrimui. Į daugelį to meto ideologinių epitetų ir įvardijimų tinklaraščio autorius žiūri kritiškai ir be jokios simpatijos sovietų režimui.
(LYA, f. K- 1. ap. 46, b. 1269, l. 83-85)
LIUDININKO APKLAUSOS PROTOKOLAS
1968 metų gruodžio 17 d. Kelmės miestas
Valstybės saugumo komiteto [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo tyrimo organų prašymu suteikti teisinę pagalbą išsiaiškinant ir surenkant vokiškųjų nacistinių nusikaltėlių kaltės įrodymus, Tarybų SRS Prokuratūros nurodymu, liudininko vaidmenyje apklausė:
ANDRIUŠKA Mykolas, sūnus Juliaus, gimęs 1919 metais, Lietuvos TSR Kelmės rajono Ganyprovos kaime, lietuvis, TSRS pilietis, vedęs, gyvenantis Kelmės mieste S.Nėries g. 9., dirbantis trikotažo fabrike kūriku
Apklausa pradėta: 14 val. 30 min.
Liudytojui Andriuškai pagal Lietuvos TSR BPK 178 str. reikalavimą išaiškinta jo pareiga papasakoti teisybę, kas jam yra žinoma šia tema, ir yra perspėtas apie atsakomybę pagal Lietuvos TSR BK 189 str. ir 190 str. už atsisakymą arba išsisukinėjimą duoti parodymus ir už tyčinį melagingų parodymų pateikimą.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir ar sutinkate duoti savo parodymus šia kalba ?
ATSAKYMAS: Aš rusų kalbą moku ir sutinku duoti savo parodymus rusų kalba.
KLAUSIMAS: Kur Jūs gyvenote, kuomet vokiškieji fašistai okupavo Lietuvos TSR ?
ATSAKYMAS: Vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos metu aš gyvenau Lietuvos TSR Kelmės mieste.
KLAUSIMAS: Papasakokite viską, kas Jums yra žinoma apie vokiškųjų fašistų įvykdytus nusikaltimus Kelmės rajono teritorijoje 1941-1944 m.m. ?
ATSAKYMAS: Kuomet 1941 metais vokiškieji fašistai okupavo Kelmės valsčiaus teritoriją, tai tada prasidėjo masiniai žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudymai. Man žinoma, kad 1941 metų liepą-rugpjūtį Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus teritorijoje buvo įvykdyti masiniai žydų tautybės piliečių sušaudymai dviejose vietose: Kuprės miške, už septynių kilometrų nuo Kelmės miesto, ir žvyro karjere, kuris yra 2,5 km nuo Kelmės miesto centro į Šiaurę. Kas ir kokiomis aplinkybėmis šaudė žydus Kuprės miške aš nemačiau ir nežinau.
Žvyro karjere šaudė žydus du kartus - pirmą kartą 1941 metų liepą, o antrą rugpjūtį. Aš asmeniškai mačiau masinį žydų sušaudymą žvyro karjere rugpjūčio mėnesį. Apie tai ir papasakosiu smulkiau.
1941 metų rugpjūtį, nepamenu dienos, aš ir kiti Kelmės miesto gyventojai policijos viršininko ir policininkų liepimu su kastuvais buvome nusiųsti prie aukščiau minėto žvyro karjero. Tuo metu mūsų su kastuvais buvo apie 15 žmonių. Policijos viršininkas, pavardės nepamenu, nes jis buvo ne vietinis, mums parodė kur ir kokias duobes reikia kasti. Kam reikalingos duobės mums atvirai nesakė, bet iš kalbų mes supratome, kad tose duobėse bus sušaudomi žydai. Po pietų mes pradėjome kasti ir iškasėme 25 metrų ilgio, 3 metrai pločio ir 2-2,5 metrų gylio duobę. Apie 18 val. vietiniai baudėjai iš lietuvių buržuazinių nacionalistų tarpo prie mūsų iškastos duobės atvedė pėsčius didelę žydų tautybės tarybinių piliečių koloną: vyrus, moteris ir vaikus, kurie iki to buvo kalinami Kelmės mieste dviejuose lageriuose, o prieš suėmimą gyveno Kelmės mieste bei kitose Kelmės valsčiaus vietovėse. Aš neskaičiavau, kiek ten iš viso buvo žydų, tačiau vietiniai baudėjai tarpusavyje kalbėjo, kad jie atvedė penkis šimtus žydų. Tuo metu, kada žydai stovėjo netoli iškastos duobės, iš Kelmės miesto pusės trimis lengvaisiais automobiliais atvažiavo vokiečių karininkai - jų buvo devyni ar dešimt, tiksliai nepamenu, žmonių. Visi vokiečių