Alekna Liudas, sūnus Zigmo, gimė 1908 m., Kelmės valsčiaus Piliukų kaime. Šaulių sąjungos narys nuo 1932 iki 1940 m. Karo metu dirbo buhalteriu Kelmės valsčiaus valdyboje. Suimtas 1944 m. rudenį, nuteistas 7 metams priverstinų darbų Komijoje. Iš įkalinimo vietos grįžo. 1990 m. reabilituotas.
1944.11.20 tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.44)
Apie save galiu papasakoti tai, kad tuo metu, kai vokiečiai 1941 metais okupavo Lietuvą, aš dirbau Kelmės valsčiaus valdyboje buhalterio pareigose. Kelmės valsčiaus viršaičiu buvo Čėsna Juozas. Žydų gyventojų šaudyme aš nedalyvavau, į juos nešaudžiau, tačiau su jų nuosavybe turėti reikalų teko. Tuo metu, kai varė apylinkės žydus šaudymui, iš Raseinių į Kelmę atvyko Raseinių policijos viršininkas Grigalavičius, kurį aš jau anksčiau pažinojau. Jis seniau Kelmėje dirbo policininku. Jis man pavesdavo vykdyti išparduotos žydų nuosavybės apskaitą. Pinigus priiminėdavo mūsų valsčiaus kasininkas Kančiauskis Pranas (šiuo metu gyvenantis Preikuruose) iš baltųjų partizanų: Riškaus Kazio, Matulevičiaus Jurgio, Baracevičiaus Vytauto, Jokubaičio Mykolo, Berešnos Petro, Krajausko Leono ir kitų, [...]. Jie visi šiuo metu slapstosi. Po žydų sušaudymo dalis jų nuosavybės buvo pardavinėjama pagal sąrašus. Sąrašuose buvo daug žmonių, bet aš pamiršau, kas tą nuosavybę pirko. 1941 metų ar liepos, ar rugpjūčio mėnesį aš perdaviau Grigalavičiui apie 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) rublių, gautų pardavus žydų nuosavybę. Aš pats asmeniškai įsigijau bufetą, stalą, lovą ir keletą kitų smulkių daiktų. Visą tai pirkau už pinigus. Su žydų nuosavybe turėjau reikalų, bet pačių žydų aš nešaudžiau. [...]. Trumpą laiką su savimi turėjau brauningą, kurį buvau gavęs iš policijos, tačiau jį vėl atidaviau. Dabar jokio ginklo neturiu.
[...]
Kelmėje iki vokiečių okupacijos 1941 metais gyveno iki 1500 žydų. Šiuo metu jų nebėra, nes juos visus vokiečių valdžia sušaudė. Šaudymo metu niekas sąrašų nesudarinėjo, todėl pasakyti, kiek jų buvo sušaudyta, neįmanoma.
[Pastaba. Prasidėjus karui vyko labai greitas pinigų nuvertėjimas. Iš liudijimo aišku, kad tuo metu apyvartoje dar buvo rubliai ir kiekvienam gyventojui buvo akivaizdu, kad rusiškus pinigus neišvengiamai pakeis į vokiškus. Pinigai su kiekviena diena virto paprasčiausiu "popieriu". Karo metu, kaip taisyklė, brangsta bazinės materialios vertybės: maistas, būstas, kuras, namų apyvokos daiktai, drabužiai, brangesni daiktai, kuriuos lengvai galima išmainyti (laikrodžiai, papuošalai ir kt.). Todėl žydų turto pirkimas, be paprasčiausio noro pralobti, dar buvo ir tam tikra "investicija" į vertę turinčius realius daiktus tam, kad išsaugoti savas santaupas. Tokiu būdu, kaip rašo Christoph Dieckmann knygoje "Kaip tai įvyko?" (2020 m.) psl. 127-128, žydų žudynės užimtose teritorijose vokiečių okupacijai suteikė stabilumo ir sėkmės. ]
1946.10.01 tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.104-105)
 |
| Kazys Riškus, (apie 1951-1953 m.) (šaltinis: USCIS Genealogy) |
[...] Dirbdamas valsčiaus buhalteriu aš vedžiau žydų gyventojų turto apskaitą. Pirmomis karo dienomis Kelmėje susiorganizavo sukilėlių būrys, kurio organizatorius buvo Gintila (buvęs Lietuvos armijos leitenantas). Būrio nariais buvo Jokubaitis, Riškus, Jokubauskas, kitų neatsimenu. Iš viso buvo apie 30 žmonių. [...] Dėl kažkokių man nežinomų priežasčių baltieji sukilėliai pridavinėjo valsčiaus valdybai pinigus atimtus iš žydų gyventojų, išpardavinėjo nuosavybę priklausančią žydams, o gauti iš pardavimų pinigai ėjo į valsčiaus valdybą. Visus atneštus pinigus aš įskaitydavau į pereinamąją sąskaitą, kurioje buvo apie 80 tūkst. rublių. Vėliau ši suma buvo pervestą į apskrities viršininko sąskaitą.
