 |
| Leonas Krajauskas, Kubiliškės dvaro savininkas, apie 1935 m. (iš knygos "Senoji Kelmė") |
Lietuvos Šaulių Sąjungos laikraštis "Trimitas"
1938 m. birželio 2 d. Nr. 22
Kelmė. Gegužės 15 d. Kariuomenės ir Visuomenės šventės proga Kelmės visuomenė apdovanojo valsčiaus ribose esančius šaulių būrius ginklais. Iš surinktų aukų miesto ir kaimo gyventojų nupirkta 11 šautuvų. Iš jų 7 šaut. padovanojo Kelmės šaulių būriui, o Liolių, Saudininkų, Graužikų ir Šaltinių būriams — po vieną šautuvą. Be to, vardinius ginklus įteikė vietos šaulių būriui: valsčiaus savivaldybė - kulkosvaidį, š. L. Krajauskas - parabelį, o Smulkaus Kr. D-ja, Žemės Ūkio Kooperatyvas, Sm. Kr. D-jos tarnautojai, D-ras Žemaitis ir provizorius Demikis - po vieną šautuvą. / R
Vaclovas Rimkus knygoje "Kelmės kraštas" rašo apie pono Krajausko rezistencinę veiklą pirmos okupacijos metais:
"1940 m. rugpjūčio mėnesį į buvusią Kelmės šaulių kino salę slapta susirinko buvę Ramoniškės dvaro savininkas Krajauskas, policijos nuovados viršininkas Matukas, jaunalietuvių skyriaus vadas Juozas Rimkus, šaulių būrio vadas Jurgilas [Jurgelis Adomas? (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l.244)] bei pradinės mokyklos mokytojas Stasys Latkauskas, Kelmės rajono agronomas Albertas Lekas [šaulių kuopos Kelmėje vadas nuo 1939 m. sausio 10 d. ("Trimitas", 1939 m. Nr. 3)], pienininkas Grigalavičius, Šliageris iš Jagminiškės, Petravičius, Prekeris, Janavičius, Kareiva, Ragauskas, Mockus, Pukelis, Čižinauskas, Litvinas, Galemanas.
Pasitarimą vedęs Krajauskas priminė nepriklausomybės netektį, artėjantį karą, kvietė ginkluotis ir naikinti sovietinius kolaborantus, boikotuoti valdžios nutarimus. Pasitarimo dalyviai buvo susekti, tačiau jiems pavyko prasilaužti per milicininkų užkardą. Vėliau Kelmės valsčiuje enkavedistai surado 3 slaptus ginklų sandėlius, kai kuriuos rezistentus areštavo."
[Šio įvykio daug detalesnis aprašymas liudininko V.Nartauto straipsnyje]
Vokiečių okupacijos metais jis [L.Karjauskas] užėmė pagalbinės policijos viršininko pareigas (iš "Kelmės krašto policija", Benediktas Morkaitis, 2-leid., 2015). Savo pavaduotoju jis turėjo Edmundą Juknevičių iš Gaštynų kaimo.Vieną epizodą iš to meto pono Krajausko veiklos yra aprašęs Kelmės žurnalistas P. Sargautas savo apybraižoje "Nepasislėpsite ir už vandenyno".
Artinantis frontui, 1944 metais ponas Krajauskas su vokiečių kariuomene pasitraukė į Vokietiją ir kelis metus kartu su žmona Petronėle gyveno britų zonoje Vokietijoje.Bet štai Kelmės pusėje pasirodė grupė žmonių. Tai buvo varomi pirmieji pasmerktieji mirti: vyrai, moterys, seneliai ir vaikai. Juos varė iš visų pusių apsupę automatais ir šautuvais ginkluoti buržuaziniai nacionalistai. Jų priekyje, užvertęs galvą, šypsodamasis žengė pagalbinės policijos vadas Kubiliškių kaimo dvarponis Krajauskas.Buržuazijos valdymo metais jis turėjo 180 hektarų žemės, laikydavo samdinius ir, žiauriai juos išnaudodamas, krovėsi turtus.1940-1941 metais Tarybų valdžia jo dvarą išdalijo naujakuriams. Užtat, kai Tarybų Lietuvą okupavo hitlerininkai, jis su didžiausiu įniršiu išvaikė visus naujakurius, atėmė derlių ir kitą jų turtą. Ir vėl jo laukuose plušėjo bernai ir mergos, tik jiems dar į pagalbą buvo atvaryti karo belaisviai. O pats Krajauskas išėjo šaudyti tarybinių žmonių.Šalia Krajausko žengė jo dešinioji ranka - Edmundas Juknevičius iš Gaštynų kaimo. Tai irgi stambaus buožės sūnelis.
