 |
| Vytautas Sakalauskas šaltinis: "Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953" 7 tomas |
(Ištrauka iš knygos "Masinės žudynės Lietuvoje", 1 dalis, 1965 m.)
SAKALAUSKAS Vytautas, Felikso, gimęs 1919 m. Rusijos TFSR, Smolensko srityje. 1939—1941 m. Galinių k. (dabar Kelmės raj.) pradžios mokyklos vedėjas. Nuo 1944 m. vasario mėn. iki 1944 m. rugpjūčio mėn.— Plechavičiaus vietinės rinktinės būrio vadas. Nuo 1944 m. lapkričio mėn. iki 1945 m. vasario mėn. — vokiečių armijos statybos bataliono būrio vadas. Nuo 1944 m. liepos mėn. — LLA Šiaulių apygardos štabo komendantas "Strazdo“ slapyvardžiu.
1951 m. sausio 26 d.
Karui prasidėjus, aš gyvenau Kelmės valsčiuje, Galinių kaime. Kai vokiečių kariuomenė įžygiavo į Raseinių apskritį, maždaug birželio mėn. 27—28 d., valsčiaus centre — Kražiuose nacionalistai sudarė būrį, kurio organizatoriumi ir vadu buvo Jurevičius, buvęs Kražių valsčiaus policijos nuovados viršininkas.
 |
| Pranas Jurevičius, Kražių policijos nuovados viršininkas ("Kražių aidai", 1939 m. sausis Nr.1) |
Būrio organizavimo dieną Jurevičius pas mane, į Galinių kaimą, atsiuntė pasiuntinį, buvusį policininką, per kurį prašė atvykti į Kražių miestelį. Tą pačią dieną atvykau pas Jurevičių, kuris man papasakojo, kad Kražių valsčiuje organizuojamas būrys, kurio uždavinys — palaikyti tvarką, t. y. užkirsti kelią bet kokiems gyventojų veiksmams, nukreiptiems prieš vokiečių valdžią. Jurevičius man, kaip buvusiam Lietuvos buržuazinės kariuomenės karininkui, pasiūlė tokią grupę organizuoti Galinių kaime ir jai vadovauti; ji būsianti pavaldi Kražių valsčiaus "partizanų“ būriui ir vykdysianti visus jo štabo paliepimus.
Įtraukti į būrį Jurevičius rekomendavo šaulių organizacijos narius, asmenis, anksčiau tarnavusius Lietuvos buržuazinėje policijoje ir kariuomenėje, bei kitus asmenis, priešiškus Tarybų valdžiai. Su Jurevičiaus pasiūlymu sutikau ir užtikrinau jį, kad jo duotą uždavinį įvykdysiu. Grįžęs iš Jurevičiaus, Galinių kaime ėmiau organizuoti "partizanų“ grupę. Aplankiau visus Jurevičiaus nurodytų kategorijų asmenis ir siūliau jiems savanoriškai stoti į būrį. Iš savanorių, pareiškusių pageidavimą stoti į būrį, įtraukiau septynis Galinių kaimo gyventojus.
Aš turėjau pistoletą, kurį pirkau dar prieš karą, 1941 metų pradžioje. Kiti mano grupės dalyviai dažniausiai buvo ginkluoti šautuvais, kuriuos jie įsigijo, traukiantis Tarybinei Armijai; daug ginklų liko apkasuose, kur vyko kautynės.
Pirmomis mūsų būrio veiklos dienomis Kražių valsčiaus "partizanų“ būrio štabo paliepimu suiminėjome Galinių kaimo tarybinius aktyvistus. Mano vadovaujama grupė, man įsakius, areštavo tris tarybinius aktyvistus: apylinkės pirmininką (pavardės neatsimenu), apylinkės sekretorių (pavardės neatsimenu) ir dar vieną tarybinį aktyvistą, kuris dirbo valsčiaus vykdomajame komitete, o gyveno Galinių kaime. Pastarasis buvo atvarytas į Kražius, į būrio štabą, o vėliau perduotas vokiečių valdžiai; apylinkės pirmininką ir sekretorių paleidau. Be to, mano grupė sulaikė keturis atsilikusius nuo savo dalinių Tarybinės Armijos karius. Visi jie buvo perduoti vokiečių valdžios organams.