karininkai buvo apsirengę žalsvomis uniformomis, su aukštomis kepurėmis ant galvų, ginkluoti pistoletais. Kelmės mieste vokiečių okupacinės valdžios karinės atstovybės okupacijos metu nebuvo ir iš kur jie atvažiavo prie žvyro karjero aš nežinau. Prie tų vokiečių karininkų, išlipusių iš mašinų, priėjo policininkas vardu Simas, kurį vadino žydų komendantu, ir kažką su jais kalbėjo, bet apie ką aš nesupratau, nes nemoku vokiečių kalbos. Po to Simas grįžo pas vietinius baudėjus, kurie saugojo žydus, ir įsakė pradėti sušaudymą. Baudėjai žydus nedidelėmis grupėmis varė tiesiai į duobę ir, stovėdami ant vieno duobės krašto, juos šaudė. Aš ir kiti piliečiai su kastuvais stovėjome nuo sušaudymo vietos visai netoli ir aiškiai matėme sušaudymą. Kai sušaudė vieną grupę, mums įsakė jų lavonus užkasti plonu žemės sluoksniu, ką mes ir darėme. Po to tokia pat tvarka šaudė antrą, trečią, ketvirtą grupes ir sušaudė visus žydus. Kada vietiniai baudėjai pradėjo šaudyti žydus, vokiečių karininkai kažkur išvažiavo, tačiau po kurio laiko vėl atvažiavo ir stebėjo, kaip vyksta žydų sušaudymas. Žydų šaudymas truko dvi tris valandas ir per tą laiką vokiečių karininkai prie šaudymo vietos atvažiuodavo tris kartus. Tiksliai nepamenu, ar po antro ar trečio vokiečių karininkų atvažiavimo vienas žydas pradėjo bėgti iš šaudymo vietos. Į bėgantį žydą vietiniai baudėjai pradėjo šaudyti, bet negalėjo pataikyti. Tada vienas iš vokiečių karininkų paėmė iš baudėjo šautuvą, šovė į bėgantį žydą ir jį nušovė. Masinio sušaudymo pabaigoje baudėjai pamatė, kad visi sušaudytų žydų lavonai netilps ir privertė mus kasti šalia kitą duobę. Mes iškasėme antrą 12x3x2 metrų dydžio duobę, kurią taip pat užpildė žydų tautybės tarybinių piliečių lavonais. Sušaudomus žydus, kurie turėjo gerenius viršutinius drabužius, vietiniai baudėjai nurenginėjo ir juos šaudė tik su apatiniais drabužiais, o kitus žydus šaudė su viršutiniais drabužiais.
Po to, kai baudėjai sušaudė visus atvestus žydus, o mes užkasėme jų lavonus, mus išleido į namus.
Nors vokiečių karininkai, kurie buvo sušaudymo vietoje, tiesiogiai ir nešaudė žydų (išskyrus tą, kuris nušovė bėgantį žydą), bet iš jų elgesio supratau, kad jie vadovavo tam sušaudymui per policininką Simą.
Daugiau apie vokiškųjų nacistų įvykdytus nusikaltimus Kelmės valsčiuje hitlerinės okupacijos metu aš nieko nežinau.
Apklausos protokolas man yra perskaitytas, mano parodymai užrašyti teisingai, papildyti savo parodymus daugiau neturiu kuo.
Apklausa baigta: 17 val. 30 min.
Apklausė: VSK [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius
(LYA, f. K- 1. ap. 46, b. 1269, l. 86-88)
LIUDININKO APKLAUSOS PROTOKOLAS
1968 metų gruodžio 18 d. Kelmės miestas
Valstybės saugumo komiteto [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo tyrimo organų prašymu suteikti teisinę pagalbą išsiaiškinant ir surenkant vokiškųjų nacistinių nusikaltėlių kaltės įrodymus, Tarybų SRS Prokuratūros nurodymu, liudininko vaidmenyje apklausė:
MARCINKUS Petras, sūnus Antano, 1917 metų gimimo, gimęs Vorošilovgrade [Luganskas], lietuvis, TSRS pilietis, vedęs, mūrininkas, gyvenantis Kelmės mieste, Birutės g. 15
Apklausa pradėta: 14 val. 05 min.
Liudytojui MARCINKUI pagal Lietuvos TSR BPK 178 str. reikalavimą išaiškinta jo pareiga papasakoti teisybę, kas jam yra žinoma šia tema, ir yra perspėtas apie atsakomybę pagal Lietuvos TSR BK 189 str. ir 190 str. už atsisakymą arba išsisukinėjimą duoti parodymus ir už tyčinį melagingų parodymų pateikimą.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir ar sutinkate duoti parodymus rusų kalba ?