1948 m. Britanijos Armijos pareigūnas parašė asmens charakteristiką, kurioje liudija, kad ponas Krajauskas nuo 1946.09.09 iki 1948.01.24 dirbo Britanijos Karališkame Airių husarų dalinyje mechaniku. Šiuo laikotarpiu jis įrodė, kad yra patikimas, sąžiningas ir labai efektingas darbuotojas. Jį galima rekomenduoti bet kuriam panašiam darbdaviui. Ponas Krajauskas savo noru atsisakė šio darbo, nes planavo išvykti į Australiją.
 |
| L. Krajausko charakteristika, 1948, Lingen, Vokietija https://first.uscis.gov/ |
1951 m. MSO (Mixed Service Organization) pareigūnas L.Krajauskui parašė tokią charakteristiką:
"L. Krajauskas, lietuvis, nuo 1948 m. lapkričio 1 d. tarnavo Armijos Motorizuotame Transporto dalinyje. Nuo 1948 m. gruodžio 15 d. jis buvo paaukštintas pareigose į grupės vadovus. Savo tarnybos metu jis įrodė esąs stropus, sumanus ir patikimas žmogus. Visi labai vertino jo technines žinias ir gebėjimą bendrauti su savo pavaldiniais.
Ponas Krajauskas palieka dalinį, nes ketina emigruoti. Todėl aš be jokios abejonės rekomenduoju šį asmenį bet kokiam darbdaviui, kuriam bus reikalingas toks patikimas ir uolus žmogus. Ta proga norėčiau palinkėti jam ir jo šeimai sėkmės ateityje."
 |
| L.Krajausko charakteristika, pateikta 1951.09.14, Bielefeld,Vokietija https://first.uscis.gov/ |
1951 m. prieš išvykstant Krajauskų porai iš Vokietijos, MSO (Mixed Service Organization) pareigūnas L.Krajauskui parašė asmens charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas, kaip patikimas, tvarkingas ir negeriantis žmogus. Pavestas vadovų užduotis atlikdavo nepriekaištingai. Ten pat, teigiama, kad ponas Krajauskas yra ypatingai sugebantis dirbti sunkius darbus ir jį galima drąsiai rekomenduoti bet kuriam darbdaviui ateityje.
 |
| L.Krajausko charakteristika, pateikta 1951.09.14, Bielefeld,Vokietija https://first.uscis.gov/ |
1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas Pranas Zundė pažymoje liudija, kad ponas Krajauskas, gimęs 1912 m. gruodžio 9 d., Lietuvoje, Raseinių apskrityje, Kelmės valsčiuje, Kubiliškėje, yra žinomas, kaip ištikimas ir rimtas žmogus. Taip pat teigia, kad ponas Krajauskas neturi jokių politinių ambicijų ir niekada nesimpatizavo nei nacių, nei komunistų ideologijoms bei jų veiklai.
Apie pono Krajausko turto likimą po karo knygoje "Kelmės kraštas" Vaclovas Rimkus rašo:
1951 metų lapkričio 05 d. ponas Krajauskas, kartu su savo žmona ponia Petronėle Krajauskiene (g. 1911 birželio 23 d.) iš Genujos miesto (Italija) laivu "USO DI MARE" išplaukė į Buenaventurą (Kolumbija).
Kolumbijoje Cali mieste Leonas Krajauskas dirbo Coca-Cola fabrike produkcijos vedėju. Vėliau buvo perkeltas atsakingom pareigom į Coca-Cola firmos centrą Medellin mieste. [Laikraštis "Dirva", 1959.01.05, "Kolumbijos lietuviai"]
1961 m. birželio 10 d. L. Krajauskas iš Kolumbijos kartu su žmona išvyko nuolatiniam apsigyvenimui į JAV adresu 6610 So. Mozart str. Čikaga 29, Ilinojus.
 |
| Lietuvių Bendruomenės Vokietijoje Komiteto pažyma, 1950 m. https://first.uscis.gov/ |
1950 m. ponas Krajauskas pildė dokumentus emigracijai į JAV. Juose jis nurodė, kad svečioje šalyje jį parems jo pusbrolis Juozas Čėsna, gyvenantis Čikagoje ir dirbantis kepykloje pagalbiniu darbininku.
 |
| https://first.uscis.gov/ |
1950 m. ponas Krajauskas sustabdė pasiruošimą emigruoti į JAV, nes susirgo jo žmona Petronėlė.
