 Kolokša Romualdas |
(Iš Vaclovo Rimkaus sudaryto Užvenčio LAF būrio sąrašo knygoje "Sukilimas. 1941 m. birželio 22-28 d.", antroji knyga, sudarė Antanas Martinionis, 1995 m.)
Gimė 1913 02 14 Roslavlyje, Rusijoje. 1932 06 18 baigė Kauno "Aušros" berniukų g-ją. Studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje. 1937 07 07 pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 3 artilerijos pulką. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1940 07 25 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių.
Kilus Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo dalyvis, Šiaulių aps. Užvenčio vls. vadovavo sukilėlių būriui, kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 10890; f. 930, ap. 7, b. 8575; LKKAS archyvas. LKK, t. 4, p. 249
(Pagal "Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953"; 4,9 tomai.)
 |
| Lakūno Felikso Vaitkaus sutikimas Lietuvoje. ... Pirmoje eilėje, kairėje stovi studentas Kolokša [Romualdas] - Vaitkaus palydovas jo viešnagės Lietuvoje metu (žuvęs per Antrąjį pasaulinį karą). Šaltinis: Čikagos laikraščio "Draugas" priedas (1987 m. gruodžio mėn. 31d.), Nr. 253(48) |
 |
| Prie Vytauto Didžiojo muziejaus, iš kairės F.Vaitkaus - advokatas R.Skipitis, dešinės - dr. A.Račkus. Pirmoje eilėje, kairėje stovi studentas Kolokša [Romualdas] - Vaitkaus palydovas jo viešnagės Lietuvoje metu (žuvęs per Antrąjį pasaulinį karą). Antroje eilėje, dešinėje stovi žurnalistas J. Paleckis. Kaunas, 1935 m. spalio 4 d. (šaltinis) |
 |
| Ta pati nuotrauka, kaip ir viršuje. Pirmoje eilėje, kairėje stovi studentas Kolokša [Romualdas] - Vaitkaus palydovas jo viešnagės Lietuvoje metu (žuvęs per Antrąjį pasaulinį karą). |
 |
| Transatlantinis lakūnas F.Vaitkus svečiuose Zokniuose prie lėktuvo A.120 1935 m. spalio 17 d. Iš kairės: J. Namikas (3), [Romualdas Kolokša (4)], M. Garunkštis (5), M. Vaitkienė (7), F. Vaitkus (8), Zoknių įgulos vadas J. Liorentas (9), G. Heidrikis ( 10), A. Ulpa (11 ), P. Masys (13) Šaltinis: "Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953", 3 tomas |
 |
| F.Vaitkaus pagerbimas viešbutyje "Lietuva". Kaunas, 1935 m. spalio pradžia. [antroje eilėje, antras iš kairės - Kolokša Romualdas] (šaltinis) |
 |
| Po priėmimo vakarienės "Pažangos" rūmuose. Kaunas, 1935 m. spalio pradžia. [antroje eilėje, pirmas iš kairės - Kolokša Romualdas] |
 |
| Feliksas Vaitkus Eitkūnų geležinkelio stotyje laukia atvykstančios žmonos Martos, 1935 m. spalio 5 d. [ketvirtas iš dešinės - Kolokša Romualdas] |
 |
| Feliksas ir Marta Vaitkai sutinkami Kauno geležinkelio stotyje, 1935 m. spalio 5 d. [už F.Vaitkaus nugaros - Kolokša Romualdas] |
 |
| Po puotos Karininkų ramovėje, iš kairės: Kolokša Romualdas, A.Gustaitis, F.Vaitkus, M.Vaitkienė, B.Gustaitienė. Kaunas, 1935 m. spalio pradžia. |
 |
| F.Vaitkus "Vilniui vaduoti sąjungos" akcijoje - pinigų sąjungai rinkime. 1935 m. spalio 9 d. [pirmoje eilėje, antras iš kairės - Romualdas Kolokša] |
 |
| F. ir M.Vaitkai su Panevėžio mergaičių gimnazijos mokinėmis, 1935 m. spalio 15-16 d. [už Vaitkų nugarų - Romualdas Kolokša] |