ATSAKYMAS: Aš moku rusų kalbą ir sutinku duoti savo parodymus rusų kalba.
KLAUSIMAS: Kur Jūs gyvenote, kuomet vokiškieji fašistai okupavo Lietuvos TSR ?
ATSAKYMAS: Vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos metu aš gyvenau Lietuvos TSR Kelmės mieste.
KLAUSIMAS: Papasakokite, kas Jums yra žinoma apie vokiečių okupacinės valdžios atstovų įvykdytus nusikaltimus Kelmės valsčiaus teritorijoje 1941-1944 m.m. ?
ATSAKYMAS: Man yra žinoma, kad 1941 metų rugpjūtį, vadovaujant ir betarpiškai dalyvaujant vokiečių okupacinės valdžios atstovams netoli Kelmės miesto, žvyro karjere buvo sušaudyta virš dviejų šimtų žydų tautybės tarybinių piliečių. Pirmomis vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos dienomis vokiečių okupacinės valdžios nurodymu vietiniai baudėjai iš lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų skaičiaus suėmė visus Kelmės mieste ir apylinkėse gyvenusius žydus ir patalpino juos į netoli bažnyčios esančią daržinę.
Masinio žydų sušaudymo dieną, ryte, man Kelmės miesto policijos viršininkas (pavardės neatsimenu, 1944 metais nušautas tarybinių partizanų) įsakė paimti šautuvą ir padėti vietiniams baudėjams konvojuoti žydus sušaudymui. Aš pabijojau atsisakyti ir paėmęs šautuvą nuėjau prie daržinės. Aš, kartu su policininkais ir kitais vietiniais baudėjais, paėmėme iš tos daržinės didelę grupę žydų ir juos nuvarėme už miesto prie žvyro karjero, 2,5 km nuo Kelmės miesto. Tuo metu jau buvo apie 11-12 val. dienos. Žvyro karjere aš pamačiau iškastą didelę duobę ir prie jos virš dešimt žmonių, kurie iškasė tą duobę. Žydus mes sustabdėme atokiau nuo iškastos duobės. Po kurio laiko į žvyro karjerą trimis lengvaisiais automobiliais atvažiavo vokiečių karininkai žalsvomis uniformomis, bet kokiai kariuomenės rūšiai ar daliai jie priklausė, aš nežinau. Tiksliai dabar neatsimenu, bet atrodo, kad jų buvo aštuoni ar devyni. Tie vokiečių karininkai priėjo prie žydų ir, pakloję ant žemės gabalą audeklo, įsakė žydams ant to audeklo sudėti visas savo vertybes. Žydų tautybės vyrai ir moterys ten metė savo žiedus, rankinius, kišeninius laikrodžius, apyrankes ir kitas vertybes. Po to vokiečių karininkai visas tas vertybes perpylė į maišą ir padėjo jį į savo automobilį. Taip pat žydams buvo įsakyta nusivilkti gerus viršutinius rūbus. Po to vietiniai baudėjai iš pagrindinės grupės atskyrinėjo nedideles grupes žydų, varė juos tiesiai į iškastą duobę ir ten sušaudydavo. Pagrinde žydus šaudė vietiniai baudėjai, vadovaujami tų vokiečių karininkų, bet kartais ir vokiečių karininkai prieidavo prie duobės ir iš pistoletų šaudydavo į žydus - vyrus, moteris, vaikus. Po vienos nedidelės grupės sušaudymo, vokiečiams įsakius, Kelmės miesto gyventojai, kurie iškasė duobę žydų sušaudymui, užkasinėjo sušaudytų žydų kūnus, o po to vėl sušaudymas tęsėsi. Taip nedidelėmis grupėmis tą dieną maždaug per keturias valandas buvo sušaudyta virš dviejų šimtų žydų. Sušaudymo metu vienas žydas nuo duobės pradėjo bėgti, bet vietinis baudėjas ar vienas iš vokiečių karininkų, tiksliai nepamenu, jį nušovė. Masinio sušaudymo metu aš stovėjau sušaudymo vietos apsuptyje netoli duobės, todėl gerai mačiau patį sušaudymo procesą. Sušaudymo pabaigoje paaiškėjo, kad vienos duobės sušaudytų žydų kūnams neužteks, todėl darbininkams buvo įsakyta iškasti dar vieną duobę, kurią taip pat užpildė žydų kūnais. Po paskutinių žydų sušaudymo visi sušaudymo dalyviai grįžo į Kelmės miestą, kur jiems buvo surengtas balius. Tame baliuje dalyvavo ir vokiečių karininkai. Vietiniai baudėjai tarpusavyje kalbėjo, kad vokiečių karininkai atvažiavo iš Raseinių miesto, tačiau aš to patvirtinti negaliu, nes nežinau, iš kur jie iš tikro atvažiavo.
