Andriuška Mykolas, g. 1919 m., dirbo gaisrininku Kelmėje
1947.11.22 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.262-266)
[...] Tą dieną, kada buvo sušaudyti žydų tautybės piliečiai (tikslaus mėnesio neatsimenu), aš dirbau valsčiaus valdyboje, kur remontavau patalpą. Apie pirmą valandą dienos prie manęs priėjo valsčiaus viršaitis (pavardės nežinau) su policininku pavarde B...is (vardo nežinau) ir liepė baigti darbą ir eiti prie bažnyčios, kur pasak jų, jau yra susirinkę kažkiek vietinių gyventojų. Nuėjęs prie bažnyčios, aš iš tiesų radau jau stovinčius 10 žmonių su kastuvais. Tarp jų buvo Marcinkus Petras, Blažys Ričardas, Valčiukas Bronius, Buividas Povilas, Baura Vladas. Kitų žmonių pavardžių neatsimenu. Susirinkusius žmones saugojo vokiečių kareiviai ir lietuvių aktyvistai. Mus visus nuvedė į tą vietą, kur buvo numatyta šaudyti žydų gyventojus t.y. apie kilometrą nuo Kelmės ir privertė kasti duobę. Iškasėme iki 5 valandos vakaro. Po to policininkai ir lietuvių aktyvistai pradėjo šaudyti atvežtus žydų tautybės piliečius. Šaudymo metu aš kartu su kitais kasusiais buvau apie 30 metrų nuo šaudymo vietos ir, po to kai policininkai sušaudydavo eilinę partiją žydų, mus visus vertė sušaudytus užkasti. Iš masinio sušaudymo dalyvių aš pažįstu šiuos asmenis: Krajau...as vardo nežinau, Bau...a Juozas, Marc...us Petras, o kitų dalyvių aš nežinau. Visi išvardinti asmenys anksčiau gyveno Kelmėje.
KLAUSIMAS: Jūs anksčiau minėjote, kad Marcinkus Petras kartu su jumis kasė duobę, o dabar sakote, kad jis dalyvavo šaudyme. Kaip reikia suprasti jūsų parodymus ?
ATSAKYMAS: Vokiečių okupacijos metu Kelmės mieste gyveno du žmonės su Marcinkaus pavardėmis ir abu buvo Petrai. Todėl mano liudijimas yra teisingas. Tas Marcinkus, kuris su manimi kasė duobę, šiuo metu Kelmėje nebegyvena, atrodo, kad jis mirė. 1941 metais iš išvaizdos jam galėjo būti apie 45 metus. Antras Marcinkus Petras Kelmėje pasirodė 1941 metais. Lygtais jis dezertyravo iš Raudonosios Armijos. Vokiečių okupacijos metu antrasis Marcinkus buvo lietuvių aktyvistas ir tą dieną, kai buvo masiškai šaudomi žydų tautybės piliečiai, asmeniškai dalyvavo žydų šaudyme.
KLAUSIMAS: Ką veikė šaudymo metu vokiečių kareiviai ?
ATSAKYMAS: Šaudymo metu vokiečių kareiviai stovėjo apsuptyje t.y. stovėjo aplink tą vietą, kurioje vyko šaudymas.
KLAUSIMAS: Ką iš valsčiaus valdybos darbuotojų jūs matėte žydų šaudymo metu ?
ATSAKYMAS: Žydų šaudymo vietoje iš valsčiaus valdybos aš mačiau tik valsčiaus viršaitį. Atrodo, kad jo pavardė Č...a. Be to, ten buvo policininkai iš Raseinių, tarp kurių buvo policijos viršininkas su pavaduotoju.