Pirmomis liepos mėnesio dienomis su trim man pavaldžiais "partizanais“ atvykau į Kražių miestelį, į būrio štabą, gauti tolesnių nurodymų. Atvykus "partizanų" būrio vadas Jurevičius surinko visą būrį ir paskelbė vokiečių valdžios potvarkį apie visų žydų tautybės piliečių, gyvenančių Kražių miestelyje, masinį areštą. "Partizanai“, vykdydami tą potvarkį, ėmė areštuoti žydus, ir per tris—keturias valandas visi Kražių miestelio žydai buvo suimti ir uždaryti didelėje daržinėje. Iš viso buvo areštuota apie 250 žmonių.
1951 m. vasario 1 d.
Aš buvau Raseinių apskrities Kražių miestelio baudžiamojo būrio [Pastaba iš knygos: "Šiuo atveju - ginkluoto LAF būrio. Baudžiamasis būrys kaltinamųjų ir liudininkų parodymuose gali dar reikšti ir ypatingą būrį arba policinį batalioną."] štabo narys rikiuotės reikalams. Baudžiamojo būrio štabas buvo suorganizuotas 1941 metų birželio mėnesį. Štabo organizatorius ir viršininkas buvo Kražių valsčiaus policijos punkto vedėjas. Jo pavaduotojas ūkio reikalams buvo Kražių valsčiaus seniūnas Šveikauskas. Štabo narys tardymo reikalams buvo Ivaškevičius. Tas štabas buvo pavaldus "aktyvistų“ štabo atstovui Kaziui Matulevičiui, kuris kaip tik tuo metu atvyko iš Kauno. Štabo narių pasitarime, kuriame ir aš dalyvavau, Matulevičius mums iškėlė uždavinį padėti vokiečiams ir apsiginkluoti.
Kazį Matulevičių pažinojau nuo 1939 metų gruodžio mėnesio, kaip valsčiaus mokyklos vedėją, nes buvau jam pavaldus darbe. Tuo laiku dirbau Galinių kaimo mokyklos vedėju. Jis pats man sakėsi, jog buvęs Raseinių apskrities Kražių valsčiaus nacionalistinių organizacijų vadovas, vadovavęs "Jaunajai Lietuvai", šaulių sąjungai ir buvęs vienas iš fašistinės tautininkų partijos vadovų. 1940 metais Kazį Matulevičių sulaikė NKVD organai ir pasodino į Kauno kalėjimą, bet kažkaip jis sugebėjo greit pabėgti, vėliau vėl buvo suimtas, 1941 metais vokiečių iš ten išlaisvintas. Apie tai Matulevičius pats man asmeniškai pasakojo, kai 1941 metų birželio mėnesį grįžo iš Kauno kalėjimo.
Jurevičius 1940 metais, dar iki Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoje, tarnavo viršininku Kražių valsčiaus policijos nuovadoje, o prie Tarybų valdžios — Kražių milicijoje. Po dalyvavimo baudžiamojoje veikloje prieš žydus ir tarybinius aktyvistus dėl asmeninių sąskaitų ir vaidų su Matulevičiumi jis išsikėlė į Raseinių apskritį, Nemakščių miestelį, ir tarnavo ten policijos punkto vedėju.
Šveikauskas iki Tarybų valdžios įkūrimo buvo Kražių valsčiaus viršaitis, stambus dvarininkas (turėjo 70 ha žemės, vėjo malūną). Jo žinioje buvo nužudytų žydų asmeniniai daiktai, jis saugojo štabo seife auksą ir tarybinius pinigus.
Ivaškevičius, gimęs Kelmės apskrityje, buvęs policijos vachmistras. Kai Kelmės valsčiaus miške buvo šaudomi žydai, jis šaudė juos. Tai vyko, man dalyvaujant. Ivaškevičius, kaip štabo narys tardymo reikalams, Kražių policijoje tardė partinius ir tarybinius aktyvistus.