KLAUSIMAS: Ar vokiečių karininkai išvykdavo kur nors masinio žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudymo metu ?
ATSAKYMAS: Kaip atsimenu, tai man atrodo, kad vokiečių karininkai, kurie dalyvavo žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudyme, sušaudymo metu iš sušaudymo vietos nebuvo niekur išvykę.
Apklausos protokolas man yra perskaitytas, mano parodymai užrašyti teisingai, papildyti savo parodymus daugiau neturiu kuo.
Apklausa baigta: 17 val. 25 min.
Apklausė: VSK [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius
(LYA, f. K- 1. ap. 46, b. 1269, l. 89-90)
LIUDININKO APKLAUSOS PROTOKOLAS
1968 metų gruodžio 18 d. Kelmės miestas
Valstybės saugumo komiteto [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo tyrimo organų prašymu suteikti teisinę pagalbą išsiaiškinant ir surenkant vokiškųjų nacistinių nusikaltėlių kaltės įrodymus, Tarybų SRS Prokuratūros nurodymu, liudininko vaidmenyje apklausė:
MAKARYTĖ Janina, duktė Jono, gimusi 1928 metais, Lietuvos TSR Kelmės rajono Čėsniškės kaime, lietuvė, TSRS pilietė, netekėjusi, darbininkė, gyvenanti Kelmės mieste Jaunosios Gvardijos g. 25-2
Apklausa pradėta: 09 val. 30 min.
Liudytojai Makarytei pagal Lietuvos TSR BPK 178 str. reikalavimą išaiškinta jo pareiga papasakoti teisybę, kas jam yra žinoma šia tema, ir yra perspėtas apie atsakomybę pagal Lietuvos TSR BK 189 str. ir 190 str. už atsisakymą arba išsisukinėjimą duoti parodymus ir už tyčinį melagingų parodymų pateikimą.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir ar sutinkate duoti savo parodymus šia kalba ?
ATSAKYMAS: Aš rusų kalbą moku ir sutinku duoti savo parodymus šia kalba.
KLAUSIMAS: Kas Jums yra žinoma apie vokiečių okupacinės valdžios atstovų įvykdytus nusikaltimus Kelmės valsčiaus teritorijoje 1941-1944 m.m. ?
ATSAKYMAS: Man, kaip Kelmės miesto gyventojai, yra žinoma, kad vokiškos fašistinės okupacijos Lietuvos TSR metu 1941 metais vasarą Kelmės valsčiaus teritorijoje netoli Kelmės, žvyro karjere, ir Kuprės miške buvo sušaudyta labai daug žydų tautybės tarybinių žmonių. Žvyro karjere šaudė du kartus: pirmą kartą liepos mėnesį, o antrą rugpjūčio mėnesį. Kas ir kokiomis aplinkybėmis šaudė žydų tautybės tarybinius piliečius 1941 metais Kuprės miške ir žvyro karjere rugpjūčio mėnesį aš nemačiau ir nežinau.
Aš mačiau vien tik kaip vadovaujami vokiečių karininkų vietiniai baudėjai iš lietuvių buržuazinių nacionalistų tarpo šaudė žydų tautybės piliečius 1941 metų liepos mėnesį žvyro karjere, kuris yra 2,5 km nuo Kelmės miesto.
Tą dieną, apie 10 val. ryto, vietiniai baudėjai pradėjo vesti suimtus žydų tautybės piliečius - vyrus, moteris ir vaikus - iš Kelmės miesto prie aukščiau minėto žvyro karjero, o po kurio laiko iš ten pasigirdo skardūs šūviai. Vedini smalsumo aš ir kiti paaugliai nubėgome žvyro karjero link, kad pažiūrėti, kas ten vyksta, bet prie karjero prieiti mes negalėjome, nes mūsų neleido vietiniai baudėjai. Mes nuėjome į miškelį, kuris yra maždaug 300 metrų nuo žvyro karjero, kur aš įsilipau į vieną pušį. Nuo medžio man buvo matyti, kaip vietiniai baudėjai, atvestus žydus išrengtus varė tiesiai į duobę ir ten juos šaudė. Netoli duobės, pušies paunksmėje stovėjo stalas, už kurio sėdėjo šeši vokiečių karininkai, ginkluoti pistoletais. Ant stalo gulėjo kažkokie popieriai, tačiau kokie tie popieriai, aš nežinau. Kadangi vokiečius mačiau iš tolo, tai jų apibūdinti smulkiau negaliu, tik pastebėjau, kad jie visi buvo su aukštomis kepurėmis, todėl manau, kad jie buvo karininkai. Kas jie tokie ir iš kur atvyko, aš nežinau. Medyje prasėdėjau apie 30 minučių, o po to mane pastebėjo vietiniai baudėjai ir mane nuo jo nuvijo. Aš grįžau namo, kur nuo žvyro karjero girdėjosi šūviai. Masinis žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudymas tęsėsi iki vakaro, bet kiek jų iš viso sušaudė, nežinau.