 |
| https://first.uscis.gov/ |
Apie pono Krajausko turto likimą po karo knygoje "Kelmės kraštas" Vaclovas Rimkus rašo:
"Kartu su žemės reforma buvo atkuriamos ir naujai steigiamos mašinų - traktorių stotys (MTS) bei mašinų - arklių nuomojimo punktai (MANP). Jau 1944 m. pabaigoje buvusiame Pagojo dvare prie Kelmės buvo atkurta MTS, kurios direktoriumi paskirtas Mina Tiškovas, agronomu - Vytautas Kraniauskas. Stotis pradžioje vadinosi Raseinių pirmąja MTS. Ji aptarnavo Raseinių apskrities didelės dalies naujakurius žemės ūkio technika ir ūkio padargais. Stotis per 2-3 mėnesius įsteigė 7 MANP: Vaitaičių (Kelmės vls.), Kletiškės, Jauniškės ir Pašilės (Kražių vls.), Johampolės (Tytuvėnų vls.), Kairiškės (Nemakščių vls.), Žaiginio (Šiluvos vls.). 1949 m. Kletiškės MANP buvo pertvarkyta į Kražių MTS, kuriai vadovavo Stasys Andrijauskas. Pagojuje buvusi MTS (mašinų - traktorių stotis) iš žemės ūkio fondų apsirūpino žemės ūkio mašinomis ir technika, iš Krajausko Kubiliškės dvaro atsivežė 13 žemės ūkio padargų. Žemės ūkio komisija jai perdavė 2 traktorius, 4 javapjoves, 30 plūgų ir kitą smulkų inventorių. Jau 1945 m. pavasarį Raseinių MTS su savo MANP aptarnavo 968 naujakurių ūkius, apsėjo 6846 ha žemės."
 |
| Keleivių sąrašas laive "USO DI MARE" (1951.11.05) https://arolsen-archives.org/ |
Leono Krajausko prašymas išduoti imigracijos į JAV vizą (1960 m.)
 |
| https://first.uscis.gov/ |
 |
| L. Krajausko skrydžio iš Kolumbijos į Majamį (Florida) bilietas. Nurodyta gimimo vieta - Kubiliškė. |
Atvykęs į Čikagą nuo 1961 m. liepos 8 d. pradėjo dirbti Coca-Cola Bottling Co. (730 S. Jefferson, Chicago) gamykloje mechaniku.
1968 m. birželio 17 d. Leonas Krajauskas, gyvendamas 7201 S. Campbell Avenue Chicago Illinois 60629, pateikė prašymą JAV valstybei dėl natūralizacijos.
1977 gruodžio 28 dienos lietuvių išeivių laikraštyje "Draugas" Kelmės viršaičio Juozo Čėsnos vaikai (Wentų ir Mildažių šeimos) užjaučia Leoną ir Petronėlę Krajauskus, Lietuvoje mirus Leono broliui Steponui Krajauskui.
Apie 1996 metus ponų Krajauskų gyvenamoji vieta buvo 1003 W Water St, New Buffalo, Michigan, 49117-1049. Tai yra apie 20 km nuo Juozo Čėsnos vilos ant Mičigano ežero kranto Beverly Shores, Indianoje.
Link savo gyvenimo saulėlydžio ponai Krajauskai persikėlė gyventi į Saint Petersburg miestą Floridoje, ten pat kur gyveno ir ponai Čėsnos. Jų adresas buvo 5967 Terrace Park Dr N Apt 211, Saint Petersburg, FL. Jų, apie 100 kv./m, butas buvo 1977 metų statybos name, kuris randasi uždarame ir saugomame namų kvartale, specialiai pritaikytame žmonėms virš 55 metų amžiaus. Butas yra 4 kambarių, su dvejais miegamaisiais ir dviem voniomis.
Ponia Petronėlė Krajauskienė mirė 2001 m. birželio 4 d. 90 metų.
Ponas Leonas Krajauskas mirė 2007 m. lapkričio 20 d. 95 metų.
