 |
| Vaclovas Rimkus (1929-2013) pedagogas, kraštotyrininkas, Žemaitijos istorinio ir kultūrinio paveldo tyrinėtojas, kraštotyros muziejaus Užventyje įkūrėjas Šaltinis http://lietuvai.lt/wiki/Vaclovas_Rimkus |
Užplūdo Lietuvą profanai.
Mus valdė Stalino naganas
Ir komisaras su žvaigžde,
Kai siautėjo NKVD.
("Savaitė", 1942 m. rugsėjo 5) [pilnas eilėraščio tekstas su daugiau aprašytų aplinkybių]
Taip pavaizdavo 1941-uosius metus Stellos slapyvardžiu pasirašęs kelmiškis poetas Stasys Laucius eilėraštyje "Iš piliečio bloknoto". Iš tikrųjų brutalios stalininės deportacijos birželio 14-15 dienomis keliasdešimt tūkstančių tautiečių pagal iš anksto sudarytus sąrašus, be teismo, apkaltinus juos liaudies priešais, buvo sugrūsti į gyvulinius vagonus ir ištremti į Sibiro platybes kančioms ir pražūčiai. Kita tautos dalis žiauriausiu būdu buvo nukankinta Rainiuose, Juodupėje, Pravieniškėse, Petrašiūnuose ir t.t. Bene vaizdžiausiai šias teroro akcijas pavaizdavo kelmiškis dailininkas Zigmas Petravičius (ilgai mokytojavęs Kelmės progimnazijoje) savo kūrinyje "Raudonasis maras Lietuvoje 1941 m.". Paveikslo spalvos - sutirštintos, kraupios, vaizdai persunkti krauju - giltinių būriai skuodžia laukais su dalgiais, o rugiuose pasislėpusi verkia vieniša lietuvaitė...
 |
| Liakas (Lekas) Albertas. Nuo 1926 LŠS narys. Nuo 1937 dirbo Kelmės r. agronomu. Nuo 1937 Kelmės šaulių būrio, 1939 šaulių kuopos vadas. Šaltinis: "Lietuvos kariuomenės karininkai", 9 t. |
Dar 1940 metais liepos 12 d. areštuoti ir įvairiuose šalies kalėjimuose bei lageriuose buvo kankinami mokytojai Pranas Litvinas, Kazimieras Matulevičius, rajono agronomas Albertas Lekas (žuvo Sibire), Kražių kunigas Stanislovas Rimkus (nukankintas Petropavlovsko kalėjime), buvęs Minupių pradinės mokyklos vedėjas ir Užvenčio mokyklos mokytojas, rašytojas Antanas Skripkauskas ir kiti.
1941 m. biriželio 14-15 d. lietuvių trėmimas į Sibirą buvo žiauri stalininio genocido apraiška, kuria buvo siekiama sunaikinti mūsų tautą. Panašiai deportuoti iš užimtos teritorijos karačajai, kalmukai, čečėnai, ingušai, balkarai. Tuomet vien iš dabartinės Kelmės rajono teritorijos buvo ištremta apie 300 mokytojų, ūkininkų, įvairių partijų bei organizacijų narių. Iš Šaukėnų valsčiaus išvežta 80 žmonių, Vaiguvos valsčiaus - 48, Užvenčio valsčiaus - 15 (iš jų - 5 inteligentai), Kelmės valsčiaus - 13 šeimų, iš Stulgių apylinkių - 7 inteligentai. Tiksliai nežinoma, kiek ištremta iš Tytuvėnų bei Kražių valsčių, Pašiaušės apylinkių.
Prieš 1941 m. deportaciją į Šiaulių apskrities Vaiguvos, Šaukėnų ir Užvenčio valsčių centrus iš apskrities centro atvyko speciali komisija, kuri su valsčių partine ir tarybine valdžia suderino tremiamųjų sąrašus. Paskui į Šiaulius buvo iškviesti po kelis valsčių partinius aktyvistus. Grįžęs į namus, valsčių aktyvas jau rado atsiųstas žmonių vežimui mašinas. Valsčiuose grupės buvo išskirstytos ir prasidėjo trėmimai.