KLAUSIMAS: Kaip vokiečių karininkai vadovavo žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudymui ?
ATSAKYMAS: Aš mačiau, kuomet vienas iš vokiečių karininkų atsistodavo, tai šaudymas nustodavo ir tol kol jis stovėdavo, vietiniai baudėjai nešaudė, o kai tik vokietis atsisėsdavo, baudėjai vėl pratęsdavo šaudymą. Iš to aš nusprendžiau, kad vokiečių karininkas, sėsdamas už stalo, duodavo komandą vietiniams baudėjams šaudyti tarybinius piliečius.
Apklausos protokolas man yra perskaitytas, mano parodymai užrašyti teisingai, papildyti savo parodymus daugiau neturiu kuo.
Apklausa baigta: 12 val. 30 min.
Apklausė: VSK [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius
(LYA, f. K- 1. ap. 46, b. 1269, l. 91-93)
LIUDININKO APKLAUSOS PROTOKOLAS
1968 metų gruodžio 19 d. Kelmės miestas
Valstybės saugumo komiteto [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo tyrimo organų prašymu suteikti teisinę pagalbą išsiaiškinant ir surenkant vokiškųjų nacistinių nusikaltėlių kaltės įrodymus, Tarybų SRS Prokuratūros nurodymu, liudininko vaidmenyje apklausė:
KVIETKUS Izidorius, sūnus Leono, gimęs 1905 metais, Lietuvos TSR Kelmės rajono Laižnių kaime [?], lietuvis, TSRS pilietis, vedęs, darbininkas, gyvenantis Kelmės mieste 4-ių Komunarų g. 11
Apklausa pradėta: 11 val. 05 min.
Liudytojui Kvietkui pagal Lietuvos TSR BPK 178 str. reikalavimą išaiškinta jo pareiga papasakoti teisybę, kas jam yra žinoma šia tema, ir yra perspėtas apie atsakomybę pagal Lietuvos TSR BK 189 str. ir 190 str. už atsisakymą arba išsisukinėjimą duoti parodymus ir už tyčinį melagingų parodymų pateikimą.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir ar sutinkate duoti savo parodymus šia kalba ?
ATSAKYMAS: Aš rusų kalbą gerai moku ir sutinku duoti savo parodymus rusų kalba.
KLAUSIMAS: Kur Jūs gyvenote, kuomet vokiškieji fašistai okupavo Lietuvos TSR ?
ATSAKYMAS: Vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos metu aš gyvenau Lietuvos TSR Kelmės mieste.
KLAUSIMAS: Kas Jums yra žinoma apie vokiškųjų fašistų įvykdytus nusikaltimus Kelmės valsčiaus teritorijoje 1941-1944 m.m. ?
ATSAKYMAS: Man yra žinoma, kad vadovaujant ir betarpiškai dalyvaujat vokiškiesiems fašistams 1941 m. liepą netoli Kelmės miesto, žvyro karjere, buvo sušaudyta virš 200 žydų tautybės tarybinių piliečių. Vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos pradžioje aš apgaulės būdu buvau įtrauktas į lietuvių buržuazinių nacionalistų būrį ir išbuvau jame apie tris mėnesius. 1941 metų liepos mėnesį, dienos nepamenu, apie 10 valandą ryto pas mane į namus atėjo vienas iš to būrio narių ir įsakė prisistatyti pas policijos viršininką. Kuomet aš atėjau prie policijos, ten pamačiau du lengvuosius automobilius, o prie jų šešis ar septynis, tiksliai nepamenu, vokiečių karininkus, vilkinčius rudomis uniformomis. Vokiečius, vilkinčius tokiomis uniformomis, žmonės vadino rudaisiais [originale: рыжими] nacistais. Nei vieno nacisto aš nepažinojau ir iš kur jie atvažiavo aš nežinau.