KLAUSIMAS: Kokius žydų gyventojams priklausančius daiktus jūs pats asmeniškai pasisavinote ?
ATSAKYMAS: Daiktų priklausančių žydų gyventojams aš nesisavinau. Išpardavime aš už savo pinigus nusipirkau bufetą, lovą ir vaikišką vežimėlį.
KLAUSIMAS: Kas valsčiaus valdyboje vedė gyventojų sąrašus ?
ATSAKYMAS: Vokiečių okupacijos metu valsčiaus valdyboje gyventojų sąrašai nebuvo vedami.
KLAUSIMAS: Tai kaip jūs vykdėte mokesčių surinkimą iš gyventojų ?
ATSAKYMAS: Aš turėjau atskirų ūkių sąrašą ir pagal tą sąrašą buvo išreikalaujami mokesčiai, o atskiro gyventojų sąrašo nebuvo.
KLAUSIMAS: Kas atlikdavo ūkių apmokestinimą ?
ATSAKYMAS: Kiekvienam atskiram ūkiui mokesčius paskirdavau betarpiškai aš, pagal normą ir vokiečių valdžios nurodymus.
KLAUSIMAS: Kiek Kelmės valsčiuje buvo sunaikinta žydų ūkių ?
ATSAKYMAS: 1941 metais Kelmės valsčiuje buvo sunaikinti penki žydų ūkiai. Noriu pridurti, kad dauguma žydų gyventojų gyveno Kelmės mieste ir neturėjo savų ūkių, o dirbo įvairius [kitus] darbus. Apmokestinimas tokių gyventojų neįėjo į mano funkcijas ir tuo užsiiminėjo apylinkės mokesčių inspekcija.
KLAUSIMAS: Kiek vokiečių okupacijos metu iš jūsų valsčiaus buvo išvežta žmonių darbams į Vokietiją ?
ATSAKYMAS: Šito aš nežinau. Gyventojų vežimu į Vokietiją darbams užsiiminėjo policija, o gyventojų surašymo, kaip jau sakiau anksčiau, valsčiaus valdyba nedarė.
KLAUSIMAS: Ar buvo atvejų, kai konfiskuodavo ūkį dėl mokesčių nemokėjimo ?
ATSAKYMAS: Tokių atvejų nebuvo, nes mokesčiai vienaip ar antraip būdavo sumokami.
1947.06.16 teismo posėdžio protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.202-205)
[...] Lageryje buvo apie du tūkstančius įkalintų žydų, kuriuos sušaudė "aktyvistai" ir vokiečiai. [...]
1947.10.29 tardymo protokolas (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.248-255)
[...] KLAUSIMAS: Kur jūs gyvenote ir kuo dirbote tarybų valdžios metais t.y. nuo 1940 metų iki 1941 metų birželio ?
ATSAKYMAS: Nuo 1940 metų iki 1941 metų birželio aš dirbau Kelmės valsčiaus valdyboje buhalterio pareigose.
KLAUSIMAS: Papasakokite apie savo veiklą laikinosios vokiečių okupacijos metu.