1947.11.25 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.278-280)
[...] 1941 metais, pirmais mėnesiais nuo karo pradžios, aš gyvenau Kelmės mieste ir remontavau valsčiaus valdybos namą. Gerai atsimenu, kad ar liepos, ar rugpjūčio mėnesį prie manęs priėjo policijos viršininkas B...is ir valsčiaus viršaitis Č...a. Jie liepė man eiti prie bažnyčios, bet nepasakė kodėl. Kai aš nuėjau prie bažnyčios, ten jau buvo susirinkę 10-15 vietinių žmonių su kastuvais, kuriuos saugojo policija. Po to mus visus nuvedė už Kelmės miesto ir ten liepė kasti 25 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio duobę. Po to, kai mes iškasėme duobę, į tą vietą policija ir vokiečiai atvarė žydų tautybės piliečius, iš kurių atėmė visus vertingus daiktus, pinigus bei drabužius ir pradėjo šaudyti. Žydų gyventojų šaudymo metu aš buvau nuo tos vietos 20-30 metrų atstumu ir viską stebėjau. Iš asmenų, kurie vykdė šaudymą, aš gerai pažįstu valsčiaus viršaitį Č...ą, policininką B...is ir kaltinamąjį Mar...ų Petrą. Jie visi asmeniškai vykdė žydų tautybės piliečių šaudymą. Dar ten buvo iš apskrities kažkoks komendantas pavarde Grigoravičius. Iš viso tą dieną buvo sušaudyta apie 500 žmonių. Po sušaudymo policija surinko visus iš žydų atimtus daiktus ir nuvažiavo į Kelmę. Kitą dieną visus mus, kurie kasėme duobę, pakvietė į valsčių ir valsčiaus viršaitis Č...a dalino už duobės kasimą po 30 rublių, bet aš tų pinigų neėmiau ir išėjau namo.
Baura Vladas, s. Mėčiaus, g. 1919 m.
1947.08.19 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.226-227)
[...] 1941 metais vokiečiai ir policija Kelmės mieste sušaudė daug žydų gyventojų. Šaudymai vyko kelis kartus, tačiau juos man teko matyti tik vieną kartą. 1941 metų vasarą, kokią dieną dabar neatsimenu, policininkai, o tiksliau policijos viršininkas Barkauskas, įsakė man važiuoti su jais kasti duobės. Kartu su manimi taip pat buvo nusiųsti kasti duobių ir kiti Kelmės gyventojai: Dijokas Juozas, Andriuška Mykolas ir eilė kitų, tačiau pavardžių jų nežinau. Vos pabaigus kasti duobę, ten pat prie duobės policininkai ir vokiečiai atvarė didelę partiją žydų ir pradėjo šaudyti. Tuo metu aš buvau 10-15 metrų nuo sušaudymo vietos ant kalniuko ir viską mačiau. Šaudymą vykdė policininkai ir vadovavo jam vokiečių SS karininkai. [...] Po to kai didelė partija žydų gyventojų buvo sušaudyta, aš kreipiausi į policijos viršininką, kad man leistų pasiimti vieną porą batų nuo sušaudytų. Bal...ys trenkė man ir pareiškė, kad mane patį reikia sušaudyti, o ne batus duoti. [...] Be šių asmenų buvo Jakubauskas Stasys, pats betarpiškai dalyvavo sušaudyme (vėliau buvo pats partizanų nušautas). [žr. ištrauką iš B.Morkaičio knygos "Kelmės krašto policija"] [...]
1947.11.25 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.272-273)
[...] 1941 metų vasarą, netrukus po to, kai vokiečiai užėmė mūsų vietovę, policijos viršininkas mane, kartu su kitais piliečiai iš Kelmės, išvarė už miesto kasti duobės. Po to kai mes iškasėme duobę, policininkai kartu su vokiečiais prie duobės atvarė žydų tautybės piliečius, iš kurių atėmė visus vertingus daiktus ir viršutinius rūbus ir pradėjo šaudyti. Šaudumo metu aš buvau už 20-30 metrų nuo duobės [...]. Žydų šaudymo metu norėjau pasiimti sau batus, bet Bal...ys man neleido paimti batų. Jis trenkė man vieną kartą kumščiu ir pasakė: "Tave patį reikia sušaudyti su žydais, o tu dar nori batus pasiimti." Po žydų sušaudymo mus privertė užkasti duobę. Policija, surinko atimtus iš žydų daiktus ir nuvažiavo į Kelmę. Po to jie gimnazijoje [buvusioje dvaro spirito varykloje, kurioje vėliau veikė progimnazija] dvi dienas gėrė. [...]