 |
| F.Vaitkus su Panevėžio šauliais ir šaulėmis, Šaulių salėje. 1935 m. spalio 15-16 d. [ketvirtoje eilėje, pirmas iš kairės - Romualdas Kolokša] |
 |
| Lakūno Felikso Vaitkaus viešnagė Lietuvoje (1935 m. spalio mėn.) (trečias iš kairės, šalia Vaitkienės, Romualdas Kolokša) Šaltinis: Šiaulių "Aušros" muziejus; https://www.limis.lt/ foto. autorius: Kazimieras Skerstonas |
 |
| Lakūno Felikso Vaitkaus viešnagė Lietuvoje (1935 m. spalio mėn.) (pirmas iš kairės - Romualdas Kolokša) Šaltinis: Šiaulių "Aušros" muziejus; https://www.limis.lt/ foto. autorius: Kazimieras Skerstonas |
 |
| Iš kairės: pulk. A.Gustaitis, transatlantinis lakūnas D.Costes, transatlantinis lakūnas F.Vaitkus. Kaunas, 1935 m. spalio 21 d. [antroje eilėje, pirmas iš kairės - Romualdas Kolokša] |
Arūnas Bubnys, "Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais" (2021 m., ISBN 978-9986-09-516-3)
395 psl.
1941 m. liepos pabaigoje (pagal kitus šaltinius rugpjūčio mėnesį) Šaukėnų baltaraiščiai ir policininkai miestelio žydus iš pradžių suvarė į miestelio sinagogą ir atėmė iš jų vertingesnius daiktus. Po kelių dienų žydai buvo perkelti į didelę daržinę Šukiškių dvare (1 km nuo Šaukėnų). Po 2-3 dienų Juodlės miške (apie 7,5 km nuo Šaukėnų) baltaraiščių atvaryti miestelio gyventojai iškasė didelę duobę (28x2x2). 1941 m. liepos-rugpjūčio mėnesių sandūroje baltaraiščiai suimtus žydus nuvarė į Juodlės mišką. Čia atvažiavo apie 20 Užvenčio būrio narių (vadovaujami R. Kolokšos) ir keli gestapininkai. Žydus nurengė, po to grupėmis (po 10 žmonių) vedė prie griovio ir šaudė. Į kiekvieną auką šaudavo du budeliai. Sužeistus žydus automatų serijomis pribaigdavo vokiečių gestapininkai. Iš viso buvo nužudyta apie 300 (kitur minima 273, 283 nužudytieji) Šaukėnų žydų. Dauguma aukų - vyrai. Sušaudytųjų drabužius nugabeno į policijos būstinę ir dalijo žudikams. Moteris ir vaikus išvežė į Žagarės getą. Šešiolika Šaukėnų būrio narių 1941 m. spalio 2 d. dalyvavo likviduojant Žagarės getą.
ten pat, 398-399 psl.
Nacių ir sovietų karo pradžioje Užvenčio apylinkėse sutelkto lietuvių partizanų būrio organizatoriai ir vadai buvo Vilius Prancūzevičius (vėliau tapęs Užvenčio valsčiaus viršaičiu) ir advokatas atsargos ltn. Romualdas Kolokša (kitur rašo Kološka). 1941 m. liepos pradžioje būriui priklausė apie 50 aktyvesnių partizanų. Jie buvo ginkluoti šautuvais, pistoletais ir ant rankų ryšėjo baltus raiščius. Po kelių savaičių partizanų būrys buvo reorganizuotas į pagalbinės policijos būrį, žmonės būrio narius dažnai vadindavo baltaraiščiais. Pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis partizanų štabo sprendimu buvo suimta ir sušaudyta apie 17 sovietinių aktyvistų.
1941 m. liepos pradžioje, vokiečių valdžiai įsakius, visus Užvenčio žydus baltaraiščiai suėmė ir uždarė miestelio pakraštyje, buvusioje spirito varykloje. Dienomis žydai buvo varomi šluoti gatvių, valyti išviečių ir dirbti kitus nešvarius darbus. Suimtųjų stovyklos komendantu buvo paskirtas Užvenčio partizanų būrio vado pavaduotojas Juozas Čepauskas.
