 |
| Stasys Jokubaitis, Kanada, ("Tėviškės žiburiai", 2009.01.20) |
 |
| Stasio Jokubaičio registracinė kortelė užpildyta 1945 metais, Roskilde, Danija. |
 |
Straipsnis, atspausdintas laikraščio "Naujienos" keturiuose numeriuose (Nr. 1984-05-05, Nr. 1984-05-08, Nr. 1984-05-09, Nr. 1984-05-10), skirtas Stasio Jokubaičio 65 metų sukaktuvių proga.
KANADOS NAUJIENOS
Pagerbė visuomenės veikėją Stasį Jokubaitį 65 metų gimtadienio ir 45 metų visuomeninės ir šauliškos veiklos proga.
Pagerbimo pokylis įvyko balandžio 7 d. Toronto Lietuvių Namuose 7 val. vakare. Jį suruošė Stasio Jokubaičio draugai. Pokylyje dalyvavo 160 svečių. Minėjimą atidarė rengėjų komiteto vardu V. Štačkus, pakviesdamas kun. A. Simanavičių, OFM, palaiminti stalą. Svečiai vaišinosi A. Gataveckienės paruoštais karštais valgiais. Vaišes laikinai nutraukė Toronto miesto burmistro Arthur Ceggleton sveikinimo kalba, nes jis, turėdamas daug įsipareigojimų, turėjo tuoj išvykti. Vėliau V. Štočkus pakvietė š. V. Pečiulį pasakyti pagrindinę kalbą, kuris supažindino svečius su 65 metų gimtadienį švenčiančiu St. Jokubaičiu.
Stasys Jokubaitis yra gimęs 1919 m. balandžio 10 d. Žemaitijoje, Kelmės mieste. Yra baigęs gimnaziją ir kooperacijos kursus verslo administravime, iš prigimties yra gabus organizatorius ir talentingas kalbėtojas. Taip pat, iš pat jaunų dienų, dar būdamas pradžios mokykloje, pradėjo galvoti apie svetimtaučių [žydų] užgrobtą prekybą. Stasys Jokubaitis, būdamas iš jaunystės sumanus, su žemaitišku užsispyrimu pradeda organizuoti mokykloje krautuvę, kooperatyvo pagrindu. Gavęs pritarimą iš mokyklos vedėjo, sukvietė vyresnių skyrių mokinių susirinkimą ir įsteigė nuosavą lietuvišką kooperatyvinę krautuvę. Mokiniai atnešė iš tėvų po vieną litą, kas sudarė gražią 70 litų pradžią. Kelmės kooperatyvo valdyba tokiam mokinių užmojui pritarė ir davė kreditan rašomos medžiagos, daug pigesne kaina, kaip svetimtaučiai [žydai] kad imdavo. Vėliau, kai jau Stasys buvo baigęs gimnaziją ir susipažinęs su verslu, tvarkydamas mokyklos kooperatyvo krautuvę, gavo tuojau darbą Kelmės kooperatyve, pasiekdamas vėliau ir vedėjo pareigų.
St. Jokubaitis taip pat mėgo ir muziką. Lankydamas gimnaziją ėmė ir muzikos pamokas. St. Jokubaitis 1937 metais, būdamas tik 18 metų su tėvo sutikimu, įstojo į Kelmės Lietuvos šaulių Sąjungą Vlado Pūtvio šaulių būrį. Kai Kelmės šauliai įsigijo dūdų orkestro instrumentus, tai Stasys, būdamas to orkestro pats stipriausias muzikantas, perėmė ir to orkestro vadovavimą.
Jau 47 metai, kaip jis yra šaulys ir jau 18 metų vadovauja Vlado Pūtvio šaulių kuopai Toronte. St. Jokubaitis, 1940 m. rusams okupavus Lietuvą, komunistų buvo įtartas palaikąs ryšius su Lietuvos laisvės kovotojų pogrindžiu. Tuojau pat buvo areštuotas ir išvežtas į Raseinių sunkiųjų darbų kalėjimą. Ten jam teko patirti žiaurius NKVD tardymus, panaudojant ir fizinę jėgą, kad prisipažintų prie nepagrįstų kaltinimų. Vėliau, kaip reikalingas orkestrui vadovas ir kooperatyvui tarnautojas, iš kalėjimo buvo išleistas, bet turėjo kas savaitę registruotis milicijoje.
Prieš rusų-vokiečių karą pasišalino iš darbovietės ir slapstėsi, kad nebūtų išvežtas į Sibirą.