1947.11.25 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.275-276)
[...] 1941 metų vasarą (kurį mėnesį neatsimenu) Kelmės mieste prie manęs priėjo policijos viršininkas Barkauskas ir paklausė, kur aš dirbu ir ar nenorėčiau gerai užsidirbti. Aš atsakiau, kad užsidirbti noriu. Tuomet Barkauskas mane pasiuntė namo pasiimti kastuvo ir įsakė ateiti į valsčių. Kai aš atėjau su kastuvu, Barkauskas mane su mašina nuvežė už Kelmės miesto, o ten jau buvo kiti piliečiai su kastuvais. Tarp jų buvo Andriuška, Dijokas ir kiti. Mums visiems įsakė kasti duobę. Kai duobė buvo iškasta, į tą vietą pradėjo varyti žydų tautybės piliečius. Iš visų atėmė vertingus daiktus bei viršutinius rūbus ir pradėjo šaudyti. Kuomet policija šaudė žydus mes buvome apie 20-30 metrų nuo tos vietos ir viską matėme. [...] Po sušaudymo užkasėme duobę, o policija surinko visus iš žydų atimtus daiktus bei pinigus ir nuvažiavo į Kelmę, kur dvi dienas gimnazijoje gėrė. Po dviejų ar trijų dienų aš nuėjau į valsčių ir policijos viršininkas Barkauskas užmokėjo man už tai, kad kasiau duobę, 30 rublių. [...]
Buivydas Povilas, s. Leono, gim. 1904 m., prieš karą dirbo pas žydus elektros stotyje Kelmėje.
1944.10.18 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.15-16)
[...] 1941 metų rudenį į mano namus atėjo Kelmės valsčiaus viršaitis Č...a ir išvijo mane kasti duobių. Daug mūsų surinko. Kai mes iškasėme duobę, netrukus ten partizanai pradėjo ginti žydus. 1300 žmonių, moterų, vyrų, paauglių ir vaikų. Man pasidarė labai baisu. Norėjau eiti namo, bet policija neleido. Mačiau kaip policija šaudė žmones. Žydus vedė šaudyti partizanai, iš kurių buvo 1. Mar...s Petras, 2. Kvie...us (vardo nežinau), 3. Maur...is (vardo nežinau), 4. Jokubaitis Mykolas, 5. Grigalavičius Aleksas, 6. Barau..is Kazimieras ir eilė kitų, kurių pavardžių aš nežinau, nes buvo iš kitų kaimų. Užkasti varė žmones iš Kelmės. Partizanų šaudomi žydai baisiai šaukė. [...] partizanai nurenginėjo ir surinkinėjo viską, kas brangesnio. [...] Policija mums, kas kasė duobes ir užkasinėjo žydus, liepė ateiti į policiją kitą dieną ryte. Atėjus į policiją, policininkas surašė tokį sąrašą ir padavė mums visiems pasirašyti. O ką jie ten parašė - nežinau. Privertė pasirašyti. [...]
[...] Pirmoje partijoje partizanai sušaudė 1300 žmonių, o antroje - 800 žmonių.
1945.04.11 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.24-25)
[...] Toje vietoje, kur tai įvyko (ar 1941 metų liepos gale, ar rugsėjo mėnesį), surinko 13 žmonių žydų ir sušaudė Kelmės žydų kapinėse. [...]
[...] Antrą kartą žydus šaudė 1941 m. rugsėjo mėnesį. Policijos viršininko įsakymu sušaudė apie 1300 žydų. Aš buvau šaudymo liudininkas. Mus 18 žmonių grasindami šautuvais policininkai atgynė kasti duobę ir nepaleido iš tos šaudymo vietos iki pat šaudymo pabaigos. [...] visi atvesti žydai buvo suvaryti į didžiulę duobę ..., po to į juos šaudė iš šautuvų ir pistoletų. Mar...us į tą gyvą masę ... šaudė nuo pat pradžios iki šaudymo pabaigos. Tą dieną šaudymas truko ištisas 7 valandas, nuo 3 valandos dienos iki 10 valandos vakaro. Sušaudymas buvo žvėriškai žiaurus, nes į duobę buvo suguldyti ir moterys, ir vyrai, ir vaikai, visi kartu. Pabaigus šaudymą, mus sargyba privedė prie duobės ir liepė užkasti sušaudytus žydus. Aš mačiau savo akimis, kad užkasame dar gyvus, kurie vis dar kankinosi. Aš ir dabar matau, kaip viena moteris, žydė, likusi gyva po šaudymo, bandė iššliaužti iš duobėje esančios sušaudytųjų krūvos. Ji buvo žvėriškai pribaigta pagalbinės policijos nario Grig...s (vardo nežinau). [...]