Policijos viršininkas man įsakė su šautuvu eiti į Kelmės miesto pakraštį, prie daržinės, kurioje buvo laikomi suimti žydų tautybės piliečiai, ir saugoti žydus, kad jie neišsibėgiotų. Tą daržinę su žydais mes saugojome trise. Apie 10 val. 30 min. prie daržinės atėjo vietiniai baudėjai iš lietuvių buržuazinių nacionalistų tarpo - aštuoni ar devyni žmonės. Jie iš daržinės paėmė didelę žydų grupę ir pėsčius nuvarė prie žvyro karjero sušaudymui. Po kurio laiko iš karjero pusės pasigirdo šūviai ir aš supratau, kad šaudo žydus. Po valandos ar daugiau vietiniai baudėjai vėl atėjo ir paėmė antrą grupę, kurią taip pat išvedė sušaudymui. Po to vietiniai baudėjai atėjo dar kartą ir paėmė paskutinius žydus. Tokiu būdu, tą dieną visus žydus iš daržinės išvedė prie žvyro karjero ir ten sušaudė. Vietiniai baudėjai man pasakojo, kad žydus šaudė tiek vietiniai baudėjai, tiek ir vokiečių karininkai, bet aš pats šaudymo vietoje sušaudymo metu nebuvau ir kas ten šaudė nemačiau. Tą dieną šaudė inteligentijos rato vyrus ir moteris, o kiti žydai dar liko ir buvo kitame lageryje netoli Kelmės miesto. Tuos žydus kurį laiką išnaudojo įvairiems darbams, o po to, 1941 metų rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje taip pat sušaudė tame pačiame žvyro karjere, bet tuo metu aš nebuvau Kelmės mieste ir kokiomis aplinkybėmis buvo sušaudyti tie žydai aš nežinau.
Kuomet vietiniai baudėjai iš daržinės paėmė paskutinę žydų grupę, aš ir kiti du sargybiniai nuėjome į Kelmę prie policijos pastato. Apie 15 val. prie policijos pastato nuo žvyro karjero pusės privažiavo du lengvieji automobiliai su vokiečių karininkais. Tai buvo tie patys karininkai, kuriuos aš mačiau ryte prieš eidamas saugoti žydų.
Mane pamatęs policijos viršininkas man davė maišą su knygomis ir, pasakęs, kad tos knygos žydiškos, įsakė nunešti į tą vietą, kur sušaudyti žydai, ir ten sudeginti. Aš policijos viršininkui pasakiau, kad knygos nedegs, nes jos yra labai storos. Tada jis man davė vieną butelį benzino ir aš nuėjau. Žvyro karjere jau nebebuvo nei vieno žmogaus, o tik matėsi ilga juosta nesenai iškastos žemės - tai buvo sušaudytų žydų tautybės tarybinių piliečių kapas. Aš iškračiau iš maišo knygas, apliejau jas benzinu, padegiau ir patraukiau namo. Kuomet grįžau į namus, buvo 16 val. 30 min. - laiką atsimenu gerai, nes žmona man pasakė, kad jau tiek laiko, o aš dar be pietų.
Apklausos protokolas man yra perskaitytas, mano parodymai užrašyti teisingai, papildyti savo parodymus daugiau neturiu kuo.
Apklausa baigta: 13 val. 30 min.
Apklausė: VSK [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius
(LYA, f. K- 1. ap. 46, b. 1269, l. 94-96)
LIUDININKO APKLAUSOS PROTOKOLAS
1968 metų gruodžio 20 d. Kelmės miestas
Valstybės saugumo komiteto [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo tyrimo organų prašymu suteikti teisinę pagalbą išsiaiškinant ir surenkant vokiškųjų nacistinių nusikaltėlių kaltės įrodymus, Tarybų SRS Prokuratūros nurodymu, liudininko vaidmenyje apklausė:
BLAŽYS Ričardas [Richardas], sūnus Juozo, gimęs 1904 metais JAV, lietuvis, TSRS pilietis, vedęs, šaltkalvis, gyvenantis Kelmės mieste Pergalės g. 77
Apklausa pradėta: 9 val. 15 min.
Liudytojui Blažiui pagal Lietuvos TSR BPK 178 str. reikalavimą išaiškinta jo pareiga papasakoti teisybę, kas jam yra žinoma šia tema, ir yra perspėtas apie atsakomybę pagal Lietuvos TSR BK 189 str. ir 190 str. už atsisakymą arba išsisukinėjimą duoti parodymus ir už tyčinį melagingų parodymų pateikimą.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir ar sutinkate duoti savo parodymus šia kalba ?
