Ištrauka iš Stanislovo Buchovecko tyrimo knygoje "Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m." [sudarė Arūnas Bubnys]. - Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ISBN 978-609 -8037-13-5
"Matyt, veikiami dar iki 1940 m. Lietuvos okupacijos žinomų faktų apie žydų diskriminavimą ir persekiojimus nacių valdomoje Vokietijoje ir jos užimtuose kraštuose (tokios informacijos 1940-1941 m. Sovietų Sąjungoje buvo mažai dėl draugystės su nacių Vokietija pasirašius 1939 m. Molotovo- Ribbentropo paktą), bet pirmiausia turbūt vildamiesi "šviesesnio rytojaus" kai kurie vargingiau gyvenantys žydai 1940 m. birželio mėn. Lietuvą okupuojančią bolševikų kariuomenę Kelmėje pasitiko su gėlėmis. Komunistai pogrindininkai su sovietų kareiviais stadione surengė mitingą. Vietinių žmonių liaudies šventės ir dėkingumo bolševikams įspūdį turėjo sustiprinti po mitingo vykęs raudonarmiečių koncertas, kurį savo vadovybės įsakymu privalėjo surengti į Kelmę atvykęs aukštesnis okupacinės kariuomenės karininkas. Tačiau netrukus daugelis ir tų žydų bei lietuvių, kurie palankiai sutiko ant sovietų šautuvų durtuvų atneštas permainas, turėjo jei ne nusivilti, tai bent jau išsigąsti šio įprastą gyvenimą ir žmonių santykius keičiančio volo."
"Atrodo, kad net 1940 m. birželio mėn. ne tiek daug Kelmės žydų džiaugėsi Raudonosios armijos kareivių rodomais kino filmais ir koncertais. Nesiveržė Kelmės jaunuoliai žydai ir į komjaunimą. Tarp penkių komjaunuolių , kurie sovietų okupacijos mokslo metais lankė baigiamąsias gimnazijos klases (po 1940 m. rudenį švietimo ministro Antano Venclovos įvykdytos švietimo "reformos", kuria siekta aukštesnį mokslą priartinti prie sovietinio dešimtmetės mokyklos modelio, 1941 m. Lietuvos gimnazijas baigė ir dešimtos, ir devintos klasės mokiniai), tebuvo viena žydaitė. Tai Frida Kelcaitė (ar Klecaitė), kuriai vyresnieji kolaborantai buvo įpiršę gimnazijos komsorgės pareigas. Kiti keturi 1941 m. abiturientai komjaunuoliai - lietuviai."
Vaclovas Rimkus knygoje "Kelmės kraštas" (1997 m.) patikslina Kelmės komjaunimo narių sudėtį:
"Moksleiviams perauklėti buvo kuriamos pionierių organizacijos; jos veikė Kelmėje, Užventyje, Beinoravoje, Kolainiuose, Lygšilyje, Vaiguvoje, Pakėvyje. Tačiau jų nebuvo Pašilėnuose, Minupiuose, net Šaukėnuose."
"Komjaunimo organizacija buvo įkurta tik Kelmės vidurinėje mokykloje, ji buvo negausi. Organizacijai priklausė baigiamųjų klasių moksleiviai Mauša Boneris, Taiba Bakštaitė, Frida Kelcaitė, Eugenija Bielskytė, Zigmas Bielskis ir dar vienas kitas. Be to, Kelmės vidurinėje mokykloje veikė politizuoti aviamodelizmo ir fizkultūrininkų būreliai. Moksleiviams buvo skaitomos politinės ir ateistinės paskaitos, organizuojami politinio švietimo rateliai. Tarp klasių vyko socialistinis lenktyniavimas už geriausią mokymosi pažangumą, politinį išprusimą."
Keletas tuometinės spaudos iškarpų
 |
| "Tiesa" 1940.09.03 Šaltinis: www.epaveldas.lt |
"Kelmės komjaunimas surengė vakarą miesto salėje. Seniau per vakarus visuomet beveik tuščia būdavosi salė, dabar buvo pilna žmonių. Vakaras atidarytas sovietiškomis dainomis (k. a.: "Katiuša" ir "Jeigu karas rytoj"), kurias išpildė II-jo ulonų pulko III eskadrono choras ir orkestras. Paskiau eilėraščiai ir melodeklamacijos. Reikia pažymėti, kad "Laisvės daina", padainuota drg. Dakteriui vedant ir "Draugystė", padainuota drg. Leonavičiui vedant labai patiko publikai , kuri juos apdovanojo ovacijomis. Liaudies šokiai taip pat buvo lydimi smarkių ovacijų. Šoko komjaunuolės Barkauskaitė, Matutytė, Bielskytė, Jonaitė, Krubelnikaitė, Mendelevičiūtė, Kelcaitė L. ir Goldblataitė R.