Iš Šaukėnų valsčiaus ištremta žydo Joškės Rozentalio iš Sukiškių šeima (jo žmona Hanė dirbo Šaukėnų pradinės mokyklos žydų komplekto mokytoja). Sendvario dvaro savininko Voldemaro Stefanavičiaus šeima (kartu išvežta ir jų augintinė Vanda Jakutaitė), Pavainiškio dvarininkė Eugenija Dolubovskienė su dukra, žemvaldžio Henriko Sakalausko šeima (žmona Marija ir sūnus Jonas), buvusio Šaukėnų valsčiaus savivaldybės sekretoriaus Kazimiero Karkalo šeima (žmona Adolfina ir vaikai: Vytautas, Alfonsas, Algimantas), Šilo-Pavėžupio dvarininko, buvusio Lietuvos žemės ūkio ministro Stasio Putvinskio-Putvio žmona Darija, dukra Julija, sūnus Rimantas (tėvas buvo areštuotas dar 1940 m. liepos mėnesį, mirė Gorkio kalėjime 1942 m.), Šaukėnų dvarininkas Antanas Gorskis su šeima, Gaugarių dvarininkas Stanislovas Janavičius su šeima, iš Kerėžių dvaro - 115 metų senelis Vladas Survila. Be to, išvežtos Marijos ir Vlado Hriškevičių, Antano Grigo (5 asmenys), Vaclovo Kozmino (4 žmonės), Henriko Žultovskio (5 asmenys), Donato Dobkevičiaus (4 žmonės), Petro Balčiūno (4 žmonės), mokytojo Jono Bijeikos (6 žmonės), Vlado Blaževičiaus (3 žmonės), Vadovskių ir kitos šeimos, Petras Bindokas, Jadvyga Hiksienė, Vladas Mineika, Ona Kačkauskienė, Vaclova Linderienė, Tadas Arčinskas, Mykolas Galevskis, Stasys Peleckis, Teofilius Dzindzelėtas, Juozas Kadys, Teodoras Čyžas, Aleksandas Jankus-Jankevičius ir kiti.
Tą ankstyvą birželio 14-osios rytą Kelmės gyventojai išsigandę stebėjo, kaip iš įvairių valsčiaus vietų riedėjo sunkvežimiai. Apie 4 val. ryto išvežė Kelmės mokytojų Latkauskų šeimą. Stasys dirbo pradinės mokyklos mokytoju, buvo jaunalietuvių sąjungos Kelmės apylinkės vadas. Žmona - Bogumila Masiulytė-Latkauskienė buvo baigusi Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, parašiusi diplominį darbą "Kelmės apylinkės piktžolės", Kelmės vidurinėje mokykloje dėstė gamtą ir geografiją. Su jais išvežė ir trejų metų sūnų Algimantą - bei dvejų metų dukrelę Onutę. Kelmiškis ūkininkas Juozas Mockus, gyvenęs Naudvario kaime, buvo ištremtas su žmona, Kelmės vidurinės mokyklos mokytoja Judita Rimaite-Mockiene ir trimis mažamečiais berniukais: Mindaugu (gimusiu 1936 m.), Algirdu (gimusiu 1939 m.) ir Gediminu (gimusiu 1940 m.). Iš Biliškių dvaro ištremta buvusio Kelmės progimnazijos direktoriaus Antano Liaudansko šeima: jis pats, žmona Sofija Lukšytė-Liaudanskienė, sūnus Stasys, dukra Irena ir 79 metų tėvas Julijonas. Į Sibirą išvežtos Kelmės dvaro savininkės Adolfina ir Sofija Gruževskaitės, iš Suvartuvos - 1939 m. mirusio gydytojo Jono Gruzdžio našlė žmona Kristina, iš Graužikų - visuomenės veikėja Emilija Putvinskienė ir jos sūnus, agronomas Vytautas Putvinskis su šeima. Iš Kelmės taip pat ištremta mokytoja Judita Merkienė, jos sūnus, baigiamosios klasės moksleivis Eugenijus Merkys, kelmiškė Emilija Bytautaitė-Šilingienė su dukrele Raminta (ji mirė Irkutsko srityje), mokytojai Jonas Rusas ir Liudvika Rukienė, Narbutų šeima bei daug kitų.