1946.08.15 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.94-96)
[...]1941 metų liepą mane pagavo vokiečių policininkai, kaip komunistų pagalbininką ir uždarė į Kelmės kalėjimą, iš kurio buvau paleistas to pačio mėnesio gale. Grįžus namo, mano žmona Buivydienė Bronė kalbėjo, kad vokiečiai ir lietuvių baltieji partizanai Kelmėje šaudė žydus. Kas iš baltųjų partizanų šaudė ir kiek žydų, ji nežinojo, bet ji matė kaip vedė žydus. [...]
[...] 1941 metų rugpjūčio mėnesį aš dirbau fabrike ir mane vėl pagavo vokiečių policininkai. Mane, kartu su dvylika kitų Kelmės gyventojų, kurių pavardės, kiek dabar atsimenu, buvo Mar...us Petras (tai kitas Mar...us, Kelmės gyventojas), Šimulis Jonas, Baura (vardo nežinau) ir kiti (pavardžių dabar neatsimenu). [...]. Mus atvedė į vietą už pusantro kilometro nuo Kelmės ir privertė kasti duobes. Be mūsų dvylikos žmonių į vietą, kur kasėme duobę skirtą žydams, atvyko keturi lietuvių baltieji partizanai, tarp kurių buvo Jurge..., Jakubauskas, ketvirto pamiršau pavardę. Kai iškasėme duobę, 3 valandą dienos baltieji lietuvių partizanai pasivadinę vokiškąja pagalbine policija, Grig...as, Krajau...as, Marc...us atvedė prie iškastos duobės 65 žmones ir pradėjo vykdyti šaudymą. Man, kartu su kitais žmonėmis kasusiais duobę, Grig...as pasakė nueiti į šalį ir mes atsitraukėme nuo mūsų iškastos duobės į dešinę 5 metrus. Grig...as atvestiems žydams pasakė stoti šalia duobės ir nusirengti iki apatinių drabužių. Po to aš girdėjau, kaip jis žydams liepė gultis į duobę. Tuo metu baltieji partizanai Grig...as, Marc...us, Krajau...as stojo į liniją prie duobės ir pradėjo šaudyti į gulinčius duobėje žydus. Aš mačiau kaip Marc...us Petras stovėjo iš dešinės pusės ir šaudė. Krajau...as stovėjo ir taip pat šaudė į gulinčius duobėje žydus. Įvykdę šaudymą, jie privertė mus, atvestus dvylika žmonių, užkasti duobę, o tuo metu Grig...as, Marc...us, Krajau...as surinko prieš sušaudymą paimtus iš žydų daiktus ir išvežė. [...]
[...] Tą dieną būdamas prie duobės, kur šaudė žydų gyventojus, aš mačiau, kad baltieji partizanai Grig...as, Marc...us, Krajau...as atveždavo partijomis žydus ir visą dieną šaudė. Šaudymą pradėjo pirmą valandą dienos ir baigė 11 val. nakties. Kai mes baigėme užkasti duobę policininkas Grig...as paklausė policijos viršininko [...] (pavardės nežinau), kiek iš viso žydų atvežė ir kiek sušaudė. Policijos viršininkas jam, Grig...ui, atsakė, kad iš viso tūkstantis trys šimtai žmonių. Pabaigę šaudymą 11 valandą nakties Grig...as, Marc...us, Krajau...as ir policijos viršininkas išvažiavo, o mus paleido. [...]