[Retorinis klausimas. Ar 1941 metų Lietuvai kritiškai svarbiu laiku t.y. 1941 m. Birželio sukilime St. Jokubaitis niekaip nepasižymėjo ir apie tai nebuvo ką parašyti ?]
Antrą kartą rusams okupuojant Lietuvą, Stasys Jokubaitis pasitraukė į Vokietiją, o karui pasibaigus atsidūrė Danijoje. Dar esant rusams okupuotoje Danijos Borholmo saloje, Stasys susipažinęs su danais intelektualais bei spaudos darbuotojais, suorganizavo per Kopenhagos radiją lietuvišką transliaciją. Po karo per penkis Danijoje išgyventus metus buvo tik vienintelį kartą, per radiją padarytas pareiškimas, kad Lietuvą okupavo rusai. Danai užtai iš rusų susilaukė daug priekaištų. Kada Danijoje lietuviai buvo suvežti į vieną pabėgėlių stovyklą, vadinamą Nymindegab, tai jų ten buvo iš viso apie 2,000. Čia jis vėl ėmėsi darbo ir suorganizavo didelį chorą, tautinių šokių grupę, orkestrą, vaidybos būrelį ir lietuvių futbolo komandą. Šie visi kultūriniai vienetai labai išpopuliarino lietuvius ir Lietuvos vardą visoje Danijoje.
1950 metais S. Jokubaitis atvyko į Kanadą ir įsidarbino Hamiltono mieste. Tais pačiais metais suorganizavo lietuvišką orkestrą — "Aidas", ir surengė keletą koncertų. 1952 m. Stasys persikėlė gyventi į didžiausią Kanados lietuvių koloniją - Torontą. Čia irgi suorganizavo labai pajėgų orkestrą "Trimitą". Gyvendamas Toronte sukūrė šeimą ir abu įsijungė į lietuvišką organizacinį bei visuomeninį gyvenimą. Užaugino dukrą Danutę, kuri be akcento kalba lietuviškai. Priklauso Vlado Pūtvio šaulių kuopai ir dalyvauja lietuviškoje veikloje. St. Jokubaitis, SA 236 kuopos veikėjo Jurgio Strazdo paragintas įstojo į SLA 236 kuopą. Jis, dirbdamas kaip generalinis organizatorius, į SLA kuopą yra įrašęs virš 200 narių. Reikia pripažinti, kad, dėka S. Jokubaičio atliktų darbų, dar ir šiandien SLA 236 kuopa Toronte yra gyva.
St. Jokubaitis 1956 metais suorganizavo ir pastatė pirmąjį muzikinį veikalą Toronte — operetę "Viengungiai". Jis dirbo ir Toronto Lietuvių bendruomenės valdyboje. Tuo laiku jis suorganizavo labai sėkmingą lėšų telkimą sportininkų išvykai į Australiją. Be to, jis suorganizavo Toronto lietuvių keletos autobusų išvyką demonstracijoms į New Yorką, prie Pasaulio Jungtinių Tautų. Toronte tik atsisteigus šaulių organizacijai, Stasys nuo 1955 metų įsijungė į jos eiles. Perėmus S.Jokubaičiui Toronto Vlado Pūtvio šaulių kuopos pirmininkavimą, jis labai pagyvino tos kuopos, ir bendrai Kanados šaulių, veiklą. Jau 18 metų jis yra Toronto Vlado Pūtvio šaulių kuopos pirmininku. Jis yra ir Kanados šaulių rinktinės pradininkas, jos organizatorius ir pirmasis pirmininkas. Ilgą laiką yra buvęs Lietuvos šaulių S-gos Tremtyje centro valdyboje. Jo pastangų dėka buvo įkurti šaulių daliniai Hamiltone, St. Catharines ir Sudburyje. Be to jis yra aplankęs veik visus šaulių dalinius Kanadoje. Už veiklą ir nuopelnus Šaulių Sąjungai yra apdovanotas šaulių medaliu ir šaulių žvaigždės ordinu. Pasaulio Estų Laisvės Kovotojų Sąjunga Stasį Jokubaitį yra apdovanojusi sidabro medaliu. Taip pat St. Jokubaitis buvo vienas iniciatorių organizuojant Pabaltiečių, t. y. estų, latvių ir lietuvių karines - patriotines organizacijas į bendrą junginį — Baltic Veterans League in Canada.
