Iš Marcinkaus Petro tardymo protokolų
1944 m. spalio 19 d. (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l. 9-10)
[...] Gimiau 1917 metais Luganske, Jekaterinoslavskajos gubernijoe. Mano tėvas buvo darbininkas. Dirbo Luganske šachtose. Tėvui aš buvau vienintelis sūnus. 1920 metais mes iš Jekaterinoslavskajos gubernijos persikėlėme gyventi į Lietuvą. Tėvas įsidarbino pas žydų prekybininkus. Kai paaugau, aš taip pat įsidarbinau pas žydus Kelmės miestelyje. 1939 metais buvau pašauktas tarnybai Lietuvos armijoje. 1940 metais užėjus sovietams 5 mėnesius tarnavau sovietų armijoje. Po to kartu su Raudonąja Armija buvau išvežtas netoli Minsko. Mus apsupo ir aš patekau į vokiečių nelaisvę. Būdamas vokiečių belaisviu Tauragėje taisiau kelius. Nelaisvėje išbuvau ne daugiau trijų dienų. Po to išvykau ir įsidarbinau paprastu darbininku Kelmės linų fabrike. [...]
 |
| Kazys Riškus, (apie 1951-1953 m.) (šaltinis: USCIS Genealogy) |
1944 m. lapkričio 20 d. (LYA, f.K-1. ap.58, b.15303, l. 12)
[...] Iš nurodytų asmenų vadu buvo Kazys Riškus. Jis skirstė patrulius saugoti žydus ir jų turto. Taip pat vadovavo žydų šaudymui. Jis gyveno Kelmėje. [...]
Žemiau yra pilnas, netaisytas apklausos protokolo vertimas, kurio publikavimo tikslas yra išskirtinai tik istoriniam tyrimui. Į daugelį to meto ideologinių epitetų ir įvardijimų tinklaraščio autorius žiūri kritiškai ir be jokios simpatijos sovietų režimui.
LIUDININKO APKLAUSOS PROTOKOLAS (LYA, f. K- 1. ap. 46, b. 1269, l. 86-88)
1968 metų gruodžio 18 d. Kelmės miestas
Valstybės saugumo komiteto [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo tyrimo organų prašymu suteikti teisinę pagalbą išsiaiškinant ir surenkant vokiškųjų nacistinių nusikaltėlių kaltės įrodymus, Tarybų SRS Prokuratūros nurodymu, liudininko vaidmenyje apklausė:
MARCINKUS Petras, sūnus Antano, 1917 metų gimimo, gimęs Vorošilovgrade [Luganskas], lietuvis, TSRS pilietis, vedęs, mūrininkas, gyvenantis Kelmės mieste, Birutės g. 15
Apklausa pradėta: 14 val. 05 min.
Liudytojui MARCINKUI pagal Lietuvos TSR BPK 178 str. reikalavimą išaiškinta jo pareiga papasakoti teisybę, kas jam yra žinoma šia tema, ir yra perspėtas apie atsakomybę pagal Lietuvos TSR BK 189 str. ir 190 str. už atsisakymą arba išsisukinėjimą duoti parodymus ir už tyčinį melagingų parodymų pateikimą.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir ar sutinkate duoti parodymus rusų kalba ?
ATSAKYMAS: Aš moku rusų kalbą ir sutinku duoti savo parodymus rusų kalba.
KLAUSIMAS: Kur Jūs gyvenote, kuomet vokiškieji fašistai okupavo Lietuvos TSR ?
ATSAKYMAS: Vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos metu aš gyvenau Lietuvos TSR Kelmės mieste.
KLAUSIMAS: Papasakokite, kas Jums yra žinoma apie vokiečių okupacinės valdžios atstovų įvykdytus nusikaltimus Kelmės valsčiaus teritorijoje 1941-1944 m.m. ?
ATSAKYMAS: Man yra žinoma, kad 1941 metų rugpjūtį, vadovaujant ir betarpiškai dalyvaujant vokiečių okupacinės valdžios atstovams netoli Kelmės miesto, žvyro karjere buvo sušaudyta virš dviejų šimtų žydų tautybės tarybinių piliečių. Pirmomis vokiškųjų fašistų Lietuvos TSR okupacijos dienomis vokiečių okupacinės valdžios nurodymu vietiniai baudėjai iš lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų skaičiaus suėmė visus Kelmės mieste ir apylinkėse gyvenusius žydus ir patalpino juos į netoli bažnyčios esančią daržinę.