ATSAKYMAS: Aš rusų kalbą moku ir sutinku duoti savo parodymus šia kalba.
KLAUSIMAS: Kur Jūs gyvenote, kuomet vokiškieji fašistai okupavo Lietuvos TSR ?
ATSAKYMAS: Vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos metu aš gyvenau Lietuvos TSR Kelmės mieste.
KLAUSIMAS: Papasakokite viską, kas Jums yra žinoma apie vokiečių okupacinės valdžios atstovų įvykdytus nusikaltimus Kelmės valsčiaus teritorijoje 1941-1944 m.m. ?
ATSAKYMAS: Man yra žinoma, kad dalyvaujant vokiečių okupacinės valdžios atstovams 1941 metų rugpjūčio mėnesį netoli Kelmės miesto, žvyro karjere, buvo sušaudyta keli šimtai žydų tautybės tarybinių piliečių. Skaičiaus nepamenu, tačiau žinau, kad po pietų vietiniai baudėjai iš buržuazinių nacionalistų skaičiaus mane nusiuntė į žvyro karjerą padirbėti. Ten aš radau kitus Kelmės miesto gyventojus - 10-12 žmonių, kurie kasė duobę, o juos saugojo vietiniai baudėjai. Mane taip pat privertė kasti duobę. Mes iškasėme duobę maždaug 24x3x2 m dydžio. Atėjus 16-17 valandai nuo Kelmės miesto pusės vietiniai baudėjai prie žvyro karjero atvedė didelę koloną žydų tautybės tarybinių piliečių: vyrų, moterų, senelių ir vaikų. Man galutinai tapo aišku, kad mūsų iškastoje duobėje bus šaudomi žydai ir aš nuėjau atokiau nuo duobės. Po kurio laiko prie žvyro karjero atvažiavo vokiečiai žalsvomis uniformomis - jų buvo aštuoni ar devyni, tiksliai nepamenu, žmonių. Iš kur jie atvažiavo ir kokiai kariuomenės rūšiai ar daliai jie priklausė, aš nežinau. Prie tų vokiečių priėjo vietinis baudėjas vardu Simas, kuris atrodo atvyko iš Raseinių ir buvo viršininkas žydams, ir kažką su jais šnekėjo. Po to jis atsitraukė ir vietiniams baudėjams įsakė pradėti žydų sušaudymą. Vietiniai baudėjai nedidelėmis grupėmis varė žydus į duobę ir ten sušaudydavo. Sušaudomus žydus, kurie vilkėjo gerus viršutinius rūbus, vietiniai baudėjai priversdavo nusirengti. Po vienos grupės sušaudymo, sušaudytųjų kūnus užpildavo plonu žemių sluoksniu, o ant jų sušaudydavo antrą grupę. Nuo Kelmės miesto pusės kiti vietiniai baudėjai atvesdavo naujas kolonas su žydais, kuriuos taip pat sušaudydavo. Sušaudymo pabaigoje pamatė, kad vienos duobės neužteks ir įsakė mums iškasti antrą, ką mes ir padarėme. Tą antrą duobę, mažesnę nei pirmoji, taip pat užpildė sušaudytų žydų lavonais. Pasakyti kiek iš viso ten sušaudė žmonių aš negaliu, nes nežinau. Kiek aš mačiau, tai vokiečiai tiesiogiai žydų nešaudė, tačiau iš jų elgesio buvo matyti, kad jie yra to sušaudymo vadovai, o ne tiesiog stebėtojai. Sušaudymo metu vienas žydas bandė bėgti, tačiau tai jam nepavyko, nes jį bėgantį nušovė. Kažkas sakė, kad jį nušovė vokietis, tačiau aš pats nemačiau, kas jį nušovė, o tik mačiau, kaip jo lavoną pritempė prie duobės.
Po to, kai visi atvesti žydų tautybės tarybiniai piliečiai buvo sušaudyti ir jų lavonai užkasti, mane ir kitus vyrus su kastuvais paleido namo. Kuomet skirstėmės, jau pradėjo temti.
Vietiniai Kelmės miesto gyventojai tarpusavyje kalbėjo, kad tame žvyro karjere žydus šaudė du kartus, tačiau aš sušaudymą mačiau tik vieną kartą.
Šiuo metu žvyro karjere yra sušaudytų žydų tautybės tarybinių piliečių kapas, kurį supa medinė tvora ir viduryje kapo pastatytas paminklas.
Apklausos protokolas man yra perskaitytas, mano parodymai užrašyti teisingai, papildyti savo parodymus daugiau neturiu kuo.
Apklausa baigta: 12 val. 05 min.