1946.12.27 (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.135-136)
[...] 1941 metų rugpjūčio mėnesį aš dirbau Kelmės linų fabrike. Einantį mane namo sutiko valsčiaus viršaitis Č...a ir nuvarė prie žvyrduobės, kilometras nuo Kelmės, kasti duobės. Aš buvau priverstas eiti. Ten tą dieną atvarė apie dvyliką žmonių. Atsimenu ten buvo Šimulis (dabar jau miręs), Jukura (kur jis randasi nežinau) ir kitus (pavardžių neatsimenu). Kai visus suvarė, mums liepė kasti duobę. Dėl ko ta duobė, aš nežinojau. Mums dar nebaigus kasti duobės, 3 valandą 4-5 policininkai atvarė apie 65 žmones, žydų tautybės piliečius. [...] Po to kai atvedė 65 žydų tautybės piliečius, visus pastatė prie mūsų iškastos duobės, o mus visus, kasusius 12 žmonių, nuvijo į šoną. Atvestus sušaudymui piliečius nuavė ir nurengė iki apatinių drabužių. Tarp atvestų piliečių buvo moterys ir vyrai. Vedė keletą partijų. 65 žmonių grupėje buvo tik vyrai, o sekančiose partijose buvo moterys ir vyrai. Po to, kai visus nurengė [...] vokiškieji baudėjai Marc...us, Grig...as (viso jų buvo 7 žmonės) pradėjo vykdyti šaudymą atvestų žydų tautybės piliečių. Pirmą partiją šaudė 7 žmonės, tarp kurių buvo Marc...us Petras. Aš stovėjau šone ir savomis akimis mačiau kaip Marc...us Petras stovėjo iš dešinės. Tarp šaudžiusių į beginklius piliečius buvo Krajau...as. Po to mes užkasėme sušaudytus. [...] Kai šaudymas pasibaigė, Grig...as paklausė policijos viršininko, kiek iš viso sušaudyta. Policijos viršininkas jam atsakė, kad tūkstantis trys šimtai žmonių. [...]
Blažys Ričardas, s. Juozo, g. 1904 m.
1944.10.20 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.17)
[...] KLAUSIMAS: Pasakykite, Blažy, ar jūs kasėte duobes 1941 metų rudenį su Buivydu ir Šimuliu. Ir jei kasėte, ar žinojote kam jos skirtos ?
ATSAKYMAS: Policininkų prigrasintas ginklu, aš buvau nuvarytas su kastuvu kasti duobės. Daug mūsų su kastuvais surinko. Kai atvedė į vietą, mus privertė kasti duobę. Dėl ko mes, nežinojome. Galvojome, kad kasame dėl savęs. Po to sužinojome, kad atveš žydus.
KLAUSIMAS: Sakykite, Blažy, jūs pats matėte, kaip šaudė žydus ? Jei matėte, tai kas šaudė ?
ATSAKYMAS: Taip, aš mačiau, kaip lietuviai šaudė žydus. O mus, kurie kasė duobes, saugojo vokiečiai [...].
KLAUSIMAS: Pasakykite, Blažy, po šaudymo, ką jūs toliau darėte ?
ATSAKYMAS: Kai lietuvių partizanai sušaudė žydus, mus vokiečiai privertė užkasti duobę.
KLAUSIMAS: Pasakykite, Blažy, ar jums žinoma, kiek kartų šaudė žydus ir kiek žmonių ?
ATSAKYMAS: Kiek žmonių buvo, man sunku pasakyti. Tačiau žinau, kad labai daug. [...]
1946.12.27 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.128)
[...] 1941 metų rudenį mane kartu su dar 10-12 Kelmės gyventojų lietuvių baltieji partizanai nuvarė kasti duobių. Kokią duobę ir dėl ko, man nepasakė. Iškasus duobę, apie 50 vokiškųjų lietuvių baudėjų atvarė apie 100 žydų tautybės piliečių. Tuojau pat juos nurengė iki apatinių drabužių, pastatė prie duobės (tarp jų buvo vaikai ir moterys) ir pradėjo šaudyti. Tarp šaudytojų vokiškųjų lietuvių baudėjų aš atpažinau Krajau...ą (vardo nežinau) Kelmės gyventojas, Riškus (vardo nežinau), Kelmės gyventojas, policininkas. Tura...as (vardo nežinau), Kelmės gyventojas ir daug kitų, kurių pavardžių neatsimenu. [...]
1947.10.14 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.244-245)
[...] Iš buvusios pagalbinės policijos narių žinau Kevinis, Riškus, Krajauskas, Jakubauskas, Balkys, Jurgilas [Jurgelis] Adomas. [...]