 |
| Šaltinis "Naujienos" (1984-04-21/24) |
Stasys Jokubaitis 1972 metų pavasarį kartu žmona Marija ir jaunute dukrele Danute išvyko į Ottawą aplankyti ministerį p.Sharp, kur tikėjosi susitarti dėl atvykimo į Torontą datos. Atvykęs į Ottawą, St. Jokubaitis nuėjo į Parlamento rūmus ir suradęs ministerio M. Sharp kabinetą, kreipėsi į sekretorę, prašydamas gauti leidimą pasimatyti su ministeriu. Sekretorė pasakė, kad ministeris daugiau vizitorių nebepriima ir paprašė atvykti ryt dieną. S. Jokubaitis pakartotinai kreipėsi į sekretorę ir paprašė, kad ministeriui pasakytų, jog yra atvykęs Stanley Jokubaitis iš Toronto ir nori pasimatyti. Sutikimas buvo gautas ir St. Jokubaitis, gerai nusiteikęs įėjo į ministerio kabinetą. Pasisveikinęs, kaip su artimu pažįstamu, Jokubaitis pareiškė, ko jis pas ministerį atvyko ir priminė, kad kartu yra atvažiavusi ir jo žmona su dukryte. Ministeris M. Sharp apsidžiaugė ir pareiškė, kad greit baigs raštinėje darbą ir norės pamatyti Jokubaičio žmoną bei dukrelę. Be to, jis pakvietė visą šeimą nuvykti su juo į restoraną ir papietauti, kur bus aptarta detalės ir ir data dėl atvykimo į Torontą. St.Jokubaitis vakarieniaudamas su ministeriu M. Sharp susitarė, kad ministeris atvažiuos į Torontą 1972 metais birželio mėn. [neįskaitomai] dieną. Stasys Jokubaitis, aptaręs su Kanados Užsienio reikalų ministeriu jo atvykimo datą, džiaugsmingai atsisveikino ir grįžo į Torontą organizuoti politinius debatus, liečiančius pabaltiečius: lietuvius, latvius ir estus bei nelegalią rusų okupaciją. Sutartą dieną Kanados Užsienio reikalų ministeris atvyko į Torontą, kur Stasys Jokubaitis asmeniškai pasitiko ir atlydėjo į jau vykstančią konferenciją Prisikėlimo parapijos patalpose. Tai pirmas atsitikimas, kada Stasio Jokubaičio pastangomis pavyko iškviesti Kanados Užsienio reikalų ministerį M.Sharp atvirai aptarti rusų neteisėtą Lietuvos okupaciją. Ta proga galėjo pasinaudoti latviai ir estai, išreikšdami ir jiems rusų daromas skriaudas.
Stasys Jokubaitis yra gerai žinomas kanadiečių tarpe. Jis palaiko artimas pažintis su Kanados ministeriais, parlamentarais, Toronto miesto valdytojais, ypač su dabartiniu prielankiu burmistru p. A. Eggleton, aldermanais ir kitais pareigūnais. Labai reikšmingas jo nuopelnas yra tas, kad jis vienam iš Toronte esančių parkų išrūpino pavadinimą "Park Lithuania". Jam už tai priklauso visų Toronto lietuvių padėka ir pagarba.
Stasys Jokubatis kol įvykdė ir suorganizavo šiuos didelius darbus, sugaišo šimtus valandų laiko ir išleido šimtus dolerių kelionėms apmokėti. Jis tą lietuvių ir Lietuvos garsinimo darbą atliko su pasišventimu ir savo lėšomis, prisimindamas rusų pavergtą ir kankinamą gimtą kraštą - Lietuvą.
Man giliai širdyje pasiliko Stasio Jokubaičio žodžiai, pasakyti 1977 m. švenčiant vedybų 25 metų sukaktį Toronto Lietuvių Namuose. Jis pakeltu balsu, išreikšdamas padėką atsilankiusiems svečiams į vedybų sukaktį, pareiškė: "Aš, žmona ir duktė Dana - mes esame "Lietuva", ir visi susijungę kartu būkime "Lietuva". Taip, kur liečiam pavergtos Lietuvos laisvinimo reikalai, ten dalyvauja ir Stasys Jokubaitis su šeima.
