EIGELIS Vladas gimė 1908 11 28 Naujasodžio k., Utenos vis, ir aps. 1929 baigė Utenos „Saulės“ mokytojų seminariją. Mokytojavo Gudelių pradinėje m-loje. 1930 11 07 pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1931 10 29 baigė Karo mokyklą (VI asp, laid,), suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis. Nuo 1927 Šaulių sąjungos narys, nuo 1935 08 29 XI šaulių rinktinės 23 būrio vadas, 1940 Užpelkių (Šiaulių aps,) pradinės m-los mokytojas, nuo 1940 03 06 VII šaulių rinktinės Užpelkių būrio vadas. 1941 Ramoniškių (Raseinių aps,) pradinės m-los vedėjas. 1941 05 29 suimtas, kalintas Raseiniuose. Prasidėjus karui išlaisvintas. Žmona - Kristina Šivickaitė.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4440; f. 930, ap. 5, b. 584; LGG, t. 1, p. 257.
Iš enciklopedijos "Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953" (ISBN 978-9955-415-11-4), 9 tomas, 173 psl.:
"1928-1930 mokytojavo Utenos aps. Plutiškių, 1931-1937 - Raseinių aps. Tytuvėnų vls. Gudelių prad. m-lose, nuo 1937 Raseinių aps. Ramoniškių prad. m-los vedėjas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Mirė 1971 01 21, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. Žmona - Kristina Šivickaitė (1912, susituokė 1936).
LCVA, f. 391, ap. 1, b. 1150; f . R-762, ap. 2, b. 674, l. 24-25; LYA, f. K-1, ap. 58, b.b. P-5024; LKKAS archyvas; LKK, t.3, p. 102."
S. Nekrašo 1950 m. spalio 12 d. tardymo protokolas (LYA, f.K-1, ap.58, b.35893.3 BB l.41-50)
[...] Tytuvėnų valsčiaus sukilėlių būrį suorganizavo Ruseckas Bronius ir Gečas Stasys. Pirmas kelias dienas, kuomet Tytuvėnų miestelį užėmė vokiečiai, sukilėlių būriui vadovavo tik Ruseckas ir Gečas. Praėjus maždaug savaitei, jau po Tarybinės Armijos atsitraukimo, į Tytuvėnus atvyko Eigelis Vladas, kurį atsiuntė valsčiaus policijos viršininko pareigoms užimti. Eigelis Vladas iš sukilėlių būrio atsirinko būsimus policininkus: mane, Gečą Stasį, Jungbliutą Romualdą ir Mockų Juozą. Nuo tos dienos Ruseckas Bronius, palikęs vadovauti sukilėlių būriui, perėjo su visu būriu į policijos viršininko Eigelio pavaldumą. Praėjus trims savaitėms po Eigelio atvykimo, policijos viršininko pareigas užėmė atvykęs Jurgaitis Antanas, o Eigelis buvo paskirtas vadovauti sukilėlių būriui. Ruseckas Bronius nuo tos dienos tapo sukilėlių būrio vado Eigelio pavaduotoju. Nuo tos dienos iki pat sukilėlių būrio išformavimo Eigelis buvo būrio vadas, o Ruseckas - Eigelio pavaduotojas.[...]
[...] Pirmomis karo dienomis, po Tarybinės Armijos atsitraukimo, Tytuvėnų sukilėlių būryje buvo iki 50 asmenų. Po dviejų savaičių dalis sukilėlių pasitraukė iš būrio, o išformuojant sukilėlių būrį jame buvo likę iki 20 sukilėlių.
Asmeniškai iš Tytuvėnų sukilėlių būrio pažįstu šiuos:
 |
| Vladas Eigelis suimtas 1941 metais ir įkalintas Raseinių kalėjime (Iš enciklopedijos "Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953" (ISBN 978-9955-415-11-4), 3 tomas, 102 psl.) |
1. Eigelis Vladas, tėvo vardo nežinau, apie 30 metų (1941 metais), mokytojas, gimimo vietos nežinau, prieš Sovietų valdžios paskelbimą Lietuvoje dirbo mokytoju GUDELIAI, RAMONIŠKĖ Tytuvėnų valsčiuje. Prieš Tėvynės karo pradžią Sovietų valdžios organai jį areštavo. Raseinių miestą užėmus vokiečiams, jį iš Raseinių kalėjimo išlaisvino. Nuo 1941 metų birželio pabaigos iki liepos pradžios Eigelis buvo Tytuvėnų valsčiaus policijos viršininkas (apie 3 savaites), o vėliau sukilėlių būrio vadas, iki tol, kol 1941 metų rugsėjo pabaigoje būrį išformavo.
[...] noriu pridurti, kad visi policijos ir sukilėlių veiksmai buvo atliekami tik jo pavedimu. Kuomet Eigelis buvo policijos viršininku, policininkai be jo įsakymo nieko savavališkai nedarė. Kur dabar randasi Eigelis, nežinau. Paskutinį kartą su juo mačiausi 1944 metais, kai buvau trumpam sugrįžęs iš vokiečių armijos atostogoms. [...]