Masinio žydų sušaudymo dieną, ryte, man Kelmės miesto policijos viršininkas (pavardės neatsimenu, 1944 metais nušautas tarybinių partizanų) įsakė paimti šautuvą ir padėti vietiniams baudėjams konvojuoti žydus sušaudymui. Aš pabijojau atsisakyti ir, paėmęs šautuvą, nuėjau prie daržinės. Aš, kartu su policininkais ir kitais vietiniais baudėjais, paėmėme iš tos daržinės didelę grupę žydų ir juos nuvarėme už miesto prie žvyro karjero, 2,5 km nuo Kelmės miesto. Tuo metu jau buvo apie 11-12 val. dienos. Žvyro karjere aš pamačiau iškastą didelę duobę ir prie jos virš dešimt žmonių, kurie iškasė tą duobę. Žydus mes sustabdėme atokiau nuo iškastos duobės. Po kurio laiko į žvyro karjerą trimis lengvaisiais automobiliais atvažiavo vokiečių karininkai žalsvomis uniformomis, bet kokiai kariuomenės rūšiai ar daliai jie priklausė, aš nežinau. Tiksliai dabar neatsimenu, bet atrodo, kad jų buvo aštuoni ar devyni. Tie vokiečių karininkai priėjo prie žydų ir, pakloję ant žemės gabalą audeklo, įsakė žydams ant to audeklo sudėti visas savo vertybes. Žydų tautybės vyrai ir moterys ten metė savo žiedus, rankinius, kišeninius laikrodžius, apyrankes ir kitas vertybes. Po to vokiečių karininkai visas tas vertybes perpylė į maišą ir padėjo jį į savo automobilį. Taip pat žydams buvo įsakyta nusivilkti gerus viršutinius rūbus. Po to vietiniai baudėjai iš pagrindinės grupės atskyrinėjo nedideles grupes žydų, varė juos tiesiai į iškastą duobę ir ten sušaudydavo. Pagrinde žydus šaudė vietiniai baudėjai, vadovaujami tų vokiečių karininkų, bet kartais ir vokiečių karininkai prieidavo prie duobės ir iš pistoletų šaudydavo į žydus - vyrus, moteris, vaikus. Po vienos nedidelės grupės sušaudymo, vokiečiams įsakius, Kelmės miesto gyventojai, kurie iškasė duobę žydų sušaudymui, užkasinėjo sušaudytų žydų kūnus, o po to vėl sušaudymas tęsėsi. Taip nedidelėmis grupėmis tą dieną maždaug per keturias valandas buvo sušaudyta virš dviejų šimtų žydų. Sušaudymo metu vienas žydas nuo duobės pradėjo bėgti, bet vietinis baudėjas ar vienas iš vokiečių karininkų, tiksliai nepamenu, jį nušovė. Masinio sušaudymo metu aš stovėjau sušaudymo vietos apsuptyje netoli duobės, todėl gerai mačiau patį sušaudymo procesą. Sušaudymo pabaigoje paaiškėjo, kad vienos duobės sušaudytų žydų kūnams neužteks, todėl darbininkams buvo įsakyta iškasti dar vieną duobę, kurią taip pat užpildė žydų kūnais. Po paskutinių žydų sušaudymo visi sušaudymo dalyviai grįžo į Kelmės miestą, kur jiems buvo surengtas balius. Tame baliuje dalyvavo ir vokiečių karininkai. Vietiniai baudėjai tarpusavyje kalbėjo, kad vokiečių karininkai atvažiavo iš Raseinių miesto, tačiau aš to patvirtinti negaliu, nes nežinau, iš kur jie iš tikro atvažiavo.
KLAUSIMAS: Ar vokiečių karininkai išvykdavo kur nors masinio žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudymo metu ?
ATSAKYMAS: Kiek atsimenu, tai man atrodo, kad vokiečių karininkai, kurie dalyvavo žydų tautybės tarybinių piliečių sušaudyme, sušaudymo metu iš sušaudymo vietos nebuvo niekur išvykę.
Apklausos protokolas man yra perskaitytas, mano parodymai užrašyti teisingai, papildyti savo parodymus daugiau neturiu kuo.
Apklausa baigta: 17 val. 25 min.
Apklausė: VSK [KGB] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tyrimų skyriaus tyrėjas kapitonas Petruškevičius