Aš, būdamas štabo nariu rikiuotės reikalams, baudžiamojo būrio štabo viršininko Jurevičiaus pavestas, iš priešiškų Tarybų valdžiai asmenų Kražių valsčiaus Galinių kaime suorganizavau "partizanų“ grupę. Grupę sudarė šie asmenys: broliai Pranas ir Stasys Budreckiai. 1941 metais Pranas Budreckis gyveno Galinių kaime pas savo tėvą ir dirbo ūkyje. Jo antrasis brolis, Stasys Budreckis, gyveno savarankiškai; jis turėjo 26 ha žemės, porą arklių, tris karves ir vieną darbininką. 1938 metais jo namuose buvo pradžios mokykla, kurioje tada dirbau. 1941 metais gyvenau Stasio Budreckio namuose. 1941 metais abu broliai Budreckiai Kelmės miške šaudė žydus. Be to, Stasys Budreckis kartu su banditais Šemetulskiais ir Broniumi Valiuška netoli Kražių miestelio sušaudė tarybinį aktyvistą Žilėną, gyvenusį Kražių valsčiuje, Galinių kaime.
Paskutinį kartą su Budreckiais susitikau 1944 metais, prieš išvykdamas į Plechavičiaus armiją. Broliai Šemetulskiai, Petras, buvęs Lietuvos buržuazinės kariuomenės grandinis, kito brolio vardo nežinau, — gimę Kražių valsčiaus Kuprių kaime. Abu broliai Šemetulskiai priklausė mano suorganizuotai Galinių kaime baudėjų grupei ir 1941 metų liepos mėnesį kartu su broliais Budreckiais, mano vadovaujami, aktyviai šaudė žydus Kelmės miške.
Be jų, mano grupėje buvo trys buožės: Končius, Valiuška ir Adomaitis, kurie irgi suiminėjo tarybinius aktyvistus ir šaudė žydus.
Vladas Končius, gimęs 1919 metais Kražių valsčiaus Kuprių kaime. 1941 metų vasarą mano nurodymu Vladas Končius kartu su Pranu Budreckiu ir Boliu Adomaičiu areštavo apylinkės sekretorių Šimkų ir dvi valandas išlaikė suimtą.
Bolius Adomaitis, Lietuvos buržuazinės kariuomenės grandinis, gimęs 1915 ar 1916 metais Kražių valsčiaus Akmenių kaime. 1941 metų vasarą kartu su broliais Budreckiais, Šemetulskiais ir Valiuška Kelmės miške šaudė žydus.
Kai Kražių miestelio baudėjų būrys nustojo veikti, Adomaitis su Pranu Budreckiu įstojo į Kražių pagalbinę policijų ir tarnavo pagalbiniais policininkais.
Bronius Valiuška, gimęs Kražių valsčiuje, turėjo 85 ha žemės ir samdinių. Visi baudžiamojo būrio nariai nešiojo baltus raiščius. Baltus raiščius reikėjo nešioti todėl, kad baudžiamojo būrio narių nesulaikytų vokiečių kariuomenės daliniai. Ant baltų raiščių buvo trys raidės "TDA“. Tai reiškė "Tautinio darbo apsauga“. Raiščius iš Kauno atvežė Matulevičius.
1941 metų vasarą, dar iki žydų sušaudymo, į "partizanų“ štabą atvažiavo keli feldfebeliai iš SS dalinių. Apie tai man pasakė Jurevičius. Tada jis man papasakojo, kad atvažiavusieji įsakė surinkti visus žydus ir organizuoti getą.
Mano pareiga buvo kontroliuoti žydų areštus ir savo grupės narių jėgomis saugoti suimtųjų turtą. Todėl, pasibaigus areštams, aš įsakiau Pranui Budreckiui, Končiui ir Adomaičiui saugoti Kražių miestelyje esančią daržinę su žydams priklausančiu turtu.
ADSR fondas, r. 19, l. 7—11, 17—23.