Po to publika linksminosi iki vėlaus vakaro. Šoko ir prie staliukų sėdėjo karininkai, kareiviai, darbininkai, tarnautojai (inteligentijos, deja, buvo labai maža) lietuviai, žydai, lenkai - negirdėt jokio pajuokiamo žodžio, jokio pasityčiojimo, iš kitos tautybės žmogaus."
Po kelių savaičių Čikagoje Amerikos lietuvių leistame laikraštyje "DRAUGAS" 1940 rugsėjo 30 d. numeryje 229 buvo paskelbta žinutė, kuri rėmėsi aukščiau parašyta žinute iš tarybinio laikraščio, tačiau išvardino tik šokėjas su žydiškomis pavardėmis, o keturių lietuvių merginų pavardžių neskelbė:
Persitvarkė Kelmės komjaunuoliai
"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 20 d.)
1940 m. spalių 9 d. įvyko gimnazijos mokinių-komjaunuolių susirinkimas. Susirinkimą atidarius, kalbėjo kuopelės sekretorė drg. F.Kelcaitė apie valstiečių gyvenimą buržuazijos laikais. Savo kalboje ji puikiai nušvietė kapitalistus ir jų darbus, kuriais buvo užkrovę sunkią gyvenimo naštą ant valstiečių pečių.
Paskui kalbėjo kuopelės globėjas mokytojas drg. Švėgžda. Jis nurodė komjaunuolių pareigas mokykloj, paragino mokytis, dirbti ir tuo prisidėti prie liaudies gerbūvio kėlimo.
Po to buvo susipažinta su Komjaunimo įstatais ir Spalių Revoliucijos proga nutarta išleisti sieninį laikraštėlį.
Kelmės komjaunuoliai, pasiskirstę pareigomis, nutarė pradėti nuoširdų darbą mylimosios tėvynės gerovei. Jiems padeda energingas būrelio globėjas, mylimas komjaunuolių draugas ir jų sumanymų rėmėjas, mokytojas drg. Švėgžda.
St. Radzevičius
 |
| Iškarpa iš laikraščio "Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 20 d.) |
Jauna mergina FRIDA KELCAITĖ [žinutė Čikagos laikraštyje DRAUGAS] sovietų režimo metu priklausė komunistinio jaunimo judėjimui [komsomol]. Karui prasidėjus, ji pabėgo į netoliese esantį Laukuvos miestelį. Lietuviai ją atpažino ir pargabeno atgal į Kelmę, į partizanų vadavietę, kuri buvo įkurta lietuviškoje gimnazijoje [buvusioje Kelmės dvaro spirito varykloje, vėliau ten pat buvusioje progimnazijoje, o dar vėliau prieš karą, pasak Liudo Aleknos, ten buvo įsteigti senelių ir neįgaliųjų globos namai.]. Tą dieną Jakovas Zakas su draugu EMANUELIS ROZENFELDAS plovė gimnazijos klases. Du lietuviai, gimnazijos dešimtos klasės mokiniai, buvę FRIDA bendramoksliai, MYKOLAS JOKUBAITIS ir VYTAUTAS BUTKUS žiauriai sumušė ją ir, nuvarę prie Kelmės dvaro esančios žvyrduobės, nušovė. Prieš nužudant jie leido jai surūkyti cigaretę. Po šio savo "herojiško" darbo žudikai gyrėsi saviškiams.
Gražus pavyzdys
"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 23 d.)
Kelmės vid. mokyklos mokytojas drg. Švėgžda surinko moksleivių tarpe 15 prenumeratų "Komjaunimo Tiesos". Be to, drg. Švėgžda mielai padeda minėtos mokyklos komjaunuoliams visuose jų darbuose.
Titnagas.
 |
| Švėgžda Jonas jaunystėje, LKK, 7 tomas, 360 psl. |
 |
| "Tiesa" (1940 spalio 2 d.) |
Kelmės vidurinės mokyklos moksleiviai kupini padėkos jausmo
"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 23 d.)
1940 m. spalių mėn. 19 d. įvyko Kelmės vidurinės mokyklos moksleivių mitingas pareikšti padėką Tarybų S-gos vyriausybei už nemokamą mokslą.
Mitinge kalbėjo Kelmės vidurinės mokyklos inspektorius drg. Kadeika, Komjaunimo Raseinių apkomo sekretorius drg. Garijonis ir Kelmės vidurinės mokyklos komjaunuolių sekretorius drg. Bilskis. Priimta rezoliucija:
Mes, Kelmės vidurinės mokyklos mokiniai, susirinkę 1940 m. spalių mėn. 19 d. į moksleivių mitingą, džiūgaujame sužinoję, kad esame laisvi nuo mokesčio už mokslą, reiškiame nuoširdžią padėką Aukščiausiam Sovietui, draugui ir mokytojui Stalinui už suteikimą nemokamai siekti mokslo šviesos.