Apklausė: VSK [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius
(LYA, f. K- 1. ap. 46, b. 1269, l. 97-98)
LIUDININKO APKLAUSOS PROTOKOLAS
1968 metų gruodžio 20 d. Kelmės miestas
Valstybės saugumo komiteto [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo tyrimo organų prašymu suteikti teisinę pagalbą išsiaiškinant ir surenkant vokiškųjų nacistinių nusikaltėlių kaltės įrodymus, Tarybų SRS Prokuratūros nurodymu, liudininko vaidmenyje apklausė:
MEŠKAUSKAS Povilas, sūnus Juliaus, gimęs 1907 metais, Lietuvos TSR Anykščių rajono Vajėšių kaime, lietuvis, TSRS pilietis, vedęs, darbininkas, gyvenantis Kelmės mieste Laucevičiaus g. 12.
Apklausa pradėta: 14 val. 05 min.
Liudytojui Meškauskui pagal Lietuvos TSR BPK 178 str. reikalavimą išaiškinta jo pareiga papasakoti teisybę, kas jam yra žinoma šia tema, ir yra perspėtas apie atsakomybę pagal Lietuvos TSR BK 189 str. ir 190 str. už atsisakymą arba išsisukinėjimą duoti parodymus ir už tyčinį melagingų parodymų pateikimą.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir ar sutinkate duoti savo parodymus rusų kalba ?
ATSAKYMAS: Aš rusų kalbą moku ir sutinku duoti savo parodymus šia kalba.
KLAUSIMAS: Kur Jūs gyvenote, kuomet vokiškieji fašistai okupavo Lietuvos TSR ?
ATSAKYMAS: Vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos metu aš gyvenau Lietuvos TSR Kelmės mieste.
KLAUSIMAS: Kas Jums yra žinoma apie vokiečių fašistų įvykdytus nusikaltimus Kelmės valsčiaus teritorijoje 1941-1944 m.m. ?
ATSAKYMAS: Aš žinau, kad vokiečių fašistai dalyvavo masiniame tarybinių piliečių sušaudyme, įvykdytame 1941 metų vasarą netoli Kelmės miesto, žvyro karjere. Koks tada buvo mėnuo ir kelinta diena, dabar jau nepamenu, bet žinau, kad prieš pietus aš, stovėdamas Kelmės miesto gatvėje, mačiau kaip vietiniai baudėjai iš lietuvių buržuazinių nacionalistų tarpo pro bažnyčią vedė žvyro karjero link didelę žydų tautybės tarybinių piliečių grupę - vyrų ir moterų. Žydai ėjo gatvės viduriu, o iš abiejų gatvės kraštų ėjo vietiniai baudėjai. Šalia baudėjų, iš vienos žydų kolonos pusės ėjo du vokiečiai žalsvomis kariškomis uniformomis, ginkluoti, kiek pamenu, automatais, bet dėl šito nesu tikras, nes tiksliai nepamenu. Šie du vokiečiai dalyvavo žydų konvojavime į sušaudymą, nes jie su visa žydų kolona atėjo nuo daržinės, kurioje buvo įkurtas lageris žydams, ir pro bažnyčią su visa kolona ėjo žvyro karjero link. Sušaudymo vietoje aš nebuvau ir nemačiau, kas sušaudė žydus, tačiau mieste sklido kalbos, kad žydus šaudė vietiniai baudėjai dalyvaujant vokiečių fašistams.
Štai ir viskas, kas man yra žinoma apie nusikaltimus, įvykdytus vokiečių fašistų Kelmės valsčiaus teritorijoje vokiškųjų fašistų okupacijos Lietuvos TSR metu.
Apklausos protokolas man yra perskaitytas, mano parodymai užrašyti teisingai, papildyti savo parodymus daugiau neturiu kuo.
Apklausa baigta: 16 val. 25 min.
Apklausė: VSK [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius
[Sušaudyme dalyvavęs asmuo vardu Simas yra minimas dviejų liudininkų parodymuose, Blažio Richardo ir Andriuškos Mykolo. Nei viename tyrinėtame šaltinyje asmens vardu Simas nėra, juo labiau vadovaujančioje žudynėms rolėje. Iš to galima manyti, kad gavę kvietimus į apklausą, Blažys ir Andriuška buvo susitikę ir sutarė kai kurias klaidinančias parodymų detales. Akivaizdu, kad visi liudytojai vengė minėti konkrečias lietuviškas pavardes, nors jų gal būt to ir neklausinėjo. Visas akcentas buvo nukreiptas į informaciją apie žudynėse dalyvavusius vokiečius.]