ATSAKYMAS: Tuo metu, kai per Kelmės valsčiaus teritoriją ėjo frontas, aš buvau Raseinių aps. Kelmės valsčiaus Palšių kaime. Birželio 25 d. frontas praėjo ir aš grįžau į Kelmės miestą, o birželio 26 d. aš susitikau su buvusiu Kelmės valsčiaus viršaičiu Čėsna Juozu, kuris man pasakė, kad reikia grįžti į valsčiaus valdybą dirbti. Tomis dienomis iš Kauno per radiją buvo paskelbta, kad visi įstaigų tarnautojai turi grįžti į savo darbo vietas. Kadangi buvusios valsčiaus valdybos patalpos sudegė, aš su Čėsna, o vėliau ir kiti tarnautojai, susirinkome į namą, kuriame anksčiau gyveno seneliai ir invalidai . Tame name įsikūrė Kelmės valsčiaus valdyba. Viršaičiu tapo buvęs valsčiaus valdybos pirmininkas. Asmeniškai aš priėmiau buhalterio pareigas. Račkauskas Antanas, Vysockis Stepas, Turskis Bolis pradėjo dirbti raštininkais. Viršaičio Čėsnos Juozo pavaduotoju tapo Užkuras Antanas. Visi aukščiau išvardinti asmenys - Kelmės gyventojai.
KLAUSIMAS: Papasakokite, kokiu būdu pirmomis vokiečių okupacijos dienomis Kelmės valsčiuje buvo suburta pagalbinė policija ir kas iš Kelmės gyventojų įstojo į ją.
ATSAKYMAS: Papasakoti apie pagalbinės policijos suorganizavimą aš negaliu, o iš Kelmės gyventojų, kurie įstojo į ją ir tarnavo visą vokiečių okupacijos laiką aš žinau šiuos asmenis: iš pradžių policijos viršininkas buvo Barkauskas, vardo nežinau, eiliniai policininkai buvo Mockevičius vardo nežinau, Paulauskas vardo nežinau, Žalpis Karolis, Jurgelis Adomas, Jokubauskas Stasys. Kitų policininkų neatsimenu, nes jau praėjo daug laiko. Be policininkų dar buvo taip vadinami aktyvistai, kurių tarpe buvo Kelmės gyventojai. Pavardes kai kurių aš žinau, tai Gintila, vardo nežinau, Jokubaitis Mykolas, Merkelis vardo nežinau. Prieš įstodami į policiją aktyvistai buvo Jokubauskas Stasys ir Jurgelis Adomas. Kitų nežinau.
KLAUSIMAS: Kokiame mėnesyje vyko pirmosios tarybinių žydų tautybės piliečių šaudymas Kelmės mieste ir kas jį vykdė ?
ATSAKYMAS: Pirmas tarybinių žydų tautybės piliečių šaudymas vyko 1941 metų ar liepos, ar rugpjūčio mėnesį. Tiksliai neatsimenu.
KLAUSIMAS: Kiek laiko žydų tautybės piliečiai buvo laikomi uždaryti lageryje iki sušaudymo dienos ?
ATSAKYMAS: Žydų tautybės piliečiai lageryje iki sušaudymo buvo laikomi apie mėnesį. Juos iš lagerio Kelmės policininkai su apsauga vesdavo valyti Kelmės gatvių ir dirbti kitus darbus.
KLAUSIMAS: Koks lageryje buvo žydų tautybės piliečių kontingentas ?
ATSAKYMAS: Lageryje buvo vien vyrai.
KLAUSIMAS: Kuriuos iš lageryje buvusių žydų jūs pažinojote ?
ATSAKYMAS: Iš lageryje buvusių žydų pažinojau šiuos: Šaferis, buvęs Kelmės gyventojas, Braude, Judelevičius, taip pat Kelmės gyventojas.
KLAUSIMAS: Iš kur žinote, kad jūsų paminėti asmenys buvo suimtųjų žydų lageryje ?
ATSAKYMAS: Vieną dieną, kai atėjau į darbą valsčiaus valdyboje, viršaitis Čėsna man pasakė, kad trūksta žmonių lageryje saugoti žydus. Jis liepė man eiti ir pakeisti vieną lageryje saugantį žydus žmogų. Pasitaisau, Čėsna apie tai man pasakė vakare, po darbo. Valsčiuje buvome likę tik mes dviese. Visi kiti tarnautojai jau buvo išėję namo. Apie 6 valandą vakaro aš nuėjau į lagerį ir pakeičiau vieną žmogų, jo pavardės nežinau. Mano budėjimo metu iš lagerio daržinės išėjo mano anksčiau paminėti žydai.