Iš Vaiguvos valsčiaus buvo ištremta Galkevičių šeima. Jų dukra Jadvyga mokėsi Šiauliuose, bet tą siaubingą dieną buvo parvykusi į namus ir pateko į baudėjų rankas. Išvežė juos į tolimą šiaurę, tėvą atskyrė nuo šeimos, uždarė į lagerį. Be to, iš Vaiguvos valsčiaus išvežė Užgirių I dvaro savininko agronomo Marcijono Janavičiaus šeimą (žmoną Oną, sūnų Henriką ir dukrelę Onutę), atsargos kapitoną J. Prelgauską iš Gerdžiogalikės, Vladą Tallat-Kelpšą ir Pocių iš Gerdžiogalos, Akmenių dvaro savininkę Gabrielę Hurčinienę, Pakėvio dvarininką Naikauską ir jų šeimas.
Užvenčio valsčiuje buvo paimtas ir išvežtas senelis Gutkauskas iš Guravos, Užvenčio pradinės mokyklos mokytojas Albertas Šliažas, Užvarmio dvarininko Adolfo Babrauskio (mirusio 1940 m.) šeima: žmona Bronislava ir dukros Janina su Bronislava (suimtos Kelmės vidurinėje mokykloje) ir dar kelios šeimos.
1941 m. išvežtas buvęs Kražių pradinės mokyklos mokytojas, "Jaunosios Lietuvos" sąjungos Kražių skyriaus pirmininkas Kostas Botyrius su žmona Ona ir vaikais: Ramučiu, Milda, Nijole ir Rene. Taip pat ištremtas buvęs ilgametis Karklėnų pradinės mokyklos vedėjas Juozas Brundza. Kražių valsčiuje išvežtas Galinių pradinės mokyklos vedėjas Adomas Adomaitis, iš Kasčiukų kaimo kilusi mokytoja Aleksandra Girdvainytė-Nausėdienė kartu su savo vyru, poetu, kultūros istoriku ir vertėju Vladu Nausėda ir trejų metų dukrele Nijole, dar kelios kitos šeimos.
Tytuvėnų, valsčiuje deportacija palietė Tytuvėnų dvaro (dabar Tytuvėnėliai) savininkus: ekonomikos mokslų daktarą Eugenijų Remerį (mirė 1943 m. Kuibyševe) ir dailininkę Sofiją Dembovskytę-Remerienę. Ištremtas taip pat miestelio mokytojas Kazys Kairaitis ir daug kitų.
Iš dabartinio Kelmės rajono 1941 m. ištremtas Donatas Sveikackas, jo žmona Juzė ir dukra Laimutė, taip pąt Butkienė su dviem vaikais, Radzvilai, Beresnevičienė ir kiti.
1941 m. birželio 22 d. hitlerinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, irgi žuvo daug nekaltų vietos gyventojų tai nuo besitraukiančių raudonarmiečių, tai nuo hitlerinės kariuomenės. Pirmomis hitlerinės okupacijos dienomis vyko masinės represijos ir žiaurus susidorojimas su žydų tautybės piliečiais, kurių dabartinio mūsų rajono teritorijoje sušaudyta apie 1650.
Vaclovas RIMKUS
Kraštotyrininkas