Ištrauka iš Stanislovo Buchovecko tyrimo knygoje "Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m." [sudarė Arūnas Bubnys]. - Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ISBN 978-609 -8037-13-5
"Kelmėje buvo penkios sinagogos ir maldos namai. 1936 m. Raseinių apskrities viršininko įstaigos dokumente minimos tik keturios. Kiekviena jų turėjo išrinktą valdybą, kurią tvirtino Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento direktorius. Gali būti, kad vienoje miesto žydų religinių įstaigų rinkimai nevyko. Mat valsčiaus savivaldybėje 1937 m. buvo užfiksuota, kad „Kelmėje yra penkios sinagogos [įskaitant maldos namus. - S. B.] ir žydų rabinų seminarija". Mieste buvo dar kelios žydų švietimo įstaigos, teikiančios bendrąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, Kelmės 2-ojoje valstybinėje pradžios mokykloje buvo trys mokinių komplektai (vedėjas Avsiejus Mejerovičius). Dalykų buvo mokoma hebrajų kalba. 1940 m. pavasarį, kai dirbo trys mokytojai (vienam iš jų algą mokėjo mokinių tėvų komitetas, kitiems dviem - Švietimo ministerija), mokėsi 75 mergaitės ir tik 2 berniukai. Kiti 67 žydų berniukai mokėsi konfesinėje mokykloje, kurią baigę įgydavo keturių skyrių pažymėjimą. Paskutiniais nepriklausomybės laikų mokslo metais lietuviškose valsčiaus pradžios mokyklose mokėsi tik žydų mergaitės (6 - Kelmės miesto V. Pūtvio mokykloje, po vieną - Liolių ir Saudininkų). Kelmės progimnazijoje 1938 m. pabaigoje tarp 208 mokinių buvo 18 žydų (4 berniukai ir 14 mergaičių), iš 15 pedagogų - 2 žydai (rabinas Kalmanas Beinešovičius ir prancūzų kalbos mokytoja Hana Bermantaitė)."