Kelmės žydų draugijos
Vaclovas Rimkus
„Bičiulis“, 1992 m. gruodžio 16 d.
Nepriklausomos Lietuvos laikais Kelmėje buvo gana gausi žydų bendruomenė. 1939 m. miestelyje iš 3705 gyventojų apie 2000 buvo žydų , t.y . bemaž 54 procentai [duomenys apie kitokį Kelmės žydų skaičių]. Kelmės žydai aktyviai reiškėsi prekybos, pramonės, kultūros gyvenime. Kelmėje veikė aukštesnioji žydų teologijos mokykla rabinams (šventikams) ruošti - jašibotas, buvo keturių komplektų žydų pradžios mokykla, dvi sinagogos, keletas organizacijų, draugijų.
 |
| Rabinas Geršonas Miadnikas (nuotrauka iš Salvadoro Respublikos konsulato Ženevoje išduotos vizos dokumento, 1943 m. Vizos išdavimas užtruko ir jau nebeprireikė, nes rabinas buvo sušaudytas 1941 m. vasarą šalia Kelmės) (šaltinis)  šaltinis https://photos.yadvashem.org/ |
Viena iš seniausių ir gausiausių draugijų buvo 1928 m. įkurta savanoriška Kelmės žydų draugija „Bet-Talmud“. Jos tikslas platinti Talmudo (šventojo rašto) mokslą ir šelpti siekiančius aukštojo mokslo bendruomenės narius rabino vardui įsigyti bei remti beturčius talmudistus mokinius. Tam draugija įsteigė Kelmėje Talmud Toros mokyklą (vedėjas N. C. Finkelis), įkūrė rabinų ir žemesniųjų žydų dvasininkų seminariją, įrengė religinę talmudinę biblioteką su skaitykla. Rabinų seminarijos bibliotekos knygų fondą sudarė 5000 litų vertės turtas. Kelmės žydų draugija „Bet-Talmud“ savo veikla apėmė Raseinių ir Šiaulių apskritis. 1939 m. draugijos valdybą sudarė: pirmininkas - Kelmės rabinų seminarijos direktorius Danielius Movšovičius, gimęs 1882 m., vicepirmininkas - rabinų seminarijos reikalų vedėjas Geršonas Miadnikas (tų pačių metų gimimo), kasininkas - pirklys Motelis Levitanas (g. 1876 m.) ir nariai - Š. Piankas ir M. L Kafas. 1939 m. sausio 1 d. draugijoje buvo 165 nariai. Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 7 d. draugija buvo likviduota, o 1941 m. liepos mėnesį beveik visi nariai fašistų sušaudyti.
1939 m. spalio 26 d. įkurta Kelmės žydų Hovšo draugija. Jos tikslas - propaguoti ir platinti hebrajų bei jidiš kalbas, literatūrą ir kultūrą. Draugijos įstatus pasirašė kelmiškiai: Lazeris Daninas, Nochum-Gesel Sadovskis, Judelis Meras, Movša Efraimas, Maušas Goldas, Berelis Volpertas, Giršas Kaganas, Judelis Movšovičius, Mendelis Preidas, Judelis Sachtinas, Michelis Elkonas ir Zalmanas Šochetas. Valdybą sudarė: pirmininkas - mokytojas Movša Efraimas, sekretorė - prekybininkė Fruma Volpertaitė ir kasininkas - dantų technikas Giršas Kaganas. Draugija turėjo viešą biblioteką, kurios knygų fondas - 500 litų vertės, patalpą knygynui. 1939 m. sausio 1 d. organizacijoje buvo 20 narių. TSRS okupavus Lietuvą, pagal 1940 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nuspręsta Kelmės žydų Hovšo draugiją likviduoti, nes, girdi, „esamomis sąlygomis tolimesnis draugijos veikimas nebesuderinamas su valstybės saugumo reikalais“.
Labai komplikuotas buvo Lietuvos žydų amatininkų draugijos Kelmės skyriaus veikimas. Skyrius įsikūrė 1937 m. liepos mėnesį. Pradžioje jo vadovybę sudarė: pirmininkas - Iseris
Šliomas Efraimas (auladaris), pavaduotojas - Jakovas Šneideris (siuvėjas), sekretorius - Aronas Galibrodskis (kirpėjas), iždininkas - Kušelis Kajackas (apmušėjas) ir narys - Chaimas Javno (kepėjas). 1938 m. rugsėjo mėn. skyriaus valdyba buvo atnaujinta. Pavaduotoju tapo siuvėjas Abromas Leibovičius, iždininku - siuvėjas Jankelis Danilevičius ir nariu - kepurninkas Davidas Judelevičius. Tačiau 1938 m. lapkričio 14 d. Valstybės saugumo departamentas gavo slaptą agentūrini pranešimą, kuriame Iseris Šliomas Efraimas apibūdinamas kaip komunistinio nusistatymo, draugaujantis
su komunistams palankiais žmonėmis. Aronas Galibrodskis ir Davidas Judelevičius nuo 1928 m. priklausė uždraustai Lietuvos komunistų partijai, todėl 1938 m. lapkričio 19 d. Spaudos ir draugijų skyriaus viršininkas J. Kompaitis Raseinių apskrities viršininkui raštu pranešė, kad Lietuvos žydų, amatininkų draugijos Kelmės skyrius į draugijų registrą negali būti įrašytas, nes trys skyriaus vadovybės nariai - I. Š. Efraimas, A. Galibrodskis ir D. Judelevičius Vidaus reikalų ministerijai yra nepriimtini. Dėl to 1939 m. pradžioje buvo išrinkta nauja draugijos Kelmės skyriaus vadovybė: siuvėjas Ruvelis Kufas - pirmininku, siuvėjas Mendelis Šamesas - pavaduotoju, elektrotechnikas Jautelis Movšovičius
- sekretoriumi ir siuvėjai Srolis Nochmovičius bei Abromas Leibovičius - nariais. Tik tada amatininkų draugijos Kelmės skyrius iš naujo registran įtrauktas 1939 m. liepos 15 d.
Trumpas buvo Lietuvos žydų draugijos „Tiferet -Bachurim“ Kelmės skyriaus veikimas. Jis įsikūrė 1938 m. vasario 17 d. Išrinkta valdyba: pirmininku - mokytojas Icikas Levinas, pavaduotoju - Mendelis Preidas, sekretoriumi - Devidas Benjašas ir iždininku - Refolis Ošeris Milneris. Tų metų vasario 25 d. skyrius įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos registrą, o jau kovo 31 d. (dėl nežinomų mums priežasčių) skyriaus veikla nutrūko.
Be to, 1918-1919 m. Lietuvoje veikusiai žydų religinei visuomenės organizacijai „Ceiri Israel“ („Žydų jaunimas“) priklausė Kelmės žydų pradžios mokykla. Draugija išlaikė Tytuvėnų žydų religinę mokyklą-chederą.
Minėtina taip pat Lietuvos žydų organizacija „Makabi“, kurios Kelmės žydų futbolo komanda rengė varžybas su Kelmės, Kražių, Šaukėnų jaunalietuvių komandomis.
Vaclovas RIMKUS
 |
| Kelmės futbolo komanda: pirmas iš kairės Liudvikas Gužauskas, su kamuoliu Alfonsas Jacenkus, toliau Alfonsas Kidula, Pocius. Apie 1937 m. (iš knygos „Senoji Kelmė“) |
 |
| Futbolo varžybos. Apie 1937 m. Centre Liudvikas Gužauskas, baltais marškinėliais Alfonsas Jacenkus. (iš knygos „Senoji Kelmė“) |