Kelmiškis (Cvi Hiršas) Gari Šaferis |
Marija Balilionytė mokytojavo Lioliuose. Prasidėjus karui ši moteris rizikuodama gyvybe savo namuose slėpė jauną Cvi Hiršą Šaferą. Jausdamas didelį dėkingumą, jaunuolis pasipiršo ir vedė žymiai vyresnę savo gelbėtoją su visomis katalikų apeigomis, žinoma, prieš tai pats priėmęs krikštą ir pasivadinęs Mykolu. Apie šią drąsią ir neeilinę moterį kol kas yra žinoma tik tiek, kad ji gimė apie 1900 metus, 1917 metais buvo St. Peterburge ir savo akimis matė bolševikų perversmą, bėgusi nuo neramumų ir atsidūrusi Latvijoje, pabaigė mokslus ir visą savo amžių pašventė pedagogo darbui. Ji buvo labai apsišvietusi moteris, laisvai skaitė prancūziškai ir vokiškai. Kelmės gyventojai ją atmena, kaip miesto šviesuolį. Marija mirė apie 1982 m. Savo pageidavimu kūną po mirties atidavė Kauno medicinos institutui.
Kurį laiką Mykolas Šaferis dirbo Liolių mokyklos direktoriumi ir mokė vaikus rusų bei vokiečių kalbų. Po karo pora išsiskyrė. Mykolas (Cvi Hiršas) Šaferis vedė kitą moterį, taip pat mokytoją, su kuria susilaukė keturių vaikų. Šaferų šeima persikėlė gyventi į Jonavos rajoną.
Ištrauka iš išverstos į anglų kalbą knygos "Kelm – ’Ets Karut" ("Išrautas medis")
"The Shaffer family was also the owners of a metal supply store. This was a respected and Zionistic family, which belonged to the Betar movement. Fruma, their daughter, was a well known beauty, who married and lived in Kovno. During the Nazi occupation, she and her small daughter, were put into the ghetto there. She tried to escape, but was caught, brought to the Gestapo and shot. Tzvi Shaffer is the only survivor of that family. During the war, he hid with a woman in Lal (Leoliaye). She was a teacher in the local school. She made great efforts to hide and protect Tzvi. This woman, a daughter of a distinguished Lithuanian family of the past, hid Tzvi in her house, and endangered her life for him. Tzvi felt obligated to her, so he converted and married her in a Catholic ceremony. After the war, he divorced his wife and married another teacher in the school where he worked. He lives there today and has sons and daughters. Tzvi never wanted to return to Judaism, although the Jewish Bible was always on his table, and he enjoyed reading and quoting from it. One of his daughters is a doctor, and has expressed a desire to visit Israel many times."
(šaltinis)