KLAUSIMAS: Kuriuos iš suimtų žydų jūsų budėjimo metu išvedė iš lagerio į darbus ir kas juos išsivedė ?
ATSAKYMAS: Mano budėjimo metu iš lagerio suimtų žydų niekas į darbą nevedė.
KLAUSIMAS: Ar jums teko dar kartą saugoti žydų tautybės piliečius ?
ATSAKYMAS: Išskyrus šį vieną kartą, man daugiau neteko saugoti žydų.
KLAUSIMAS: Kas ir kada sušaudė žydų tautybės piliečius, kurių saugojime jūs vieną kartą dalyvavote ?
ATSAKYMAS: Kas konkrečiai dalyvavo žydų šaudyme nežinau, nes dieną prieš tai aš, sužinojęs iš Čėsnos Juozo, apie tai, kad bus šaudomi žydai, dviračiu iš Kelmės išvažiavau į Palšių kaimą, Kelmės valsčiuje. Ten išbuvau vieną naktį. Kai grįžau į miestą, žydai jau buvo sušaudyti. Čėsna man pasakojo, kad šaudymo metu buvo trys vokiečiai. Iš kur jie buvo atvažiavę aš nežinau. Iš vietinių gyventojų šaudyme dalyvavo aktyvistai, tačiau konkrečiai kas, aš nežinau.
KLAUSIMAS: Ar policininkai vežė į valsčiaus valdybos patalpas nuosavybę priklaususią sušaudytiems žydams ir kas tai darė ?
 |
| Buvusi Kelmės progimnazija. Karo pradžioje čia įsikūrė laikina Kelmės valsčiaus valdyba. |
ATSAKYMAS: Iš nuosavybės į valsčiaus valdybos patalpas aktyvistai vežė tik drabužius, priklaususius sušaudytiems žydams.
[Jakovo Zako liudijime yra rašoma, kad sušaudytų žydų daiktų ir konkrečiai jų drabužių sandėliui naudojo gimnazijos rūsio patalpas, o tai yra kažkada buvęs ponų Gruževskių spirito varyklos pastatas, kurį prieš karą kuriam laikui paskyrė progimnazijai. Iš to galima daryti svarią prielaidą, kad karo pradžioje Kelmės valsčiaus valdyba laikinai įsikūrė būtent tame pačiame pastate, stovinčiame ir iki šiol šalia Kelmės dvaro.]
KLAUSIMAS: Kas iš valsčiaus tarnautojų priiminėjo ir vedė žydų daiktų apskaitą ?
ATSAKYMAS: Niekas iš valsčiaus tarnautojų žydų nuosavybės nepriiminėjo, o daiktus sudėdavo kambaryje, kurio raktą turėjo aktyvistas Gintila.
KLAUSIMAS: Kiek laiko praėjo tarp pirmo ir antro žydų tautybės piliečių sušaudymų ?
ATSAKYMAS: Praėjus trims savaitėms po pirmojo sušaudymo, vieną dieną į Kelmę buvo atvarytas didelis skaičius žydų tautybės moterų, vaikų ir senių. Tos dienos vakare žydai buvo sušaudyti. Šaudymo dalyvių aš nežinau. Tą dieną aš buvau valsčiuje, kur be manęs kartu buvo Čėsna Juozas, kasininkas Kančiauskas, raštininkas Turskis ir kiti. Apie 3 valandą dienos į valsčių atėjo policininkas pavarde Grigaravičius, atvykęs iš Raseinių. Jį aš pažinojau dar nuo Smetonos režimo laikų. Tuo metu jis tarnavo Kelmės policininku. Žydų šaudymo dieną Grigaravičius atvažiavo į Kelmę pareikalauti pinigų, kurie buvo surinkti pardavus žydų nuosavybę. Kiek jis tą dieną gavo pinigų aš neatsimenu, tačiau iš viso valsčiuje buvo 80 000 rublių, kurie buvo gauti iš vietinių gyventojų už žydų nuosavybę. Tą pačią dieną Grigaravičius išvyko iš Kelmės. [...]