Pasižadame būti vertais tos dovanos, uoliai mokytis, kad būtume naudingi mūsų didžiajai tėvynei, ištikimi Stalino Konstitucijai ir visiems skleisti socializmo šviesą.
(Mūsų speckoro)
"Komjaunimo tiesa" (1940 spalio 25 d.)
Komjaunimo Kelmės organizacija.
Šiuo pasižadame uoliai dalyvauti "Komjaunimo Tiesos" platinimo soclenktynėse ir išplatinti 130 egz. prenumeratų. (Pasirašo komiteto sekr. pavaduotojas)
 |
| "Komajunimo Tiesa" 1940 m. lapkričio 21 d. Raseinių apsk. valsčių komjaunimo komitetų sekretorių suvažiavimas |
Raudonoji Gurguolė Kelmėje
"Komjaunimo tiesa" (1940 gruodžio 30 d.)
Gruodžio mėn. 23 dieną į Kelmę atvyko pirma Raudonuoji Gurguolė. Valstiečiai, pasipuošę plakatais, atvežė parduoti savo gaminius ne liaudies išnaudotojams, bet valstybei. Atvažiuojančius valstiečius pasitiko orkestras, kuris juos nulydėjo iki priėmimo punktų. Priėmimo ir atsiskaitymo darbas buvo taip suorganizuotas, kad viskas buvo atlikta per 5 valandas. Gurguolėje dalyvavo 1024 vežimai ir pristatė virš 155.000 kg. javų. Be to, buvo atvežta žirnių, peliuškų, vikių, ančių, vištų ir kt. ūkio gaminių.
Buvo suruoštas valstiečiams mitingas ir parodyta įdomi filma.
Aktyviais gurguolės organizatoriais pasirodė komjaunimas, kuris ne tik ją suorganizavo, bet taip pat aktyviai dalyvavo ir grūdų priėmime. Kooperatyvas darbą pravedė labai gerai.
Sausio mėn. bus suorganizuota dar viena gurguolė. Ji pralenks savo didumu pirmąją.
Alg. Radavičius
 |
| "Komjaunimo Tiesa" (1941 sausio 30 d.) |
Susilpnėjo Kelmės komjaunimo veikla
"Komjaunimo tiesa" (1941 sausio 31 d.)
Nors Kelmės komjaunimo viekimui sąlygos ir labai patogios ir palankios, bet kažkodėl silpnai veikiama. Kaip paskelbiamas komjaunimo susirinkimas, tai į susirinkimą ateina 10-15 komjaunuolių, ir tie patys nesilaiko komjaunuoliškos tvarkos, per susirinkimą rūko, kalbasi ir kitokias išdaigas krečia, visi sėdi su kepurėm. Nors Kelmėje yra 38 komjaunuoliai, bet nė vienas neskaito "Komjaunimo Tiesos".
Komjaunuolis Razminas
 |
| "Komjaunimo Tiesa" (1941 vasario 12 d.) (pasirašė Kelmės valsčiaus komiteto sekretorius Pr. Kvietkauskas) |
Komjaunuoliai padeda valstiečiams
"Komjaunimo tiesa" (1941 gegužės 16 d.)
KELMĖ, gegužės 15 d. (telefonu iš mūsų korespondento)
Kelmės valsčiaus darbo valstiečiams išėjus į laukus, komjaunimo organizacijai tenka atlikti garbingus uždavinius: juo plačiau prisidėti sėją pravedant. Valsčiuje organizacija nemaža, narių turi 194, kurie gerai išsiaiškinę savo darbo uždavinius, gali daug nuveikti. Valsčiaus komitetas Kelmės ir Liolių komjaunimo pirminės organizacijos nuo balandžio mėn. 27 d. iki gegužės 15 d. suspėjo pravesti 12-ka valstiečių pasitarimų ir aplankyti apie 100 buožių ir dvarininkų ūkius, paragindami juos pristatyti tarybų vyriausybei nustatytas javų normas.
Iš Kelmės pirminės organizacijos šiuose darbuose aktyviai pasireiškė komjaunuoliai: Karickas Juozas, Kolesevičius Romavas, Balčiauskas Vincas ir Andžiulis Vytautas. Pasižymėjo gerai ir iš Liolių pirminės organizacijos komjaunuolis drg. Daujotas Aleksas.
Maironių kuopelė jau silpniau dribo. Ji pravedė tik 2 mitingus - pasitarimus.
Bet yra tokių pirminių organizacijų, kurios beveik nieko šioje taip svarbioje darbo srityje nedirbo.
Kvietkauskas