Kada prasidėjo sveikinimo kalbos, V. Štočkus vadovavimą perdavė Danai Jokubaitytei. Žodžiu sveikino Lietuvos generalinis konsulas dr. Jonas Žmuidzinas, Estijos gener. konsulas I. Heinsoo, Latvijos general. konsulas dr. E. Upeniks, Toronto miesto burmistras A. Eggleton ir iš Ottawos parlamentaras J. Elis. Jis savo sveikinimo kalboje pasakė, kad jau laikas, kad pabaltiečiai turėtų Ottawoje (Senate) atstovą, senatorių, o toks galėtų būti St. Jokubaitis. Toliau sveikino Ontario provincijos parlamento atstovas T. Ruprecht ir J. Breithaupt, VLIKo vicepirmininkas V. Jokubaitis, Kanados Šaulių Rinktinės astt. Ig. Petrauskas, VI. Pūtvio šaulių kuopos - V. Stačkus, Sudburio šaulių kuopos — J. Labuckienė, St. Catherines Povilo Lukšio Šaulių kuopos pirm. A. Šetkus, iš Clevelando — šaulys J. Mulolis, Toronto SLA 263 kuopos pirm. J. Dambaras, KLB. Toronto apylinkės valdybos kun. A. Simanavičius, OFM., Amerikos krašto L. B-nės vicepirm. K. Žiedonis (iš Klivelando), Toronto miesto aldermanas B. Grys, Toronto "Vytis", sporto klubo P. Berneckas, Estų karo veteranų vardu - A. Jurs. Raštu sveikino šie Kanados valdžios ministeriai: C. Caccia, J. Chretien, D. J. Johnson, M. MacGuigan ir J. C. Mundo bei Ontario provincijos min. N. G. Leluk; Šaulių S-gos pirm. K. Milkovaitis; Pasaulio Estų Laisvės Kovotojų S-ga; visuomenininkai J. ir B. Strazdai, iš Toronto; dr. L. K. Uleckai, S. V. Aušrotai ir Galdikų šeima, iš Los Angeles, U.S.A. Sveikino daug giminių iš okupuotos Lietuvos ir nemažai, draugų iš Kanados bei U.S.A.
Dažnai spaudoje yra rašoma, kad reik mylėti Lietuvą iš tolo. Stasys Jokubaitis yra vienas iš tų aktyviųjų veikėjų, kuris myli Lietuvą iš tolo, ir su pasišventimu dirba savo gimto krašto iš Sovietų okupacijos išvadavimui. Kanados valdžios atstovai dažnai etninių grupių tautinių švenčių minėjimuose pareiškia šitaip: "Kas gerbia savo gimto krašto tradicijas, ir kovoja už į gimto krašto laisvės atgavimą, tas yra geresnis ir už Kanados pilietį."
Stasys Jokubaitis visiems pagerbimo rengėjams ir svečiams už atsilankymą ir dovanas išreiškė padėką anglų bei lietuvių kalbomis. Jis anglų kalba pareiškė padėką savo tėvams, kurie jam dar būnant jaunam, įkvėpė tėvynės meilę. Baigdamas padėkos kalbą lietuviškai, pasižadėjo ir toliau, kur tik bus reikalingas, kovos už Lietuvos laisvę, visuomet prisidės darbu. Už tą jo pažadą svečiai jam audringai plojo.
Programą atliko gabios akordeonistės — D. Pargauskaitė ir N. Bernotienė.
Tik trumpais bruožais padariau Stasio Jokubaičio 45 metų visuomeninės ir šauliškos veiklos apžvalgą; jam minim 65 m. amžių. Tai yra tik dalinis už jo darbus "atlyginimas" tik atspausdintas šiame dienraštyje. Naujienose, kurių jis jau virš 20 metų kaip yra prenumeratorius. Ilgiausių Metų, Stasy !
(J. Šarapnickas)
Iš A. Žemecko 1948 balandžio 14 d. tardymo protokolo (LYA, f.K-1, ap.58, b.9594/3 l.23-26)[...] Sukilėlių gaujos vadas buvo Lietuvos armijos leitenantas Gintila, kuris 1941 metais išvyko į savo gimtinę netoli Lietuvos pasienio, o jo vietą užėmė Riškus Kazys, lietuvis, be karinio laipsnio, kuris prieš karą gyveno Kelmėje ir dirbo siuvėju. Jokubaitis Mykolas, 25-26 metų amžiaus, prieš karą gyveno Kelmėje, Jokubaitis Stasys, vyresnysis Mykolo Jokubaičio brolis, prieš karą kartu su broliu gyveno Kelmėje, Jasaitis Aleksas, prieš karą gyveno Kelmėje, Matulevičius Jurgis, gimęs 1925 metais Raseinių apskrities Tytuvėnų valsčiuje, prieš karą gyveno Kelmėje ir mokėsi gimnazijoje, Rimkus Jonas, prieš karą gyveno Kelmėje, Lukošius Petras, pagyvenęs asmuo, buvęs Kelmės priešgaisrinės komandos viršininkas, Grigalavičius, Užkuras, Cibulskis ir kiti. Kur šie visi mano išvardinti asmenys yra dabar, aš nežinau.[...]