[...] Vieną kartą mane, kartu su kitais 12 Kelmės gyventojais, policija nuvarė kasti duobę, skirtą žydų šaudymui. Mane išsivedė du policininkai, Riškus ir Jurgilas [Jurgelis] Adomas. Kokį mėnesį mes kasėme duobę neatsimenu. Kasėme naktį. Po to kai iškasėme duobę, mus nuo jos nuvedė 200 metrų atstumu ir privertė laukti, kada policininkai sušaudys atvestus žydus. [...]
Dijokas Juozas, g. 1919 m.
1947.11.22 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.259-260)
[...] 1941 metais, aš su kitais Kelmės miesto gyventojais, iš kurių atsimenu šiuos: Bauras Vladas, Andriuška Mykolas, Marcinkus Petras, Buivydas Povilas, buvau mobilizuotas kasti duobių, skirtų užkasti sušaudytus žydų tautybės piliečius. Asmeniškai mane šį darbą pakvietė atlikti vienas valsčiaus darbuotojų, kurio pavardės aš nežinau. Jis mane sutiko turguje ir įsakė prisistatyti į valsčiaus valdybą. Aš jo įsakymą įvykdžiau ir atėjau į valsčiaus valdybą. Prieš tai aš grįžau į savo namus ir pasiėmiau kastuvą. Kai aš atėjau į valsčiaus valdybą, ten jau buvo aukščiau mano paminėti Kelmės miesto gyventojai. Tas pats valsčiaus darbuotojas, kurį sutikau turguje, liepė mums eiti su juo. Tas žmogus buvo ginkluotas pistoletu. Į vietą, kurioje turėjome kasti duobę, mus atvedė pirmus, o vėliau atėjo ir kiti Kelmės gyventojai. Iš viso mūsų buvo 15 žmonių. Iki 5 valandos vakaro mes iškasėme didelę duobę. Nuo 5 valandos policininkai mašinomis ir padvadomis pradėjo vežti žydų tautybės piliečius. Šaudymas prasidėjo tuojau po to, kai mes baigėme kasti duobę. [...]
Šimulis Jonas, s. Petro, g. 1896 m.
1944.10.19 apklausa (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303 l.14)
[...] Galiu papasakoti tai, ką pats mačiau. Dabar negaliu tiksliai pasakyti, kokį mėnesį, apie 1941 metų rudenį, policininkai, grasindami ginklu, išvijo mane su kastuvu kasti duobių. Kartu su manimi taip pat buvo išvytas Buivydas Povilas, [...]as Petras, Ričardas Blažys. Iš viso mūsų buvo 18 žmonių. Mes iškasėme milžinišką duobę. Kam ta duobė buvo reikalinga, tiksliai nežinojome. [...] Mūsų, 18 žmonių, nepaleido nuo tos iškastos duobės. Bėgiojo partizanai, ginkluoti šautuvais. Jų pavardžių nežinau, nes jie buvo ne vietiniai gyventojai. Jie mūsų paklausė: "Žinote, kam iškasėte tą duobę ? Dabar mes jus visus sušaudysime." Jie mus ilgai laikė prie tos duobės. Pavakary mes pamatėme, kaip baltieji partizanai prie tos duobės atvarė pėsčius žydus. Jų buvo daug, apie 700 žmonių, vyrų, moterų, paauglių ir mažų vaikų. Tarp baltųjų partizanų buvo Marc...us Petras, Kvie...us, Riškus, Krajau..as ir eilė kitų, kurių pavardžių nežinau, nes jie buvo ne vietiniai. Aš tiksliai mačiau, kaip Marc...us gynė į tą milžinišką duobę žydus. Nurenginėjo nuogus ir po to guldė gyvus žydus į duobę. Paskui į juos paleisdavo šūvius. [...] Aš negalėjau iškęsti to siaubingo vaizdo ir stovėjau kaip apmiręs. Nuo moterų ir vaikų, pusės sklido didžiulis klyksmas. [...] Po to, kai jie sušaudė visus tuos žydus, apie 700 žmonių, mus grasindami ginklu privertė juos užkasti. Mes užkasėme sušaudytus žydus. Po to partizanai mus surinko ir pasivedė apie 30 metrų nuo tos duobės ir pasakė, kad eitume namo ir neatsigręžtume, nes kitaip mus pačius sušaudys. [...]