Namų kvartalas (Five Towns Retirement Community) yra specialiai pritaikytas pagyvenusiems žmonėms išėjusiems į pensiją. Jame yra įvairūs klubai, biliardo, fizkultūros salės, 6 atviri baseinai iš kurių 4 - šildomi, apsauga, teniso kortai, daug galimybių socialinei veiklai bendruomenėje ir kitokių patogumų bei pramogų.
 |
| Leono Krajausko JAV pilietybės dokumentas, 1968 m. https://first.uscis.gov/ |
Apie 1996 metus ponų Krajauskų gyvenamoji vieta buvo 1003 W Water St, New Buffalo, Michigan, 49117-1049. Tai yra apie 20 km nuo Juozo Čėsnos vilos ant Mičigano ežero kranto Beverly Shores, Indianoje.
 |
| W Water st, New Buffalo, Michigan |
Link savo gyvenimo saulėlydžio ponai Krajauskai persikėlė gyventi į Saint Petersburg miestą Floridoje, ten pat kur gyveno ir ponai Čėsnos. Jų adresas buvo 5967 Terrace Park Dr N Apt 211, Saint Petersburg, FL. Jų, apie 100 kv./m, butas buvo 1977 metų statybos name, kuris randasi uždarame ir saugomame namų kvartale, specialiai pritaikytame žmonėms virš 55 metų amžiaus. Butas yra 4 kambarių, su dvejais miegamaisiais ir dviem voniomis.
Ponia Petronėlė Krajauskienė mirė 2001 m. birželio 4 d. 90 metų.
Ponas Leonas Krajauskas mirė 2007 m. lapkričio 20 d. 95 metų.
Namų kvartalas (Five Towns Retirement Community) yra specialiai pritaikytas pagyvenusiems žmonėms išėjusiems į pensiją. Jame yra įvairūs klubai, biliardo, fizkultūros salės, 6 atviri baseinai iš kurių 4 - šildomi, apsauga, teniso kortai, daug galimybių socialinei veiklai bendruomenėje ir kitokių patogumų bei pramogų.
[ 1985 m. straipsnis News Herald laikraštyje. St. Petersburg gyventojams neduoda ramybės JAV Teisingumo Departamentas. ]
Ištrauka iš K. Klastausko straipsnio "Iš pabėgėlio atsiminimų" (JAV lietuvių laikraštis "Naujienos" / 1975-02-04 ir 1975-02-05 numeriai)
[...] Atvyko į Kolumbiją ir "gyvenimo universitetą baigęs inžinierius". Tai Leonas Krajauskas su žmona. Jis Lietuvoje buvo ūkininkas, bet jau tais laikais, kada dar motociklas ir automobilis buvo didelė retenybė, jau Krajauskas Žemaitijos keliais lakstė motorizuotas [žr. Šmuelio Cholozino pasakojimą, kuriame minimas Krajauskas, važiavęs į žydų suėmimo akciją motociklu]. Jis pats, matomai įgimto gabumo, pats susitvarkydavo senus motociklus ir ūkį buvo sumotorizavęs.
Tokio prigimto išsilavinimo jis atvyko į Kolumbiją. Greit kibo prie darbo. Bandė dirbti automobilių taisymo dirbtuvėse, bet čia atlyginimas buvo toks ubagiškas, kad sunkiai galėjo pragyventi. Pasitaikė, kad tuo laiku vienas turtingas kolumbietis statė pirmąjį Medelline barzdai skusti peiliukų įmonę. Mašinos buvo užpirktos užsienyje ir atvyko inžinierius jas įmontuoti. Reikėjo rasti prityrusį mechaniką, kuris padėtų prie montavimo ir paskiau vadovautų mašinų priežiūrai ir produkcijai. Kaip tik tam darbui pasisiūlė L. Krajauskas, kuris savo gyvenime nebuvo matęs tokių modernių įrengimų. Įmontavus fabriką, Krajauskas liko jame vadovauti. Reikia stebėtis, kad Krajauskas ne tik gerai vedė produkciją, bet net pagerino savais išradimais, taip, kad peiliukai išėjo pirmos rūšies. Bet kaip paprastai kolumbiečiai turtuoliai nenorėjo brangiai mokėti už darbą ir Krajauskas pradėjo ieškoti naujo darbo.
Buvo kitas inžinierius Vytautas Mačiulaitis, kuris buvo ne tik techniką studijavęs, bet buvęs aviacijos lakūnas mechanikas. Jis tuojau gavo darbo Coca Cola centriniame fabrike techniko vadovo darbą. Dėka jo L. Krajauskas gavo pas jį darbą mechanikos dirbtuvės vedėju. Čia jis parodė savo gabumus, taip, kad buvo siuntinėjamas į kitus miestus prižiūrėti Coca Colos fabrikų produkciją ir padaryti pagerinimus.
[...] L. Krajauskas dėl nepalankių politinių sąlygų [?] Kolumbijoje išemigravo į Chicagą, kur tuojau gavo Coca Cola įmonėje techniko darbą ir šiandien tebedirba. Tai didelė retenybė pasitaikanti gyvenime, kad tik "gyvenimo universitetą" baigę pralenktų net patyrusius inžinierius. [...]