Žydų sušaudymo išvakarėse Užvenčio partizanai Želvių miške (apie 2 km nuo miestelio) iškasė didelę duobę. Kitos dienos rytą ( 1941 m. liepos 31-ąją; pagal kitus šaltinius liepos 30 d.) iš Šiaulių į Užventį atvyko keli vokiečių saugumo policijos karininkai. Jie ėmė vadovauti egzekucijai. Užvenčio baltaraiščių būrio nariai, sunkvežimiu ir vežimais nuvežę žydus, daugiausia senelius, moteris ir vaikus, į Želvių mišką, čia juos perdavė šaudytojų komandai. Žydus šaudė 17 Užvenčio būrio narių ir keli vokiečių gestapininkai. Žudynėms pasibaigus, duobę užkasė patys žudikai, aukų drabužius sukrovė i vežimą ir parvažiavo i Užventį. Čia baltaraiščiai kartu su vokiečių gestapininkais girtavo, o paskui tą pačią dieną apie 20 Užvenčio būrio narių su vokiečiais nuvažiavo į Šaukėnus ir ten sušaudė suimtus vietos žydus.
Liudytojų parodymai apie nužudytų Užvenčio žydų skaičių labai skiriasi - svyruoja nuo 50 iki 150 žmonių. Dažniausiai minimas skaičius - 50-70. Tikriausiai šis skaičius arti tiesos, kadangi 1941 m. liepos 30-31 d. buvo sušaudyti ne visi Užvenčio žydai. Kelios grupės darbingų žydų 1941 m. vasarą išvežtos į Šiaulius ir Žagarę. 2010 m. žydų bendruomenės lėšomis Želvių miške buvo pastatytas paminklas nužudytiems Užvenčio žydams. Senajame paminkle Holokausto aukoms rašoma, kad šioje vietoje buvo sušaudyti 96 Užvenčio žydai.
Užvenčio būrys 1941 m. rugpjūtį du kartus važiavo į Šiaulius ir dalyvavo konvojuojant, šaudant ir saugant vietos žydus Bubių miške. Per šias dvi akcijas sušaudyta apie 200 Šiaulių žydų. Jų metu Užvenčio būriui vadovavo R. Kolokša.
Užvenčio partizanų būrys veikė iki 1941 m. rugsėjo. Vėliau dalis jo narių išsiskirstė po savo ūkius, kiti su būrio vadu R. Kolokša stojo tarnauti į Šiaulių policiją.
Paskutinieji Užvenčio žydai (apie 20 pasikrikštijusių žmonių) sušaudyti 1941 m. gruodžio 8 d. Želvių miške.
"Šiaulių getas: kalinių sąrašai" (Sudarė Irina Guzenberg, Jevgenija Sedova 2002 m., ISBN 9955-9556-0-0)
46 psl.
[Šiaulių] Geto gyventojų pertekliaus ir butų stokos problema iš dalies buvo "sprendžiama" žmonių žudynėmis. Dalis žydų getuose netilpo; pirmosiomis rugsėjo dienomis tuos žydus suvarius į sinagogas bei žydų senelių prieglaudos namus Vilniaus gatvėje, jie čia buvo suregistruoti, o sąrašai perduoti A. Stankui. Pagal A. Stankaus parodymus, dauguma jų (seneliai ir nedarbingieji) buvo išvežti į Žagarę arba Kužius ir sušaudyti. Rugsėjo 4 d. sinagogas aplankęs komiteto pirmininkas M. Leibavičius jas rado tuščias. Rugsėjo 7-ąją (kituose dokumentuose - 6-ąją) buvusio Užvenčio advokato ltn. R. Kolokšos vadovaujamas būrys suėmė 47 žydų vaikų namų auklėtinius su dviem auklėtojais [A. Katz and Zhenia Karfel]. Juos nuvežė į mišką ir sušaudė. Rugsėjo 13 dieną į getą įsiveržę policininkai suėmė kelias dešimtis senelių ir taip pat išvežė sušaudyti.